APLEISTŲ ŽEMIŲ PRITAIKYMO GALIMYBĖS ATSINAUJINANČIAI ENERGIJAI PANAUDOTI AR KITIEMS TIKSLAMS, VADOVAUJANTIS DARNAUS VYSTYMOSI PRINCIPAIS

Darnaus vystymosi sąvoka apibūdinama tokia vystymosi politika, kuria siekiama patenkinti su gerove susijusius visuomenės ekonominius, socialinius ir aplinkos poreikius artimiausiu, vidutinės trukmės ir svarbiausia, ilgalaikiu periodu. Su apleistų žemių efektyvaus panaudojimo klausimais daugiau ar mažiau susiduria visos šalys. Lietuvoje taip pat įvairiais būdais bandoma spręsti apleistų žemių pritaikymo klausimus ir labai svarbu, kad jie būtų sprendžiami atsižvelgiant į aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius visuomenės tikslus. Apleistų žemių pritaikymo galimybės atsinaujinančiai energetikai ar kitiems tikslams atsižvelgiant į darnaus vystymosi principus nagrinėjamos straipsnyje.

AUTOMATINIS SISTEMŲ VALDYMAS GEODEZIJOJE

Straipsnyje aprašomas automatinių sistemų valdymas geodezijoje remiantis globalia padėties nustatymo sis-tema, siekiant pagerinti darbo kokybę, atlikimo greitį, sumažinant darbo išlaidas. Analizuojami skirtingi sunkiųjų technikų veikimo principai kaip, kad rankinis būdas arba visiškai automatinis, mechaninės ir elektrinės struktūros, apžvelgiama naudojama įranga, jos veikimas ir nauda.

SANTYKINIAI GRAVIMETRINIAI MATAVIMAI LEDU PADENGTOSE EŽERINGOSE TERITORIJOSE

Lietuvos teritorijos gravitacijos lauko tyrimai, kurių tikslas – padidinti geoido tikslumą, o kartu ir normalinių aukščių, nustatomų kosminės geodezijos metodais, tikslumą, atliekami nuo 2016 metų. Modeliuojant gravitacijos lauką teritorijoje svarbu turėti didelio tikslumo ir tankumo duomenis. Siekiant sumodeliuoti gravitacijos lauką Lietuvos teritorijoje, būtina įtraukti ir ežeringas teritorijas. Gauti duomenys taip pat galės būti naudojami atliekant geofizinius ir geodinaminius tyrimus bei vykdant tiksliąją navigaciją. Siekiant reikiamu tikslumu sudaryti matavimu tinklą, būtina gravimetrinius matavimus atlikti ir ant ežerų paviršiaus, šaltajam metų laikui ežerams užšalus, galima atlikti matavimus ant ledo. Daugybė veiksnių turi įtakos gravimetravimui ant ledo paviršiaus, tad būtina įvertinti duomenų apdorojimo ir matavimų metodikas. Taškų koordinatės ir aukščiai nustatomi kosminės geodezijos metodu (RTK GNSS metodas), naudojant nuolat veikiančių stočių LitPOS tinklą ir LIT15G kvazigeoido modelį. Koordinačių nustatymo vidutinė kvadratinė paklaida neviršija 0,20 m, normalinių aukščių – 0,15 m. Parengta sunkio anomalijų nustatymo ant ledo paviršiaus metodika. Straipsnyje pateikiami gravimetrijos tyrimai ant užšalusių Lietuvos ežerų paviršiaus. Aprašoma matavimų metodika bei rezultatų analizė.

KAIP IŠSAUGOTI GEODEZIJOS STUDIJŲ PROGRAMĄ? GEODEZIJOS IR KADASTRO KATEDROS DABARTIS IR PERSPEKTYVOS

Mažėjantis studentų skaičius ir didėjantys reikalavimai studijų kokybei skatina Geodezijos ir kadastro kated-ros darbuotojus inovatyviai ir šiuolaikiškai pertvarkyti studijų modulius, orientuojantis į naujas technologijas, taikyti ak-tyvius studijų metodus, siekti kad studijos būtų ne tik naudingos ir pritaikomos tolimesnėje studentų veikloje, bet ir įdomios. Šiems tikslams pasiekti dėstytojai nuolatos kelia savo kvalifikaciją, stažuojasi užsienio universitetuose, tobulina savo edukacines kompetencijas į studijų programas įtraukia ir išbando naujus prietaisus, technologijas, programinę įran-gas. Straipsnyje pateikti Geodezijos ir kadastro katedros darbuotojų pastarųjų metų veiklos rezultatai: paskelbti straips-niai, dalyvavimas projektuose, komitetų veiklose.

GEODEZINIŲ TINKLŲ DEFORMACIJŲ TYRIMAS BALTIJOS REGIONE NAUDOJANT PASTOVIŲJŲ GPNS STOČIŲ MATAVIMŲ DUOMENIS

Straipsnio tikslas – įvertinti geodezinio tinklo deformacijų charakteristikas Baltijos teritorijoje. Skaičiavimams naudoti 2012 ir 2017 m. atliktų GPNS stočių kartotiniai matavimų duomenys. Erdvinės geodezinio tinklo deformacijų charakteristikos įvertintos baigtinių elementų metodu tenzorinės analizės būdu: poslinkiai koordinačių ašių kryptimis, santykinės linijinės deformacijos, santykinės šlyties deformacijos. „ArcMap“ programa sudarytos nustatytų charakteristikų izogramos.

