26 article(s) in Acta Museologica Lithuanica

PRATARMĖ

jūsų rankose – didelės apimties ir išsamiausia doc. dr. nastazijos keršytės monografija muzeologijos tema, kurios autorė baigti nebespėjo. 2016 metų gegužę, tarptautinės muziejų dienos rytą, sužinojau, kad mūsų kolegės nebėra Show More ... ... Show Less

PRATARMĖ

sunkusis paveldas iššūkių kankinamame pasaulyješi tekstą rašau tuo metu, kai karas vyksta ukrainoje, sirijoje, irake ir daugelyje kitų šalių, kai taip vadinamosios islamo valstybės kovotojai grobia ir naikina ne tik kultūros paveldą, bet iš greta gyvenančius žmones, kai tiek mažoje eritrėjoje, tiek didžiulėje rusijoje klesti diktatūra, o daugelyje afrikos šalių siaučia nekontroliuojamos, sukarintos plėšikų gaujos. į europos sąjungos šalis plūstantys karo pabėgėliai savo širdyse nešasi šiuos žiaurius išgyvenimus. mokslininkai vadina juos „trauminėmis patirtimis“. praeities trauminės patirtys mokslininkų vadinamos dar vienu reikšminiu žodžiu – „sunkusis paveldas“. kai kurie tyrėjai kelia hipotezes, kad šios patirtys (o kartu ir sunkusis paveldas) yra paveldimi, perduodami iš tėvų vaikams. tai yra vienas paaiškinimų, kodėl tragiškus sukrėtimus pergyvenę visuomenės atsigauna lėtai, neretai tam reikia dešimtmečių Show More ... ... Show Less

Pratarmė

turėdama apie 110 muziejų, besirūpinančių maždaug 6,5 milijono muziejinių objektų, lietuva gali didžiuotis įvairiu ir adekvačiu muziejų tinklu. tačiau tai dar nereiškia, kad situacija yra visiškai normali. 1990 metų perėjimo laikotarpis paliko neišspręstų klausimų, vienas iš jų–atsakingų institucijų požiūris į muziejų socialinį vaidmenį ir atitinkamas jų veiklos finansavimas. remiantis visapuse lietuvos muziejų analize, šia studija išreiškiama tvirta pozicija dėl muziejų kaip atminties institucijų potencialo informacinėje visuomenėje Show More ... ... Show Less

Lietuvos Muziejai 1991–2011 Metais: Pagrindiniai Kiekybiniai Veiklų Rodikliai, Rezultatai Ir Problemos

pastaraisiais dešimtmečiais lietuvos valstybė ir visuomenė patyrė kardinalių pokyčių. 1990 m. kovo 11 dieną tapusi nepriklausoma valstybė lietuva išgyveno visas transformacijas nuo postsovietinės respublikos iki pilnateisės europos sąjungos narės. kartu kito ir visuomenė. be šių politiškai determinuotų pokyčių, lietuvos visuomenė ir jos institucijos (kaip ir kitų šalių visuomenės ir institucijos) susidūrė su daugybe naujų iššūkių: globalizacija, informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra, migracija, demografine kaita, kurie, kai kurių sociologų nuomone, leidžia kalbėti apie naujos, globalios tinklaveikos visuomenės atsiradimą (castells, 2006). taigi, nagrinėdami pokyčius, turime atkreipti dėmesį ne tik į technologinį aspektą, t. y. naujas priemones muziejaus tikslams įgyvendinti, bet ir į socialinį aspektą – pasikeitusius visuomenės poreikius. naujų technologinių galimybių ir poreikių derinimas yra ypač svarbus viešojo sektoriaus institucijoms (muziejams, bibliotekoms), kurių tiesioginė funkcija yra tarnauti visuomenei Show More ... ... Show Less

Skaitmeninių Technologijų Taikymas Lietuvos Muziejuose 1990–2011 Metais

xx a. vid. vakarų šalyse prasidėjusi sparti skaitmeniniu dvinariu kodavimu pagrįstų technologijų raida lėmė daug didelių pokyčių visose žmonių veiklos sferose. dalis mokslininkų tokias permainas lygina su informacijos revoliucija ir naujos, žinių gamyba paremtos tinklaveikos visuomenės formavimosi pradžia (castells, 2005). skaitmeninių technologijų poveikio neišvengė ir su kultūra glaudžiai susijusi atminties institucija – muziejus Show More ... ... Show Less

