Moterų gimdymo patirtys Lietuvoje iki COVID-19 pandemijos ir jos laikotarpiu

Tyrimo tikslas. Šiuo tyrimu siekta palyginti subjektyvią Lietuvos moterų gimdymo patirtį ir gautą priežiūrą iki COVID-19 pandemijos ir jos laikotarpiu, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gimdymo priežiūros rekomendacijose suformuluotus aspektus. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 2685 moterys nuo 16 iki 48 metų (M = 29,5; SD = 4,63), gimdžiusių Lietuvos gimdymo stacionaruose 2019–2020 m. Tyrimo dalyvės atsakė į klausimus apie savo gimdymo eigą, joms suteiktą gimdymo priežiūrą, atliktas medicinines intervencijas, subjektyvų personalo elgesio ir gimdymo patirties vertinimą. Rezultatai. COVID-19 pandemijos laikotarpiu gimdžiusios moterys turėjo reikšmingai mažesnę galimybę rinktis lydintį asmenį, turėjo mažiau laisvės judėti sąrėmių metu, naudojo mažiau nemedikamentinio gimdymo skausmo malšinimo būdų, patyrė mažiau spaudimo sutikti su siūlomomis gimdymo intervencijomis, gavo ne tokią išsamią informaciją apie naujagimio ir savo pačios būklę po gimdymo, vertino personalo elgesį pogimdyminiu laikotarpiu kaip mažiau rūpestingą, jautėsi ne tokios saugios ligoninėje ir prasčiau vertino gautą pogimdyminę priežiūrą nei gimdžiusios iki pandemijos. Vis dėlto beveik visi gauti statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nedideli. Išvados. Tyrimo rezultatai parodė skirtumus moterų gautoje gimdymo priežiūroje ir subjektyviame gimdymo patyrime iki pandemijos ir jos laikotarpiu, taip pat atskleidė bendrus esamos gimdymo priežiūros sistemos trūkumus.

Fosfomicinas ir nėščiųjų besimptomė bakteriurija

Nėštumo laikotarpiu šlapimo takų infekcija yra viena dažniausių infekcinių ligų. Tiek Lietuvos, tiek tarptautinėse gairėse rekomenduojama patikra dėl besimptomės bakteriurijos, o ją nustačius – antibakterinis nėščiųjų besimptomės bakteriurijos gydymas. Lietuvos „Nėščiųjų besimptomės bakteriurijos diagnostikos ir gydymo metodikoje“ nekomplikuotos besimptomės bakteriurijos pirmojo pasirinkimo antibakterinis gydymas – nitrofurantoinas, amoksicilinas, o fosfamicino skyrimas – alternatyva. Šio straipsnio tikslas pateikti naujų žinių apie platesnį fosfamicino vartojimą nėščiųjų besimptomei bakteriurijai gydyti.

Persileidimo patyrimas šeimoje: vyrų patirtys

Tyrimo tikslas – įvertinti vyrų patirtis po partnerės patirto persileidimo. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo aštuoni vyrai nuo 28 iki 41 metų amžiaus, kurių partnerės patyrė persileidimą ne anksčiau nei prieš 3 mėn. ir ne vėliau nei prieš vienerius metus. Duomenys rinkti pasitelkiant pusiau struktūruotą interviu. Analizei naudojamas indukcinės teminės analizės metodas. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad vyrams susidūrus su partnerės persileidimu būdingas užsisklendimas, emocijų užgniaužimas bei žmonos palaikytojo vaidmens prisiėmimas, savo emocinius išgyvenimus paliekant nuošalyje. Kaip pirminę reakciją į praradimą vyrai įvardija liūdesio ir pykčio jausmus bei padidėjusį verksmingumą. Praradimo išgyvenimą palengvina dažniausiai partnerės inicijuotas poreikis pasikalbėti ir pasidalyti išgyvenimais, buvimas šalia, dėl to sutvirtėja poros tarpusavio santykiai. Susitaikyti su netektimi vyrams padeda minčių nukreipimas į darbinę veiklą bei ateities planų kūrimas. Pastebima, kad išgyvenimus galėtų palengvinti sveikatos priežiūros specialistų suteikiama emocinė parama bei psichologo pagalba.

