HOSPITALIZACIJŲ IR GYDYMO ANALIZĖ ĮVYKUS VITAMINO K ANTAGONISTŲ PERDOZAVIMUI

Darbo tikslas - įvertinti galimus ilgesnės hospitalizacijos ir papildomo gydymo poreikio rizikos veiksnius bei nustatyti kaip keičiasi šie rodikliai įvykus vitamino K antagonistų perdozavimo komplikacijoms. Metodika. Tirti pacientai, kuriems nustatytas vitamino K antagonistų perdozavimas, surinkta informacija apie kraujavimo rizikos veiksnius, perdozavimo baigtis, hospitalizacijos trukmę ir skirtą gydymą perdozavimo komplikacijoms gydyti. Rezultatai. Papildomo medikamentinio gydymo kraujavimui stabdyti ir anemijai gydyti prireikė 116 (77,3%) kraujavusiųjų ir 48 (43,5%) nekraujavusiųjų (p<0,001). Kraujavusiųjų gydymui sunaudota daugiau eritrocitų masės vienetų (p<0,001), šviežiai šaldytos plazmos (p<0,001), vitamino K injekcijų (p=0,03). Šie skirtumai dar ryškesni įvykus didžiajam kraujavimui (p<0,001). Anksčiau nustatyta anemija didina gydymo poreikio tikimybę hospitalizacijos metu (p<0,001). Vidutinė hospitalizacijos trukmė buvo ilgesnė pacientams su nustatyta anemija (p=0,05), trombocitopenija (p=0,05) ar kepenų liga anamnezėje (p=0,04), kraujavusiųjų hospitalizacijos trukmė buvo reikšmingai ilgesnė (p=0,003), atitinkamai, 11,8±8,7 dienos ir 9,1±4,6 dienos. Patyrusių hemoraginį insultą vidutinė hospitalizacijos trukmė siekė 23,3±18,2 dienas. Išvados. Vitamino K antagonistų perdozavimas - ilginanti hospitalizacijos trukmę bei reikalaujanti papildomo gydymo komplikacija: vidutinė hospitalizacijos trukmė įvykus kraujavimui pailgėjo nuo 9,1±4,6 iki 11,8±8,7 dienos, eritrocitų masės vienetų sunaudojimas nuo 2010 metų iki 2015 metų išaugo nuo 13 iki 132 vienetų, taip pat didėjo ir vidutinis vienetų skaičius pacientui nuo 0,45 iki 1,1 vieneto/pacientui.