Th22 ir Th17 vaidmuo alerginių kvėpavimo takų ligų metu

Dažniausios alerginės kvėpavimo takų ligos yra alerginis rinitas (AR) ir alerginė astma, kurioms būdingas lėtinis uždegimas viršutiniuose ir apatiniuose kvėpavimo takuose. Šios dvi ligos yra glaudžiai susijusios: net 80 proc. sergančiųjų astma serga ir AR, 10–40 proc. AR sergančių pacientų diagnozuojama astma. Alerginė astma ir AR yra heterogeniškos ligos, kurioms būdingi panašūs imunologiniai mechanizmai. Mokslinėje literatūroje plačiausiai nagrinėjamas 2-o tipo uždegimas, kurį lemia 2–o tipo T limfocitai pagalbininkai (Th2) bei šių ląstelių išskiriami IL-4, IL-5, IL-13. Vis tik gilėjant alerginių kvėpavimo ligų patogenezės sampratai, dėmesys krypsta į naujas ląstelių populiacijas: Th22 ir Th17. Jau žinoma, kad šių ląstelių išskiriami citokinai atlieka svarbią funkciją autoimuninių ir lėtinių uždegiminių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, išsėtinė sklerozė ir uždegiminių žarnyno ligų, patogenezėje. Šios apžvalgos tikslas yra pristatyti naujausią informaciją apie Th22 ir Th17 ląstelių bei jų išskiriamų citokinų reikšmę alerginių kvėpavimo ligų metu.

Sunki astma vaikystėje

Astma yra dažniausia plaučių liga vaikų amžiuje. Daugumai astma sergančių vaikų užtikrinama pakankama ligos kontrolė, skiriant įprastą gydymą, tačiau nuo 3,8 iki 20 proc. jų serga sunkia astmos forma. Sunki astma gali būti skirstoma į sunkiai gydomą astmą, kai yra bloga astmos kontrolė dėl netinkamo gydymo režimo laikymosi, blogos vaistų vartojimo technikos, namuose arba mokykloje esančių alergenų, paciento antsvorio, psichologinių ligų, bei į gydymui atsparią astmą, kai astmos kontrolė nepasiekiama netgi koregavus išvardytus rizikos veiksnius. 12–30 proc. vaikų po nuodugnaus diagnozės įvertinimo nustatoma kita liga, sukėlusi simptomus, panašius į sunkios astmos. Papildomai įvertinus medikamentų vartojimą ir aplinkos veiksnių įtaką, iš viso apie 30–50 proc. atvejų paaiškėja, kad yra ne sunki, o sunkiai gydoma astma. Veiksmingam sunkios astmos gydymui užtikrinti gali būti svarbu nustatyti astmos endotipą, kuris gali būti eozinofilinis, neutrofilinis ir paucigranuliocitinis. Vaikams būdingam eozinofiliniam uždegimui kvėpavimo takuose patvirtinti gali padėti azoto oksido frakcijos nustatymas iškvėptame ore, tuo tarpu eozinofilų kiekio skrepliuose tyrimas vaikams retai būna naudingas. Sunkios vaikų astmos gydymui rekomenduojamas kompleksinis gydymas didelės dozės inhaliuojamųjų gliukokortikoidų kartu su β2 adrenoreceptorių agonistais, leukotrienų receptorių antagonistu arba tiotropiu, taip pat vyresniems vaikams rekomenduojama skirti biologinę terapiją ir vengti ilgalaikio sisteminių gliukokortikoidų vartojimo.

Skiepai nuo COVID-19, sergant alerginėmis ligomis, kai skiriamas gydymas biologiniais vaistais

Sergant lėtinio uždegimo odos arba kvėpavimo takų ligomis, atopiniu dermatitu, lėtine spontanine dilgėline ar astma, nepageidaujamų ir alerginių reakcijų rizika į skiepus nuo SARS-CoV-2 viruso sukeltos ligos (COVID‐19) nepadidėja. Biologiniai vaistai, tokie kaip dupilumanas, omalizumabas, benralizumabas, mepolizumabas, skiriami gydyti sunkios eigos alergines ligas, yra veiksmingi ir saugūs netgi COVID‐19 pandemijos akivaizdoje. Sergantiesiems sunkios eigos alerginėmis ligomis ir gydomiems biologine terapija rekomenduojami skiepai nuo COVID‐19 vienos savaitės intervalu tarp vaistinių preparatų injekcijų.