Naujagimiams palankioje ligoninėje gimusių naujagimių žindymo savitumai pirmaisiais gyvenimo metais

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Naujagimiams palankioje ligoninėje (NPL) gimusių naujagimių žindymo savitumus pirmaisiais gyvenimo metais. Tyrimo metodai. Atliktas mišrus (retrospektyvusis ir perspektyvusis) tyrimas, kurio metu tirti III lygio Perinataliniame centre, turinčiame NPL vardą, gimę išnešioti (≥37 savaičių), sveiki, išimtinai nuo gimimo tik žindyti 642 naujagimiai, gimę 2019 m. 642 sveikos naujagimių motinos buvo apklaustos telefonu apie žindymo savitumus. Duomenys analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą „IBM SPSS Statistics 23“. Rezultatai. Iki 6 mėn. amžiaus buvo žindyti beveik 2/3, o iki metų 59,4 proc. visų kūdikių. Dažniausios žindymo nutraukimo priežastys: asmeninės (26,2 proc.) ir kūdikio atsisakymas krūties (25,2 proc.). Žindymo nutraukimo priežastys iki 3 mėn. amžiaus ir 3–5 mėn. amžiuje dažniausiai buvo nepakankama laktacija, alkanas kūdikis (46,1 proc., 49,3 proc.). Naujagimių, maitintų krūtimi iki 3 mėn. amžiaus, motinos dažniau naudojo socialinius tinklus kaip šaltinį žinioms įgyti nei ilgiau žindžiusios motinos. Motinos, kurios žindė 3–5 mėn., rinkosi specialią literatūrą (14,1 proc.) dažniau nei tos, kurios žindė iki 12 mėn. amžiaus (p<0,05). Dažniausias informacijos šaltinis tarp moterų, kurios žindė 6–11 mėn. (44,6 proc.) ir 12 ir daugiau mėn. (42,2 proc.) buvo asmeninė patirtis. Išvados. Trys ketvirtadaliai NPL gimusių naujagimių buvo žindyti iki 6 mėn. amžiaus bei daugiau nei pusė jų – ≥12 mėn. amžiaus.

Menstruacinės taurelės naudojimas tarp Lietuvos moterų

Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti svarbiausius higieninių priemonių pasirinkimą menstruacijų metu lemiančius veiksnius. Išanalizuoti menstruacinės taurelės pasirinkimo priežastis ir moterų pasitenkinimą jos naudojimu bei nepageidaujamus poveikius. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas internetinėje apklausų sistemoje Google Forms. Naudota originaliai autorių sukurta anketa, kurią sudarė 27 klausimai. Rezultatai. Išanalizuota 712 anketų. Priemonės ekologiškumą, tvarumą bei fizinio patogumo nevaržymą, kaip labai svarbius veiksnius, pasirinko statistiškai reikšmingai daugiau moterų, naudojančių daugkartines priemones nei vienkartines priemones arba jų derinį. Menstruacinę taurelę yra naudoję 64,7 proc. tyrimo respondenčių, iš jų 79,0 proc. nurodė, kad priemonė puikiai arba gerai užtikrina, kad kraujas nepratekėtų. Tačiau moterims, kurioms pasireiškė nepageidaujamų menstruacinės taurelės poveikių, dažniausias buvo būtent kraujo pratekėjimas, dėl kurio net trečdalis konsultavosi su gydytoju akušeriu ginekologu. Išvados. Svarbiausi higieninių priemonių pasirinkimą lemiantys veiksniai buvo priemonės ekologiškumas, tvarumas bei fizinio patogumo nevaržymas. Menstruacinės taurelės naudotojos buvo patenkintos šia priemone, tačiau kraujo pratekėjimas buvo dažnas nepageidaujamas poveikis.

Zlynda – naujos kartos progestogeninis kontraceptinis preparatas

Tikslas. Išanalizuoti literatūros duomenis apie naujos kartos progestogeninį kontraceptinį preparatą Zlynda. Tyrimo metodai. Litertūros analizė „Pubmed“ domenų bazėje. Rezultatai. Kontraceptinis veiksmingumas, matuojamas Perlo indeksu (0,73), yra aukštas ir gali būti lyginamas su sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis. Antsvoris ir nutukimas neturi įtakos preparato poveikiui. Klinikiniuose tyrimuose su 4 mg nemikronizuotu drospirenonu neužfiksuota nė vieno tromboembolijų atvejo. Išvados. Naujas kontraceptinis preparatas be estrogeninio komponento, sudarytas iš 4 mg nemikronizuoto drospirenono yra inovatyvus produktas, turintis daug pranašumų, lyginant su kitais rinkoje esančiais geriamaisiais kontraceptikais.

Įgimta plaučių cistinė adenomatozinė malformacija

Vaisiaus plaučių įgimta cistinė adenomatozinė malformacija yra dažniausia įgimta vaisiaus plaučių patologija, atsirandanti sutrikus vaisiaus bronchų arba bronchiolių formavimuisi. Sutrikus kvėpavimo takų vystymuisi, plaučių audinyje susidarančios cistos sutrikdo plaučių audinio funkciją, gali lemti širdies arba tarpuplaučio dislokaciją, vandenės vystymąsi. Dažniausiai šie pokyčiai pastebimi antrajame nėštumo trečdalyje ir yra linkę regresuoti trečiajame nėštumo trečdalyje. Remiantis cistų dydžiais, išskiriami III cistinės plaučių adenomatozinės malformacijos tipai. Cistiniai plaučių pokyčiai gali būti stebimi, didelės cistos – punktuojamos, o esant reikšmingiems mikrocistiniams pokyčiams gali būti taikomas gydymas gliukokortikoidais. Šiame straipsnyje apžvelgiama literatūra bei aprašomi trys klinikiniai atvejai, pristatantys visus tris cistinės plaučių adenomatozinės malformacijos tipus.

