Valstybinių parkų kraštovaizdžio morfostruktūros analizė: 2. Teritorijos išskirtinumas

Straipsnis prezentuoja 2018–2019 m. atliktos visų Lietuvos na­cio­nalinių ir regioninių parkų kraštovaizdžio struktūros analizės antrosios dalies, skirtos teritorijų santykiniam išskirtinumui aptarti, rezultatus. Jame pateikiami kraštovaizdžio išskirtinumo sampratos ypatumai, bandymai jį nustatyti ir užsienio bei Lietuvos patirtis šioje srityje. Pristatoma naujausia originali kraštovaizdžio išskirtinumo analizės metodika, kuri buvo adaptuota Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų teritorijoms. Teikiamas gautas šių 35 parkų kraštovaizdžio morfostruktūros įvairovės ir kompleksinės vertės palyginamojo vertinimo rezultatų apibendrinimas. Specialus dėmesys skirtas palyginamajai išskirtinei kraštovaizdžio struktūros įvairovei nustatyti, naudojant suminį išskirtinės įvairovės koeficientą. Antra vertus, kraštovaizdžio struktūros palyginamoji išskirtinė vertė gali būti skaičiuojama kitais dviem alternatyviais būdais: (a) pagal kraštovaizdžio apylinkių kompleksinio vertinimo metu surinktą bendrą išskirtinumo balų sumą ir (b) pagal išskirtinius balus gavusių kraštovaizdžio apylinkių plotų suminį procentą. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus visi nacionaliniai ir regionai pirkai skirstomi į aukščiausio, didelio bei standartinio teritorijos išskirtinumo (santykinio vertingumo) grupes.

Asmenybinio ir partinio balsavimo santykio teritorinė diferenciacija 2012 ir 2016 metais. Seimo rinkimų duomenys

Straipsnyje analizuojama padalinto balsavimo teritorinė raiška Lietuvoje. Tyrime naudoti Lietuvos Respublikos Seimo 2012 ir 2016 m. rinkimų duomenys. Tyrimas atliktas vienmandačių rinkimų apygardų ir apylinkių teritorini lygmeniu. Straipsnyje aptariami du klausimai: 1) atlikta 2012 ir 2016 m. Seimo rinkimų palyginamoji geografinė analizė, kurioje vienmandačių apygardų teritoriniu lygmeniu analizuoti partijų ir kandidatų populiarumo kaitos regioniniai aspektai; 2) 2016 m. Seimo rinkimų rezultatų pagrindu apylinkių lygmeniu analizuota padalyto balsavimo raiška centro-periferijos atžvilgiu. Vertinant padalyto balsavimo teritorinę raišką daroma išvada, kad Lietuvoje gana ryškus miestoperiferijos pjūvis. Lietuvos didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno ir Šiaulių) vienmandatėse rinkimų apygardose I ture nugalėjęs kandidatas ir tose pat apygardose pirmavęs jam atstovaujančios partijos sąrašas sutapo santykinai dažniau nei kaimiškose apygardose (išskyrus kai kuriuos Lietuvos regionus). Be to, kai kuriuose mažesnėse Lietuvos savivaldybėse didelę įtaką turi žinomos asmenybės, kurių aktyvus dalyvavimas politikoje lemia juos delegavusių partijų santykinai didesnį populiarumą tose pačiose savivaldybėse.

