LTstep: inovatyvi nešiojamoji eisenos analizavimo sistema su tiesioginiu grįžtamuoju ryšiu

Straipsnyje apžvelgiami žmogaus kūno dalių judesio analizės ir eisenos stebėjimo bei analizės būdai, kurie yra labai svarbūs reabilitacijos ir sporto mokslo srityje. Eisenos parametrai dažniausiai kinta vyresniame amžiuje arba esant tam tikroms patologijoms: galvos smegenų insultui, Parkinsono ligai, trauminiui galvos smegenų pažeidimui, išsėtinei sklerozei, būklėms po traumų ar chirurginių intervencijų, o jauname amžiuje pagrindiniai – judamojo aparato pažeidimai. Tyrimo tikslas buvo sukurti „LTstep“ judesio analizės sistemos prototipą su grįžtamuoju ryšiu, kurį būtų galima naudoti klientams / pacientams ištirti, namų reabilitacijos programai įgyvendinti bei treniruojant sportininkus, siekiant aukštesnių sportinių rezultatų arba nustatyti pagrindinius traumų rizikos veiksnius.

Amžiui draugiškas būstas - galimybės Lietuvoje

Straipsnyje aptariama amžiui draugiško būsto samprata, tarptautinė patirtis kuriant amžiui draugišką būstą, vertinant esamą būstą, jo atitikimą draugiško būsto sampratai ir galimybės turėti amžiui draugišką būstą Lietuvoje. Senėjant visuomenei reikia užtikrinti produktyvios visuomenės narių, ypač vyresnio amžiaus asmenų, sveiką nepriklausomą senėjimą. Amžiui draugiška aplinka, o ypač gyvenamoji aplinka, sukuria galimybes žmonėms iki gilios senatvės gyventi savo namuose. Namuose senėti galima ir tada, kai silpsta sveikata, iškyla priežiūros poreikių, tačiau namai turi būti tinkami kintantiems vyresnio amžiaus žmonių poreikiams.

Azoto dujos padangose. Jų įtaka transporto priemonių eksploataciniam saugumui ir ekonomiškumui

Eksploatuojant keleivines transporto priemones degalų suvartojimo ekonomiškumas siejamas su tuo, kaip yra valdoma transporto priemonė. Ekonomiškas transporto priemonės valdymas priklauso nuo variklio, transmisijos, aerodinaminio pasipriešinimo bei transporto priemonės riedėjimo. Variklio, transmisijos ir aerodinaminiai nuostoliai paprastai yra siejami su šių transporto priemonės dalių konstrukcija, o riedėjimo nuostoliai yra susiję su transporto priemonės padangomis ir tai yra vienintelė transporto priemonės dalis, turinti tiesioginį sąlytį su keliu. Pripūstų padangų pasipriešinimas riedėjimui yra svarbus atsparumo komponentas, lemiantis transporto priemonės judėjimą ir prisidedantis prie transporto priemonės degalų sąnaudų sumažėjimo. Daugelis tiriamųjų darbų buvo sutelkta į tai, kaip įvairūs padangų parametrai (pvz., apkrova, dujų slėgis padangoje ir transporto priemonės judėjimo greitis) lemia pasipriešinimą riedėjimui ir degalų sąnaudų ekonomiškumą. Naujausi tyrimai rodo, kad padangos, pripūstos azoto dujų, gali palaikyti tinkamą slėgį ir sumažinti gumos susidėvėjimą. Todėl šio tyrimo tikslas yra ištirti azoto dujomis pripūstų padangų naudojimo įtaką transporto priemonės saugumui, eksploatacinių savybių pagerinimui ir eksploatacinių išlaidų sumažinimui.

Vėjo elektrinių vizualinio poveikio kraštovaizdžiui vertinimo metodinės gairės

Dėl didėjančių vėjo elektrinių erdvinių parametrų kinta ir vizualinis poveikis kraštovaizdžiui. Vertinant Anykščių rajone esančių vėjo elektrinių poveikį kraštovaizdžiui ir tikslinant vizualinio poveikio zonas, pirmiausia buvo išanalizuota kartografinė medžiaga ir inventorizuotos vėjo elektrinės (parengta elektrinių išdėstymo GIS duomenų bazė). Taip pat nustatyti elektrinių vizualiniai parametrai. Tyrimo metu įvertintos vėjo elektrinių vizualinio poveikio zonos, poveikio pobūdis, reikšmingumas ir kontrasto laipsnis. Nustatytos poveikio pobūdžio schemos dėl didesnių vėjo elektrinių erdvinių parametrų nesikeičia: 1 – vizualiai dominuojančios; 2 – iš dalies dominuojančios; 3 – akcentai; 4 – subdominantės; 5 – foniniai elementai. Didžiąsias vėjo elektrines, kurių bendras aukštis siekia iki 150–230 m, esant geram matomumui galime pastebėti iki 30 km atstumu, tačiau vizualinį poveikį kraštovaizdžiui turi iki 15–20 km (kraštovaizdžio foniniai elementai).