Toksoplazmozė nėštumo metu. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Toksoplazmozė – viena labiausiai paplitusių infekcijų pasaulyje, kurios sukėlėju Toxoplasma gondii yra užsikrėtę apie trečdalis visos populiacijos. Daugiau kaip pusė užsikrėtimo atvejų infekcija yra besimptomė arba gali sukelti nespecifinius simptomus. Įgimta tokosplazmozė – viena dažniausių įgimtų infekcijų pasaulyje ir pagal dažnį nusileidžia tik įgimtai citomegaloviruso infekcijai (CMV). Vaisiui ir naujagimiui gali sukelti centrinės nervų sistemos ir regos pažeidimus. Dėl didelio toksoplazmozės paplitimo, dažnų besimptomių arba lengvos klinikos atvejų bei sunkių komplikacijų vaisiui ir naujagimiui, itin svarbu laiku pastebėti galimus infekcijos požymius nėštumo laikotarpiu. Šiame straipsnyje aptariame klinikinį įgimtos toksoplazmozės atvejį ir antenatalinio tyrimo ir gydymo galimybes.

Prenatalinių ir ponatalinių sudėtingų įgimtų širdies ydų diagnozių skirtumai. Klinikinių atvejų serija ir literatūros apžvalga

Įgimtos širdies ydos – vienos dažniausiai diagnozuojamų raidos ydų, nustatomos 8–10 iš 1 000 kūdikių. Sudėtingų įgimtų širdies ydų diagnostika iki gimimo lemia mažesnį naujagimių sergamumą ir mirštamumą ankstyvuoju laikotarpiu. Įprastai vaisiaus širdies yda įtariama atrankinio vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu, tikslinama atliekant detalųjį vaisiaus širdies ultragarsinį tyrimą. Vaisiaus stebėsena, gydymo taktika ir prognozė priklauso nuo teisingos ir išsamios diagnozės, todėl labai svarbu, kad vaisiaus echokardiografijos duomenys būtų kuo tikslesni. Vis dėlto, diagnostika išlieka sudėtinga dėl vaisiaus širdies ultragarsinio tyrimo specifikos, skirtingo prenatalinių ir ponatalinių ydų spektro hemodinamikos savitumų, kompleksinių ydų anatomijos sudėtingumo, ydų progresavimo galimybės nėštumo laikotarpiu, kai kuriais atvejais – gretutinių raidos ydų bei ligų. Straipsnyje išanalizuoti trys Vilniaus universiteto Santaros klinikose gydytų naujagimių, kuriems dar iki gimimo įtartos sudėtingos širdies ydos, klinikiniai atvejai (pasirinkti atvejai, kurių prenatalinė ir ponatalinė diagnozės skyrėsi). Palyginti sudėtingų įgimtų širdies ydų prenatalinės ir ponatalinės diagnozės panašumai ir skirtumai, įvertintas vaisiaus echokardiografijos tikslumas, atlikta literatūros apžvalga.

Krūties vėžys nėštumo laikotarpiu. Literatūros apžvalga

Tikslas – aptarti krūties vėžio diagnostikos ir gydymo galimybes nėštumo laikotarpiu, įvertinti įtaką nėštumui. Tyrimo metodas – literatūros apžvalga naudojant ,,PubMed“ duomenų bazę. Rezultatai. Krūties vėžio išsivystymo etiologija yra sudėtinga ir heterogeniška. Pirmojo pasirinkimo ir jautriausias su nėštumu susijusio krūtų vėžio diagnostikos metodas – ultragarso tyrimas. Darinio biopsija pripažinta krūties vėžio diagnostikos auksiniu standartu. Krūties vėžio gydymas nėštumo laikotarpiu yra jautri tema, reikalaujanti nuoseklios diskusijos. Chirurginis gydymas yra pirmojo pasirinkimo esant ankstyvajai stadijai. Dėl didelės vaisiaus apsigimimų tikimybės chemoterapija taikoma ne anksčiau nei II trimestrą. Nustatyta netiesioginių nėštumo komplikacijų rizika: chemoterapija gydytos pacientės turi didesnę priešlaikinio gimdymo riziką. Išvados. Ultragarsas yra pirmojo pasirinkimo krūties vėžio diagnostikos priemonė nėštumo laikotarpiu, tačiau mamografija ir MRT taip pat rekomenduojami tam tikrais atvejais. Pagrindiniai su nėštumu susijusio krūties vėžio gydymo būdai: operacija, chemoterapija (po I trimestro) ir hormoninė terapija (po gimdymo). Spindulinės terapijos taikyti nerekomenduojama, ypač III trimestrą dėl mažėjančio atstumo tarp krūties ir gimdos.