Ankstyvos išsėtinės sklerozės klinikiniai požymiai

Įvadas. Pastaraisiais metais visame pasaulyje stebimas didėjantis išsėtinės sklerozės (IS) paplitimas. IS pasižymi heterogeniška klinika, taip pat IS būdingi simptomai gali pasireikšti sergant įvairiomis kitomis ligomis, kas neretai apsunkina IS diagnostiką. Vėlesnė ligos diagnozė yra siejama su didesne negalios rizika, todėl aiškus ankstyvos IS fenotipas galėtų padėti vykdyti sklandesnį ligos diagnozavimo procesą. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti ankstyvos IS klinikinius bruožus. Tiriamieji ir tyrimo metodai. Buvo atlikta retrospektyvinė duomenų analizė, tiriant pacientus, hospitalizuotus su šiomis TLK-10 (Tarptautinė ligų klasifikacija) diagnozėmis: G37.8 (kitos patikslintos demielinizuojančios nervų sistemos ligos) ir G37.9 (demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos, nepatikslintos). Duomenys buvo rinkti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., įtraukiant lytį, amžių, nusiskundimus, neurologinio ištyrimo duomenis, su IS susijusius rizikos veiksnius ir galutinę diagnozę. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) 24.0 versiją. Chi kvadrato testas naudotas kategoriniams kintamiesiems palyginti, asociacija tarp dviejų kiekybinių kintamųjų apskaičiuota naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą. Dviejų grupių palyginimams naudota Mano-Vitnio U testas bei nepriklausomų imčių t-testas. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Į tyrimą buvo įtraukti 138 pacientai: 92 (64,5 %) moterys ir 46 (35,5 %) vyrai. Pagal amžių pacientai suskirstyti į grupes: 28 (20,3 %) pacientai 18-30 metų amžiaus (vid. 24,89 ± 3,725), 58 (42,0 %) – 31-50 metų amžiaus (vid. 40,43 ± 6,093), 52 (37,7 %) – 50 metų ir vyresni (vid. 57,83 ± 5,498). 49 (35,5 %) pacientams buvo nustatyta IS, 89 (64,5 %) – kitokios diagnozės. Konvertavusiems į IS (n = 20) dažniau pasireiškė sutrikę gilieji jutimai nei nekonvertavusiems pacientams (n = 16), (χ2 = 9,033, p = 0,003). Daugiau statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių nebuvo nustatyta. Tarp pacientų, kuriems nustatyta IS, moterims (n = 10) dažniau buvo nustatytas patologinis Rosolimo refleksas, lyginant su vyrais (n = 2), (χ2 = 4,451, p = 0,035). Vyresniems nei 50 metų IS pacientams nustatyta daugiau simptomų nei jaunesniems pacientams (U = 10,519, p = 0,005). Dažniau buvo nustatyta nusilpusi raumenų jėga (χ2 = 13,481, p = 0,001, n = 14), patologinis Babinskio refleksas (χ2 = 6,993, p = 0,03, n = 13), ataksija (χ2 = 8,135, p = 0,017, n = 13), sutrikę gilieji jutimai (χ2 = 7,918, p = 0,019, n = 12), lyginant su jaunesniais į IS konvertavusiais pacientais. Išvados. Giliųjų jutimų sutrikimas yra labiau paplitęs tarp pacientų, kuriems buvo nustatyta IS. Patologinis Rosolimo refleksas yra dažnesnis tarp į IS konvertavusių moterų nei tarp vyrų, o vyresni nei 50 metų IS sirgę pacientai turėjo daugiau simptomų, tarp kurių buvo patologinis Babinskio refleksas, nusilpusi raumenų jėga, ataksija ir sutrikę gilieji jutimai.