Žinių valdymo modelis sveikatos technologijų ir biotechnologijų atvirųjų inovacijų ekosistemoje

Straipsnyje pristatomas žinių valdymo modelis sveikatos technologijų ir biotechnologijų atvirųjų inovacijų ekosistemoje. Apžvelgiamos teorinės žinių valdymo galimybės, pristatoma sveikatos technologijų ir biotechnologijų atvirųjų inovacijų ekosistema bei šios ekosistemos žinių valdymo modelis.

Darnios architektūros evoliucija: literatūros ir pavyzdžių apžvalga

Tyrimo tikslas – atlikus mokslinės literatūros duomenų bazių ir darnios architektūros pavyzdžių apžvalgą, susisteminus darnios architektūros raidą ir problematiką pasaulyje bei situaciją Lietuvoje, per kiekvieno dešimtmečio, pradedant 1980-aisiais, progresą ir regresą ieškoti alternatyvių sprendinių šiandieninei darnios architektūros situacijai. Tyrimas įgyvendinamas dviem etapais: pirmiausiai atliekama išsami kiekybinė ir kokybinė literatūros analizė ir kiekvieno dešimtmečio progreso ir regreso darnios architektūros srityje analizė raiškos, technologijų, medžiagų požiūriais, remiantis įgyvendintais darnios architektūros pavyzdžiais; antrajame etape atliekama šiandieninės darnios architektūros problematikos pasaulyje bei situacijos Lietuvoje analizė ir vertinimas.

Features of the Formation of Biological and Cellulosolytic Activity in Soils of Anthropogenous Transformed Ecosystems

It was found that among the studied monitoring sites in terms of biological activity, the microbial communities of primitive undeveloped soils on sandstone and ordinary chernozem were the least susceptible to the negative influence of environmental factors. The most significant increase in cellulosolytic activity is characteristic of primitive sedimentary undeveloped soils and chernozem usual medium-thick loamy, which indicates a more active activity of microorganisms, and hence a greater availability of elements of mineral nutrition for plants.

Ferdinand Duprat (1887–1976) Versalio sodininkystės mokykloje – pedagoginės, visuomeninės ir kūrybinės veiklos aspektai

Prancūzų kraštovaizdžio architektas Ferdinand Duprat paliko ryškų pėdsaką profesijos ugdymo ir įtvirtinimo baruose. 1934 m. Versalio nacionalinėje sodininkystės mokykloje (ENH) perėmęs iš René André (1867–1942) sodų architektūros ir urbanistikos katedrą ir programą (Cours d’architecture des jardins et d’urbanisme) jai vadovavo iki 1951 m. Nuo 1946 m. šioje mokykloje sukuriamas Kraštovaizdžio ir sodų meno skyrius ar sektorius (pranc. La section du paysage et de l’art des jardins de ENH). Logiška teigti, kad šis kraštovaizdžio specialistas formavo Prancūzijos ir Europos kraštovaizdžio architektūros studijų pagrindus, kuriuos prieš Antrąjį pasaulinį karą studijavo ir Lietuvos specialistai. Straipsnyje analizuojama šio kūrėjo pedagoginės, visuomeninės ir kūrybinės veiklos aspektai.

Kietųjų dalelių taršos galandinimo proceso metu tyrimas

Nuolat modernėjant pramonei vis labiau į akiratį patenka metalo apdirbimo darbinėje aplinkoje esantys organizmai ir jų galimai sukeliami apdirbimo procesų metu išsiskiriančių kietųjų dalelių, patekusių į gyvų organizmų vidų, neigiami padariniai. Smulkiausios kietosios dalelės, patekusios į žmogaus organizmą, patenka ne tik į plaučių bronchinio medžio smulkiausius taškus, tačiau gali užteršti ir kraujotaką, todėl tyrimo metu buvo nuspręsta identifikuoti kietųjų dalelių taršos pokytį galandinimo proceso metu, įvertinti darbinės aplinkos trūkumus ir pateikti efektyvius problemos sprendimo būdus.

Armuoto betono bažnyčios:

Sakralinių pastatų statybai ir architektūrinei raiškai skiriamas didžiulis visuomenės ir architektų dėmesys, naudojamos kokybiškos medžiagos, taikomos naujos statybos technologijos. Architekto Antano Vivulskio (1877–1919) ryžtas statyti Lietuvoje, Vilniuje, bažnyčios pastatą iš armuoto betono (gelžbetonio) sietinas su jo studijų metu Vakarų Europoje, ypač Prancūzijoje, prasidėjusia armuoto betono bažnyčių statyba. Straipsnyje analizuojama A. Vivulskio bažnyčios statybos projekto Vilniuje kontekstas, pateikiama XX a. pradžios armuoto betono bažnyčių statybos Prancūzijoje pavyzdžių.