ŽEMĖS PAVIRŠIAUS 3D MODELIO SUDARYTO PAGAL FOTONUOTRAUKAS IŠ DRONO IR GEODEZINIAIS METODAIS ANALIZĖ

Nagrinėjamas georeferencinio pagrindo technikos naudojimas fotogrametrijos srityje. Šiandienos nepilotuojamos oro transporto priemonės (UAV) turi integruotas didelės skiriamosios gebos skaitmenines fotokameras, Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) imtuvus, kurių tikslumas – iki 1 cm. Straipsnyje aprašytas žemės paviršiaus modelio generavimas naudojant topografinio plano medžiagą ir fotonuotraukas, gautas iš drono skrydžių. Medžiaga apdorota ir transformuota į taškų debesį ir geodezinę koordinačių sistemą. Atlikta žemės paviršiaus modelių skersinių objekto pjūvių analizė ir geodeziniais metodais parengta topografinė nuotrauka. Apdorojant medžiagą buvo pasitelkta „Bentley“ kompanijos „Context Capture“, „Descartes“ ir Autodesk – „ReCap“, „AutoCAD Civil 3D“ ir GeoMap programiniais paketais.

TESTING ACCURACY OF HEIGHT USING A VARIETY OF GEODETIC DEVICES

In this paper we compare these three methods for testing accuracy of height using a variety of geodetic devices. Each method and device used allows for some precision results. This article examines the extent to which the accuracy of measurements is obtained theoretically, by choosing different measurement methods and different devices, obtained in practice, after measurements, i.e. how many heights measured by different devices will differ from each other. The study of measurements results from the chosen geodetic mark using different geodetic instruments was performed. The following devices are available for testing: GPNS Trimble 5800, Trimble M3 electronic timer, Leica Scan Station C10 laser scanner.

GEOMAGNETINIO LAUKO PARAMETRŲ AMŽIŲ VARIACIJŲ ANALIZĖ

Lietuva sėkmingai įsiliejo į Europos geomagnetinių tyrimų veiklą. Straipsnyje nagrinėjami Lietuvoje daryti geomagnetinio lauko tyrimai šešiuose geomagnetinio tyrimų punktuose, kuriuose matavimai atlikti 1999, 2001, 2004, 2007 ir 2016 m. Nagrinėjamas paros magnetinio lauko kitimas punktuose ir kaimyninėse observatorijose. Nagrinėjama matavimų rezultatų redukavimo reikšmė. Matavimų rezultatai redukuojami naudojantis Belsko geomagnetinės observatorijos duomenimis. Remiantis tyrimų rezultatais, atlikta amžių variacijų analizė.

PASTATO FASADŲ FOTONUOTRAUKŲ APDOROJIMAS „BENTLEY“ PROGRAMA „CONTEXT CAPTURE“

Straipsnyje aptariamas objekto skaitmeninio erdvinio (3D) modeliavimo metodas. 3D erdvinis modeliavimas sudarytas naudojant epipolines plokštumas. Fotonuotraukoms sujungti naudotas skirtingas atraminių (geodezinių) taškų skaičius. Eksperimentinis objektas – Vilniuje, Giraitės gatvėje, buvęs (šiuo metu išgriautas) Kelių policijos pastatas. Pastato fasadai fotografuoti bepiločiu orlaiviu iš oro ir skaitmenine fotokamera nuo žemės paviršiaus. Fotonuotraukos apdorotos „Bentley“ kompanijos sukurta „ContextCapture“ programa. Pagal geometrinių modelių (trinaguliacijos) rezultatus atlikta tikslumo analizė. Sukurtas pastato 3D modelis.

GAISRO ŽALOS NUSTATYMO MIŠKUI METODOLOGIJA PAGAL „SENTINEL“ NUOTOLINIŲ TYRIMŲ DUOMENIS

Vis dažniau kyla poreikis nagrinėjamoje teritorijoje operatyviai atlikti analizę, leidžiančią spręsti įvairius aplinkosaugos, kraštotvarkos, rizikos valdymo uždavinius. Norint atlikti tokią analizę, reikia turėti priėjimą prie nuolat atsinaujinančių ir aukštos skiriamosios gebos nuotolinių tyrimų duomenų. Tokius duomenis teikia ESO (European Space Agency) pagal „Copernicus“ programą. Straipsnyje nagrinėjamas atvirų „Sentinel-2A“ palydovų nuotolinių tyrimų duomenų taikymas rizikos valdymo uždaviniui spręsti – gaisro žalai nustatyti. Aptariama metodologija, kuri gali būti pritaikyta miško gaisro žali nustatyti. Pateikiamos formulės ir darbo eiga, leidžianti nustatyti miško gaisro nudegimo laipsnį. Bandomieji darbai atlikti su SNAP programine įranga, leidžianti greitai ir efektyviai apdoroti „Sentinel-2A“ palydovo nuotraukas. Miško gaisro žala nustatyta taikant reliatyvų normalizuotą diegimo indeksą išskiriant iš bendro duomenų masyvo debesuotumą ir hidrologiją. Pagal gautus tyrimų rezultatus pateiktas duomenų modelis, išskiriantis vietas, kuriose miškas labiausiai nukentėjo.