Paveldima angioedema: patogenezė, diagnostika ir genetinės konsultacijos vaidmuo klinikinėje praktikoje

Paveldima angioedema (PAE, angl. hereditary angioedema, HAE) – tai reta paveldima liga, kuriai būdingi pasikartojantys poodžio arba pogleivio audinių tinimo epizodai dėl kraujagyslių išsiplėtimo ir padidėjusio jų pralaidumo. Dažniausiai pažeidžiamos sritys: veido, galūnių oda, virškinamasis traktas, kvėpavimo takai. Gali vystytis gyvybei pavojinga būklė – gerklų edema. Liga klasifikuojama į tris tipus, pastarieji – į smulkesnius potipius. Yra žinomi keli genai, susiję su PAE vystymusi. Didėjant naujos kartos sekoskaitos tyrimų prieinamumui, plečiasi genetinės PAE diagnostikos ir šių pacientų priežiūros galimybės. Geresnis sveikatos priežiūros specialistų supratimas apie PAE priežastis, kliniką ir diagnostiką gali pagerinti pacientų, sergančių PAE, gydymo baigtis. Straipsnio tikslas – aptarti PAE epidemiologiją, klasifikaciją, patogenezę, genetinį ligos pagrindą, klinikinės raiškos savitumus, diagnostikos ir tyrimo principus.

Sergančiųjų nekontroliuojama astma gydymas itin smulkių dalelių trijų vaistų deriniu viename inhaliatoriuje: TRIMARAN ir TRIGGER tyrimai

Iki šiol nebuvo atlikta tyrimų, vertinusių trijų vaistų derinio viename inhaliatoriuje veiksmingumą gydant sergančiuosius astma. Šiame straipsnyje pristatomi du nauji klinikiniai tyrimai, kurie pirmą kartą įvertino itin smulkių dalelių beklometazono dipropionato (BDP), formaterolio fumarato (FF) ir glikopironio (G) derinio viename inhaliatoriuje veiksmingumą, lyginant su BDP ir FF deriniu, gydant sergančiuosius nekontroliuojama astma. Tyrimų rezultatai parodė, kad sergantiesiems nekontroliuojama astma ir gydomiems įkvepiamaisiais gliukokortikoidais bei ilgo veikimo β2 agonistais, pridėjus ilgo veikimo muskarino antagonistą, pagėrėja plaučių funkcija bei sumažėjo paūmėjimų dažnis.

2 tipo kvėpavimo takų uždegimas ir jo slopinimas biologiniais vaistais sergant astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga

Astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra uždegiminės kvėpavimo takų ligos, kurių paplitimas visame pasaulyje didėja. Kiekvienai iš šių ligų būdingas heterogeniškumas, tai yra ne tik skirtinga ligos klinikinė eiga, bet ir ligos patogenezė bei atsakas į gydymą. Suprasti astmos ir LOPL heterogeniškumą, nustatyti ligos fenotipą ir endotipą ypač svarbu siekiant individualizuoti šių ligų gydymą. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas 2 tipo (angl. type 2) kvėpavimo takų uždegimui, kuriam būdinga eozinofilija. 2 tipo kvėpavimo takų uždegimo nepakankamas valdymas lemia sunkesnę ligos eigą, atsparumą vaistams, dažnus ligos paūmėjimus ir blogesnę gyvenimo kokybę. Nemažai gerai žinomų biologinių žymenų yra susieti su 2 tipo kvėpavimo takų uždegimu, o jų panaudojimas klinikinėje praktikoje yra ypač svarbus. Šioje apžvalgoje pateikiami apibendrinti duomenys apie 2 tipo kvėpavimo takų uždegimo išsivystymo kelius, biologinių žymenų svarbą ir poreikį, naujausias prieš 2 tipo kvėpavimo takų uždegimą nukreiptas gydymo galimybes.