Zonation of Lithuanian Silurian graptolites and other faunal groups

The Baltic Silurian Basin, Lithuanian Depression and other structures are shown in the map, with marked by isopachs (contour lines of equal thickness) of the Silurian beds with graptolites and fauna of other groups. The Silurian facies vary greatly in the Depression – from clayey open-sea deep shelf to carbonaceous ones of shallow shelf, and low-energy lagoon facies. The history of investigations on East Baltic area graptolites begins from 1953–1958, when 15 graptolite zones were singled out, and proceeds to 35 zones defined now. Peculiarities in the graptolite scale from C. cyphus to N. lochkovensis inclusive are discussed. Transgressions and regressions of the Silurian marine basin, as well as shorter transgressions with wedges and graptolites of clayey facies shifted towards basin shores and regressions with partial extinction of graptolites are elucidated. During these investigations the graptolite scale has been detailed and added with new zones. Graptolite evolution in the zones has been analysed. Stages of graptolite evolution are analysed in relation to the following bioevents: Stačiūnai, Likėnai, Valgu, Ireviken, Mulde, Linde, Lau, Klev and Šilalė. Finally, two tables present graptolite zone correlation with conodont, vertebrate and ostracod zones revealing a highly detailed stratigraphy of the Lithuanian Silurian.

Geografiniai žemėnaudos kaitos tyrimai Lietuvoje: raida, kryptys, perspektyvos

Straipsnyje analizuojami per 1954–2018 m. atlikti žemės naudmenų / žemės dangos kaitos geografiniai (apimantys teritorinį aspektą) tyrimai Lietuvoje. Atliekant analizę buvo sistemingai gilintasi į Lietuvos ir užsienio autorių publikacijas, Vilniaus universiteto (VU) studentų baigiamuosius darbus. Išryškėjo skirtingos analizuojamos temos darbų tyrimo dimensijos ir laikotarpiai, reprezentuojami daugelio įvairių specialistų – geografų, žemėtvarkininkų, žemės ūkio specialistų. Atlikus VU studentų baigiamųjų darbų analizę, parengta darbų, nagrinėjančių žemėnaudos kaitą, aprėpties kartoschema. Paaiškėjo, kad atliekamų žemėnaudos kaitos tyrimų kiekis yra susijęs su politiniais, socialiniais, ekonominiais pokyčiais šalyje, kurie lemia ir akivaizdžius žemėnaudos pokyčius, ir kintantį publikacijų nagrinėjama tematika skaičių. Daugiausia tyrimų yra aprašomojo pobūdžio ir apima sąlyginai neilgus 10–20 metų laikotarpius. Studentų baigiamieji darbai dažniausiai orientuoti į lokalinius žemės naudmenų struktūros kaitos tyrimus. Atsižvelgiant į Europos žemėnaudos kaitos tyrimų tendencijas, siūlytina į Lietuvos geografinius žemės naudmenų tyrimus įtraukti mažai ištirtus kraštovaizdžių tipus ir vietoves, identifikuoti svarbiausius kraštovaizdžio kaitos veiksnius, tobulinti kiekybinės kraštovaizdžio kaitos analizės metodus, vykdyti tyrimus, apimančius ilgesnius istorinius laikotarpius ir tarpvalstybinius regionus, ieškoti bei atsižvelgti į subtilius ir naujus kraštovaizdžio procesus, tyrinėti stabilias, mažai besikeičiančias žemėnaudos struktūras, padėsiančias nustatyti veiksnius, atsparius išorės poveikiui.

Didelio oro užterštumo epizodų meteorologinės sąlygos Vilniuje

Straipsnyje analizuojamos didelio oro užterštumo epizodų 2005–2016 m. meteorologinės sąlygos Vilniuje. Kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos duomenys buvo gauti iš Aplinkos apsaugos agentūros. Šiame tyrime didžiausias dėmesys skirtas meteorologėms sąlygoms, lemiančioms didesnes teršalų koncentracijas, įvertinti: vyraujančios oro pernašos atgalinės dalelės trajektorijos metodams ir atmosferos stabilumo kriterijų kaitos charakteristikai tiriamų epizodų metu. Iš viso buvo išanalizuota 10 epizodų. Jie atrinkti pagal didžiausias kietųjų dalelių koncentracijas. Trimatis oro dalelės judėjimas žemiausiame atmosferos sluoksnyje (1 000 ir 925 hPa izobariniuose lygiuose) pagal atstumą buvo suskirstytas į tris kategorijas: lokalią, regioninę ir tolimąją. Atmosferos stabilumas vertintas turbulencijos, paribio sluoksnio storio, Paskvilio stabilumo klasių ir oro temperatūros gradiento inversijos sluoksnyje rodikliais. Naudoti reanalizės duomenys: ERA–Interim, NCEP/NCAR ir NCEP/DOE. Keturiais iš 10 atvejų nustatytas vienalytis oro srautas, penkiais atvejais nustatyti atgalinės trajektorijos krypčių nesutapimai (12,5 %) tarp ERA–Interim ir NCEP/NCAR bei NCEP/DOE reanalizių. Didelio oro užterštumo epizodais dažniausios pasikartojusios vėjo kryptys buvo iš šiaurės, pietų ir pietvakarių. Šios situacijos susijusios su mažų gradientų lauko (5 epizodai), anticiklono (4) ir ciklono šilto sektoriaus poveikiu (1). 2005 m., vyraujant pietų krypties vėjui, užfiksuota didžiausia kietųjų dalelių ribinė koncentracija – 172 μg/m3 per 24 val.

