The Eluded Succession: Readiness to Change and Resistance to Retirement among Elderly Family Business Founders and Owners

2021 ◽  
Vol 21 (2) ◽  
pp. 1-19
Author(s):  
Filippo Ferrari
2016 ◽  
Author(s):  
David Ransburg ◽  
Wendy Sage-Hayward ◽  
Amy M. Schuman

2008 ◽  
pp. 39-43
Author(s):  
Alicja Winnicka-Popczyk
Keyword(s):  

Artykuł dokonuje prezentacji wyników dotychczasowych badań (zagranicznych i krajowych) nad finansami przedsiębiorstw rodzinnych, jak również stanowi próbę rozpoznania podstawowych elementów logiki finansowej family business, w celu usprawnienia procesu zarządzania finansami oraz podniesienia ogólnej efektywności gospodarowania w tych jednostkach. Osiągnięte rezultaty badań nasuwają wniosek, że firmy rodzinne istotnie kierują się „szczególną logiką finansową”, spowodowaną osobistymi preferencjami dyrektorów finansowych będących jednocześnie członkami rodziny. Osobiste preferencje CFO mogą dotyczyć stosunku do: tempa wzrostu firmy, stopnia ponoszonego ryzyka oraz kontroli własności przedsiębiorstwa. Artykuł dostarcza także przykładów rozwiązań zalecanych przez ekspertów i stosowanych przez efektywne firmy rodzinne z zamiarem przezwyciężenia możliwych negatywnych skutków prowadzonej polityki finansowej.


2017 ◽  
Vol 22 (5) ◽  
pp. 422-430
Author(s):  
Laura Alčiauskaitė ◽  
Liuda Šinkariova ◽  
Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė ◽  
Jurga Misiūnienė ◽  
Raimonda Petrolienė
Keyword(s):  

Reikšminiai žodžiai: motyvavimo pokalbis, sveikatai žalingas elgesys, saviveiksmingumas. Sveikatai palankaus elgesio rekomendacijų laikymasis palengvina sergančiųjų sąnarių ligomis sveikimą. Tačiau patys pacientai dažnai stokoja vidinės motyvacijos keisti įprastą elgesį. Sveikatai žalingas elgesys gali būti koreguojamas naudojant motyvavimo pokalbį, kuriuo siekiama sustiprinti asmens saviveiksmingumą ir vidinę motyvaciją keisti savo elgesį. Tyrimo tikslas. Įvertinti motyvavimo pokalbio konsultacijų efektyvumą keičiant sąnarių ligomis sergančiųjų su sveikata susijusį elgesį ir didinant jų saviveiksmingumą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo metodas – kvazieksperimentas. Tyrime dalyvavo 126 Abromiškių reabilitacijos ligoninės artrologijos-traumatologijos skyriaus pacientai (37 vyrai, 89 moterys), sergantys sąnarių ligomis. Iš jų 66 buvo priskirti poveikio grupei, o 60 – kontrolinei grupei. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 21 iki 75 metų (vidurkis – 57,69 ± 10,52 m.). Poveikio grupei per gydymosi laikotarpį buvo taikomos 1–4 motyvavimo pokalbio konsultacijos, jų elgesio ir saviveiksmingumo pokyčiai buvo lyginami su kontroline grupe. Su sveikata susijusio elgesio (alkoholio vartojimo, rūkymo, fizinio aktyvumo, mitybos) pokyčiams išmatuoti naudotas pasirengimo pokyčiui klausimynas („Readiness to Change Questionnaire“, 1992), sudarytas pagal transteorinį pokyčių modelį ir atspindintis tris pokyčių stadijas: nesusimąstymo, mąstymo ir veiksmo. Saviveiksmingumui įvertinti naudotas sveikatos saviveiksmingumo klausimynas. Tiek poveikio, tiek kontrolinės grupės pacientai klausimynus pildė du kartus – gydymo pradžioje ir pabaigoje. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, jog po motyvavimo pokalbio konsultacijų poveikio grupės tiriamieji pasistūmėjo aukštesnės pasirengimo keistis stadijos link vertinant fizinio aktyvumo ir rūkymo įpročius. Kontrolinės grupės tiriamieji taip pat perėjo į aukštesnę pasirengimo keisti fizinį aktyvumą stadiją reabilitacijos pabaigoje. Po motyvavimo pokalbio konsultacijų poveikio grupės tiriamųjų sveikatos saviveiksmingumo įverčiai padidėjo, palyginti su pirmąja apklausa. Kontrolinės grupės sveikatos saviveiksmingumas nesikeitė. Išvados. Motyvavimo pokalbio konsultacijos padeda sergantiesiems sąnarių ligomis reabilitacijos metu susimąstyti ir imtis veiksmų keičiant rūkymo ir fizinio aktyvumo įpročius bei didina jų sveikatos saviveiksmingumą.


Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document