Metastazavusio neplokščialąstelinio nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio pirmos eilės gydymas pembrolizumabu, pemetreksedu ir platinos vaistiniais preparatais

Pembrolizumabas – tai pirmasis programuotos ląstelių žūties baltymo (PD-1) inhibitorius, patvirtintas kaip monoterapija pirmos eilės lokaliai išplitusio arba metastazavusio nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymui, kai navikiniame audinyje nustatoma aukšta programuotos ląstelių žūties baltymo ligando (PD-L1) raiška (≥50 proc.) ir nerandama epidermio augimo veiksnio receptoriaus (EGFR) mutacijos arba anaplastinės limfomos receptoriaus tirozino kinazės (ALK) geno translokacijos. Šiuo metu patvirtinta, kad gydymas pembrolizumabu, kartu su chemoterapija pemetreksedu ir platinos vaistiniais preparatais lemia reikšmingai ilgesnį bendrąjį išgyvenamumą, geresnį išgyvenamumą be ligos progresavimo, nepriklausomai nuo PD-L1 raiškos, lyginant tik su chemoterapija, esant metastazavusiam neplokščialąsteliniam nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiui. Ši gydymo schema yra saugi ir gerai toleruojama. Tai yra šiuolaikinis metastazavusio neplokščialąstelinio nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio pirmos eilės gydymo standartas.

Nintedanibo tyrimų rezultatai įrodė veiksmingumą gydant plataus spektro fibrozuojančias intersticines plaučių ligas

Nintedanibas – tai tirozino kinazės inhibitorius, skiriamas idiopatinei plaučių fibrozei gydyti. Jo veiksmingumas įrodytas klinikiniuose tyrimuose. Vis tik fibrozuojančių intersticinių plaučių ligų yra ir daugiau, tačiau gydymo galimybės ribotos. Kadangi tiek idiopatinės plaučių fibrozės, tiek kitų fibrozuojančių intersticinių plaučių ligų patofiziologiniai procesai turi panašumų, atlikti ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai parodė, kad nintedanibas gali būti veiksmingas plačiam fibrozuojančių intersticinių plaučių ligų spektrui.

Sunki nealerginė astma: ar visada nealerginė?

Pripažįstama, kad atopija yra astmos rizikos veiksnys, tačiau dėl alergijos vaidmens astmos, ypač sunkios astmos patogenezei vis dar diskutuojama. Straipsnyje aptariama skirtingų alergenų įtaka sunkiai astmai, diagnostinių metodų pasirinkimas atliekant alergologinį paciento tyrimą. Plačiau nagrinėjimai imunologiniai mechanizmai, kuriuose gali dalyvauti imunoglobulinas E ne tik kaip alergijos mediatorius. Taigi, alergeno nustatymas, sergant sunkia astma, priklauso nuo to, kaip ir kur ieškoma alergeno ir ko tikimasi iš teigiamų rezultatų. Nustatyti alergenus svarbu net jei tai ir nėra vienintelis etiologinis veiksnys.

Sunki astma ir COVID-19

Sergančiajam sunkia astma reikalinga specializuota pagalba. Pandemijos akistatoje baiminamasi, kad sunkia astma sergantys asmenys greičiau susirgs COVID–19 arba jos eiga komplikuosis. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad susirgimų arba komplikacijų dažnis nesiskiria nuo bendrosios populiacijos, jei užtikrinama gera astmos simptomų kontrolė ir nėra nuolatinio geriamųjų gliukokortikoidų vartojimo. Daug abejonių būta ir dėl biologinių vaistų skyrimo pandemijos laikotarpiu, tačiau esama patirtis ir atliktų tyrimų duomenys rodo, kad netgi susirgus COVID–19, biologinė terapija turi būti tęsiama, nors pradėti nerekomenduojama. Atskiras daug diskusijų sukėlęs klausimas – vakcinacija. Vis tik kol kas tai vienas veiksmingiausių būdų valdyti pandemijai ir grįžti į kasdienį gyvenimą, buvusį iki pandemijos.