Extensive urban growth is often considered an uncoordinated process creating chaotic and fragmented suburban landscape. Such negative attitude is widespread among urban researchers and planners. But it contradicts with the very nature of the phenomenon – suburban sprawl is partly encouraged by people, who keep settling there due to a better quality of housing. This one and some other contradictions motivate more detailed morphological studies of the suburban fabric. This paper describes a research model, which is based on the three fundamental components of urban morphological research (form, resolution and time), and discusses the possibilities of its practical application for morphological examination of suburban settlements in Lithuania. Suggested research model is versatile and suitable for dealing with various morphological research problems of modern urban fabric, such as distinguishing different suburban tissues, analyzing their formation patterns, identifying their specific characteristics. As shown in the article, morphological knowledge can be integrated into the urban planning and design processes and be useful in guiding sustainable development of suburban settlements. Santrauka Ekstensyvi miestų plėtra dažnai laikoma nekoordinuota, kuriančia chaotišką ir fragmentišką priemiestinį kraštovaizdį. Toks plačiai tarp miesto tyrėjų ir planuotojų įsivyravęs bei neigiamų reikšmių turintis priemiestinės plėtros traktavimas prieštarauja pačiai reiškinio prigimčiai – ekstensyvią miesto plėtrą iš dalies lemia dėl geresnės būsto kokybės noriai ten besikuriantys žmonės. Šis ir kiti prieštaravimai skatina detaliau analizuoti priemiestines urbanistines struktūras. Tam parankūs urbanistinės morfologijos metodai, kurie taikomi tiriant priemiestinių gyvenamųjų vietovių urbanistinės struktūros formavimosi dėsningumus, nustatant išskirtinius jų bruožus. Šiame straipsnyje, remiantis urbanistinės morfologijos tyrimų srities tradicijomis ir tendencijomis, pateikiamas pagrindiniais morfologinės analizės principais pagrįstas tyrimų modelis, kuris, kaip rodo nagrinėjami priemiestinių urbanizuotų struktūrų morfologinių studijų pavyzdžiai, būtų parankus tirti Lietuvos didmiesčių ekstensyvios plėtros formuojamus priemiestinius darinius morfologiniu aspektu. Tokio tyrimo rezultatai leistų daryti apibendrinimus dėl priemiestinių gyvenviečių vyraujančių raidos tendencijų, jų morfostruktūros transformacijos dėsningumų ir galimybių koordinuoti šių vietovių raidą ateityje, atsižvelgiant į darnios plėtros sampratoje keliamus uždavinius.
Assessing Quality of City Development by the Acquired Criteria of Landscape Urbanism