Lietuvos Muziejų Rinkinių Konservavimas Ir Restauravimas 2003–2011 Metais

nuolat pastebimas didėjantis dėmesys kultūros paveldui ir instituciniu, ir visuomeniniu lygmeniu. galima įžvelgti ir esminių pokyčių, nes paveldo vertinimo kriterijai ir suvokimas šiuolaikinėje visuomenėje kinta. lietuvos kultūros politikos nuostatose pabrėžiama, kad muziejų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje keičiasi. muziejai turi derinti vertybių kaupimą ir saugojimą su komunikacija, informacijos teikimu visuomenei, jos švietimu“ (senapėdis, 2003 Show More ... ... Show Less

Lietuvos Muziejų Leidybinė Veikla 2001–2011 Metais

muziejus kaip kultūros ir švietimo institucija, kurios svarbiausia veikla „kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti ir populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus“ (lietuvos respublikos seimas, 2003), yra neatsiejamas nuo visuomenės. muziejaus ir visuomenės sąveika nuolat yra palaikoma, įvairiomis formomis vyksta komunikacija. muziejus komunikacijos su visuomene procese yra informacijos siuntėjas. muziejaus komunikacinę veiklą galima apibrėžti kaip veiksmų visumą, užtikrinančią informacijosprieinamumą gavėjui – visuomenei Show More ... ... Show Less

Socialinių Medijų Taikymas Muziejų Komunikacijoje: Naujosios Muziejininkystės Aspektas

muziejumi vadinama institucija, kuri mokslo, edukacijos ir laisvalaikio organizavimo tikslais įgyja, kaupia, tyrinėja, populiarina ir eksponuoja žmonijos ir aplinkos materialųjį ir nematerialųjį paveldą (keršytė, 2009).lr muziejų įstatyme teigiama, kad „svarbiausia muziejų veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus“ (lr muziejų įstatymas, 2010). nors ilgai muziejai buvo suvokiami tik kaip kolekcionavimo, konservavimo ir tyrimų institucijos, xx a. pab. pradėta kalbėti, kad muziejai turi rūpintis savo socialine funkcija visuomenėje ir edukaciniais bei kultūriniais veiksniais. 1974 m. kopenhagoje įvykusioje tarptautinės muziejų tarybos generalinėje asamblėjoje buvo priimta rezoliucija, kurioje skelbiama, kad muziejai turi transformuotis ir keistis, atsižvelgdami į savo bendruomenės poreikius. rezoliucijoje teigiama, kad tyrimai, eksponatų konservavimas ir išsaugojimas turi ir toliau būti tradicinės ir svarbios muziejaus funkcijos, tačiau sparčiai kintančio pasaulio aplinkybės verčia prisiimti naujų įsipareigojimų ir formų (van mensch, 1992 Show More ... ... Show Less

Egodokumentai Lietuvos Muziejuose Ir Jų Panaudojimas

kultūros ministerijos duomenimis, lietuvoje 2011 m. veikė 105 muziejai, eksponuojantys tik 5 proc. savo „turtų“ (iš viso saugoma 6 521 tūkst. eksponatų)1. statistika neatskleidžia, kokią minėtų eksponatų dalį sudaro archyvalijos, tačiau preliminarūs tyrimai (ivanova, 2011; mikalajūnaitė, 2011) rodo, kad archyvinių vertybių muziejai turi sukaupę nemažai – tiek pagrindiniame, tiek pagalbiniame rinkinių fonduose ir muziejų archyvuose. kyla klausimas, kokią archyvalijų dalį sudaro egodokumentai, t. y. autobiografinė raštija pirmuoju asmeniu, kuriai tradiciškai priskiriami atsiminimai, dienoraščiai, autobiografijos, laiškai ir kita. kaip egodokumentai panaudojami? ar „dalyvauja“ muziejinėje komunikacijoje, apimančioje mokslinę,  edukacinę, pažintinę ir kitas veiklas Show More ... ... Show Less

Muziejaus Komunikacija Su Suinteresuotaisiais: Kokie Muziejaus Veiklos Aspektai Svarbūs Muziejaus Prisistatymui Ir Įvaizdžio Formavimui