Lietuvos miestų įvaizdžio vertinimo metodologija

Tiek pasaulio, tiek Lietuvos miestams labai svarbus jų įvaizdis, padedantis pritraukti naujus gyventojus, turistus, verslo investicijas. Šio darbo tikslas – parengti Lietuvos miestų įvaizdžio vertinimo metodologiją. Literatūroje pateikiama pavyzdžių, kaip įvaizdis formuojamas pasitelkiant aplinkos fizinius veiksnius (pvz., viešąsias erdves, pastatus, infrastruktūrą), miesto gamtinius, kultūrinius išteklius ar turizmą. Miestas yra sudėtinga sistema, daugybė komponentų gyvuoja tarpusavyje veikdami vieni kitus, todėl kol kas nėra sukurta visiems miestams tinkančiosios metodologijos. Šiame darbe buvo atlikti ekspertiniai interviu su rinkodaros specialistais, analizuota Lietuvos miestų informacija viešojoje erdvėje, strateginiuose ir plėtros dokumentuose. Tai leido sudaryti išsamią metodologinę schemą, kurioje išryškėja aktualiausi įvaizdį formuojantys veiksniai. Jie sugrupuoti į ekonominius, kultūrinius, gamtinius, vizualinius ir informacinius aplinkos veiksnius bei vietos pojūtį. Kiekviena dalis sudaryta iš tam tikrų elementų, jie įvertinami balais. Išvedamas bendras koeficientas, parodantis, kaip vertinamas miesto įvaizdis skalėje nuo 0,01 iki 1.

Grunto, veikiamo periodinėmis apkrovomis, elgsenos tyrimai

Straipsnyje yra apžvelgtos grunto liekamosios deformacijos ir įvertintas liekamasis grunto deformacijų modulis esant skirtingam grunto apkrovimų ciklų kiekiui. Šie tyrimai leidžia prognozuoti inžinerinio geologinio pagrindo, kuris perima apkrovas, elgseną esant skirtingam apkrovimo ciklų kiekiui (intensyvumui). Bandymai atlikti su triašio slėgio aparatu, imituojant automobilių kelių sukeliamas ir perduodamas apkrovas pagrindams. Gruntas ištirtas esant skirtingiems apkrovų intensyvumams ir grunto gyliams. Gauti rezultatai parodė, kad liekamasis grunto deformacijų modulis labai priklauso nuo grunto bandinio apkrovimo ciklų kiekio ir apkrovų intensyvumo. Nustatyta, kad bendrosios tirto grunto deformacijos nebuvo didesnės nei 2,0 %. Matuojant bandinio vertikalias deformacijas ties bandinio viduriu, liekamosios deformacijos nebuvo didesnės nei 0,5 %. Gauti rezultatai yra labai vertingi prognozuojant / modeliuojant inžinerinio geologinio pagrindo elgseną esant skirtingam apkrovų ciklų kiekiui ir intensyvumui. Rezultatus galima lengvai pritaikyti tokio paties grunto sluoksnio skirtingiems gyliams (įvertinti liekamąjį grunto sustiprėjimą).

Vilniaus miesto viešųjų erdvių sistema

Straipsnyje supažindinama su viešųjų erdvių sistemos tyrimais, viešosios erd­vės samprata ir viešųjų erdvių sistemos koncepcija. Ypatingas dėmesys skiriamas Vilniaus miesto viešųjų erdvių sistemos, jos ypatumų bei probleminių arealų analizei ir aptarimui. Nustatyta, kad Vilniaus miesto viešųjų erdvių sistema teritoriniu požiūriu yra susiformavusi netolygiai. Vienose Vilniaus miesto dalyse, pavyzdžiui, senamiestyje, viešųjų erdvių sistema yra išvystyta, didelis plotas viešųjų erdvių, jų tinklas yra tankus, o kitose Vilniaus miesto dalyse, pavyzdžiui, „miegamuosiuose“ priemiesčiuose ar sovietinio laikotarpio gyvenamuosiuose rajonuose, viešųjų erdvių tiek kiekis, tiek plotas yra mažesnis, jaučiamas jų trūkumas.

Gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologija

Straipsnyje analizuojamos gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologinės prielaidos ir pateikiama gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologija. Pirmiausia analizuota gamtos paveldo objekto sąvoka, gamtos paveldo objektų apsaugos teisinio reglamentavimo pagrindai bei atlikta valstybės saugomų gamtos paveldo objektų statistinė analizė. Atlikus analizę įvardyti gamtos paveldo objektų būklę lemiantys tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai, objektų atsparumas fiziniam poveikiui. Remiantis surinktais duomenimis, sudaryta valstybės saugomų gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodika, kuri apima fizinės objekto būklės pokyčio ir objektui nustatytos buferinės apsaugos zonos būklės pokyčio įvertinimus. Šiame straipsnyje pateikta būklės vertinimo metodika gali būti reikšminga renkant duomenis apie atskirų gamtos paveldo objektų būklę, identifikuojant gamtos paveldo objektų būklės blogėjimo priežastis ir formuojant prioritetines gamtotvarkos kryptis.

Palydovinės informacijos apie sniego dangą trūkių užpildymo metodų vertinimas

Straipsnyje vertinami palydovinės informacijos apie teritorijos padengtumą sniegu trūkių užpildymo metodai. Buvo naudojami dviejų NASA palydovų Terra ir Aqua bei Lietuvos meteorologijos stočių tinklui priklausančių stočių sniego dangos duomenys 2013–2016 m. spalio–balandžio mėnesiais. Naudojant du skirtingus būdus (pirmyn ir atgal) buvo užpildyti palydovinių sniego dangos duomenų sekų trūkiai, atsirandantys dėl ištisinio debesuotumo. Gauti dydžiai palyginti su Lietuvos meteorologijos stotyse nustatytu dienų su sniego danga skaičiumi. Analizuojamu 2013–2016 m. laikotarpiu šaltojo sezono mėnesiais palydovinių duomenų trūkiai sudarė 60 % nuo bendro dienų skaičiaus. 2013–2016 m. žiemomis vidutinis dienų su sniego danga skaičius Lietuvos meteorologijos stotyse buvo 47. Remiantis Terra palydovo duomenis, šis dydis buvo 44 dienos, o pagal Aqua perduotą informaciją – 55 dienos. Kiek didesnis dienų su sniego danga skaičius nustatytas trūkius užpildžius pirmyn metodu, tačiau skirtumas yra nedidelis ir abiejų palydovų duomenys neviršija vienos dienos. Vidutiniškai sezoninis dienų su sniego danga skaičius, nustatytas remiantis palydovų duomenimis, nuo išmatuoto atskirose meteorologijos stotyse skiriasi 9 dienomis pagal Terra ir 13 dienų pagal Aqua palydovo duomenis. Dažni atodrėkiai, sniego dangos fragmentacija ir didelis debesuotumas lėmė nemažus skirtumus tarp palydovinės bei meteorologijos stočių informacijos.