šiandienėje visuomenėje muziejai yra ta institucija, kuri, būdama kultūrinė (užtikrina kultūros ir istorijos tęstinumą, paveldo išsaugojimą ir jo komunikaciją, skatina kultūrinio kolektyvinio identiteto ir vertybių išsaugojimą ir pan.) ir kartu kūrybinė (skatina kūrybiškumo raišką, užsiima kūrybine veikla, t. y. rengia edukacinius projektus, parodas ir ekspozicijas įvairia veikla, pavyzdžiui, parodų katalogais, edukacinės veiklos rezultatais ir kt.,) industrija, turi iš naujo atrasti savo vietą moderniųjų technologijų (arba, remiantis m. castellsu, tinklaveikos) ir vartotojiškoje visuomenėje Show More ... ... Show Less

Muziejų Politika Lietuvoje 1990–2011 M.: Muziejų Teisė, Strategijos, Valdymas

šiuolaikinės nacionalinės lietuvos muziejų politikos pagrindiniai aspektai –muziejų organizacijos ir veiklos teisė, pagrindinės strategijos, muziejų tinklo ir sistemos valdymas – kompleksiškai ir moksliškai pradėti nagrinėti tik 2012 m., nastazijai keršytei vykdant mokslinį projektą „lietuvos muziejininkystės raida 1752–2012 metais“, remiamą lietuvos mokslo tarybos, ir atliekant atskiras jo dalis: „muziejų valdymo kaita tarp savo ir kitų patirties“ ir „nacionalinis tapatumas ir nacionalinių muziejų situacija. muziejų politikos problemos“, taip pat n. keršytei ir doktorantui mindaugui kelpšai atlikus projekto „lietuvos muziejai 1990–2011 m.: situacijos tyrimas ir informacijos apie tyrimo rezultatus sklaida“, kurį įgyvendino vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto grupė ir iš dalies finansavo lr kultūros ministerija, dalį „muziejų politika lietuvoje“. dalis šios aktualios problematikos tyrimo rezultatų jau paskelbti 2012 m. n. keršytės publikacijoje „nacionalinis tapatumas ir nacionalinių muziejų situacija. muziejų politikos problemos“, kuri pasirodė recenzuojamame žurnale „liaudies kultūra“ (keršytė, 2012) bei n. keršytės ir m. kelpšos parengtame pranešime „nacionalinė muziejų politika: muziejų valdymo kaita, integracinės strategijos tinklaveikos visuomenėje tarp savo ir kitų patirties“. šis pranešimas buvo perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „muziejus xxi a. – pokyčiai ir iššūkiai“, vykusioje 2012 m. rugsėjo 21 d. lr seime Show More ... ... Show Less

Įvadas

lietuvos muziejų situacijos tyrimo idėja kilo sklaidant užsienio autorių tyrimus panašia tematika. skirtingose šalyse (australijoje, jav, jungtinėje karalystėje, norvegijoje ir kt.) ir skirtingu laiku atlikti tyrimai rodo, kad daugumoje šalių viešasis kultūros paveldo ir atminties institucijų sektorius suprantamas kaip kuriantis įvairių kapitalo formų pridedamąją vertę, ta vertė skaičiuojama, o šiam sektoriui skiriamos lėšos traktuojamos kaip investicijos Show More ... ... Show Less

  • Thursday, January 01, 2015
Komunikacinė Veikla Lietuvos Muziejuose 2011 Metais

šiuolaikiniuose muziejaus apibrėžimuose akcentuojamos keturios pagrindinės šios institucijos funkcijos: paveldo kaupimas, išsaugojimas, tyrimai ir komunikacija1. muziejų kaip institucijų istorijoje skirtingu laikotarpiu vienas funkcijas laikyta pagrindinėmis, kitas – pagalbinėmis. šiuolaikinį požiūrį į muziejų veiklos prioritetus taikliai suformulavo žymus austrų muzeologas fridrichas vaidacheris. jo nuomone, muziejininkystė yra „<...> savitas žmogaus santykis su tikrove, tikslingas ir sistemingas tam tikrų tikrovės daiktų išskyrimas, rinkimas, išsaugojimas ir tolesnis naudojimas kultūroje <...>“ (waidacher, 2007 Show More ... ... Show Less