scholarly journals ФАКТОР ІНТРАБДОМІНАЛЬНОЇ ГІПЕРТЕНЗІЇ ПРИ ГЕРНІОПЛАСТИЦІ ВЕНТРАЛЬНИХ ГРИЖ

2020 ◽  
pp. 123-127
Author(s):  
В. І. Лупальцов ◽  
А. І. Ягнюк

Обґрунтування. Сучасні методики реконструкції черевної стінки, що ґрунтуються на розрізах апоневрозів прямих і косих м'язів живота в поєднанні з використанням поліпропіленових ендопротезів дозволяють значно збільшувати залишковий обсяг черевної порожнини, але повністю не знімають питання необхідності контролю рівня внутрішньочеревного тиску. Матеріали. Проведено аналіз результатів лікування 35 хворих з післяопераційними вентральними грижами (ПВГ). Жінок було 22(62,9%), чоловіків -13(37,1%), середній вік становив 57,8±6,4 роки. Розміри грижових воріт за класифікацією European Hernia Society (2009) відповідали W2 8(22,9%), W3 -у 17(48,6%), W4- у 10(28,5%) пацієнтів. Результати. Всім виконана комбінована герніопластика з використанням місцевих тканин і сітчастих поліпропіленових ендопротезів з фіксацію onlay. Перед зшиванням країв грижового дефекту з метою профілактики абдомінального компартмент-синдрому визначався внутрішньочеревний тиск (ВТ) за Kron I.L. et al.,1984. Зшивання вважали допустимим при значенні ВТ не більше 150 мм вод. ст., що було можливим у 12 хворих (W2-W3). У 15 пацієнтів (W3-W4) при ВТ вище зазначеного рівня проводилося додаткове розсічення переднього листка піхви прямих м'язів живота. Рівень ВТ після операції не залежав від його вихідного рівня і виду операції і коливався в межах 132,5-129,5±5,1-6,2 мм вод.ст. З метою контролю ранового процесу проведено УЗД післяопераційної рани. Відмічалася гіпоехогенна смужка між зшитими апоневротичними листками, яка при не ускладненому перебігу набувала гіперехогенності, що свідчило про активний процес утворення рубцевої тканини і зменшення інфільтративних процесів в рані. Висновки. Дослідження показало, що інтраопераційний контроль ВТ при герніопластиці ПВГ знижає ризик розвитку абдомінального компартмент-синдрому.

2010 ◽  
Vol 63 (5) ◽  
pp. 287-296 ◽  
Author(s):  
György Wéber

Absztrakt Az Európai Sérvsebészeti Társaság (European Hernia Society – EHS) ajánlása a lágyéksérvek kezelésének teljes spektrumát magában foglalja, a diagnózistól a műtét utáni rehabilitációig. A vezérfonalat az EHS 14 tagországának vezető sérvsebészeiből álló munkacsoport állította össze. Az evidence-based megállapítások talaján álló ajánlást – megjelenése előtt – egy szaktekintélyekből álló steering committee mellett a tagországok sérvsebészeti társaságai is véleményezték. A „Guidelines”-t a 2008-as Európai Sérvsebészeti Kongresszuson, Sevillában külön szekcióban elemezték, illetve megjelent a Hernia 2009/4. számában. A munkacsoport tervei szerint az ajánlást 2012-ben ismét átdolgozzák, illetve tartalmát – a megjelenő közlemények és tapasztalatok alapján – folyamatosan aktualizálják. A vezérfonal könnyen adaptálható a helyi protokollokhoz, és jól szolgálja a továbbképzési, illetve minőségbiztosítási szempontokat, ezért fontosnak tartjuk szélesebb körben történő ismertetését.


Hernia ◽  
2020 ◽  
Vol 24 (5) ◽  
pp. 977-983 ◽  
Author(s):  
C. Stabilini ◽  
B. East ◽  
R. Fortelny ◽  
J.-F. Gillion ◽  
R. Lorenz ◽  
...  

Hernia ◽  
2009 ◽  
Vol 13 (4) ◽  
pp. 343-403 ◽  
Author(s):  
M. P. Simons ◽  
T. Aufenacker ◽  
M. Bay-Nielsen ◽  
J. L. Bouillot ◽  
G. Campanelli ◽  
...  

Hernia ◽  
2008 ◽  
Vol 12 (3) ◽  
pp. 335-335 ◽  
Author(s):  
M. Miserez ◽  
J. H. Alexandre ◽  
G. Campanelli ◽  
F. Corcione ◽  
D. Cuccurullo ◽  
...  

2009 ◽  
Vol 7 (3-4) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Sigitas Tamulis

Sigitas TamulisVilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika, Bendrosios chirurgijos centras, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected] Šiuo metu Lietuvos chirurginėje praktikoje vartojama daug įvairių pilvo sienos išvaržų klasifikacijų, tačiau nėra vienos paprastos, unifikuotos, informatyvios, išsamios ir kartu lengvai atsimenamos išvaržų klasifikacijos. Tai sunkina gydymo rezultatų vertinimą, naujų gydymo būdų diegimą ir integraciją į Europos ir pasaulio pilvo sienos išvaržų diagnostiką, gydymą ir klinikinius tyrimus. Šio darbo tikslas – apžvelgti iki šiol naudotas klasifikacijas ir pateikti EHS klasifikaciją. Reikšminiai žodžiai: pilvo siena, išvarža, pirminė pilvo sienos išvarža, pooperacinė pilvo sienos išvarža, bambos išvarža, kirkšninė išvarža, epigastrinė išvarža, baltosios pilvo linijos išvarža, juosmeninė išvarža, Špigelio išvarža, pilvo sienos išvaržų klasifikacija. The european hernia society (ehs) abdominal hernia classification Sigitas TamulisVilnius Universitety, Clinic of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, Vilniaus University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] A number of abdominal wall hernia classifications are used in surgical practice in Lithuania. However, there is a lack of one simple, practical, informative, well memorizable, unified and integrated classification intended for all the surgical society. The purpose of this article was to review the abdominal wall hernia classifications commonly used in Lithuania and to present the new abdominal hernia classification proposed by the European Hernia Society. Key words: abdominal wall hernia, inguinal hernia, classification, incisional hernia, ventral hernia, umbilical hernia, epigastric hernia.


2020 ◽  
Vol 107 (7) ◽  
pp. e217-e217
Author(s):  
I. Sall ◽  
M. Faye ◽  
B. Ndiaye ◽  
S. T. Faye ◽  
M. Diouf ◽  
...  

Hernia ◽  
2002 ◽  
Vol 6 (4) ◽  
pp. 153-154
Author(s):  
Francesco P. Corcione

2016 ◽  
Vol 82 (7) ◽  
pp. 608-612 ◽  
Author(s):  
Puraj P. Patel ◽  
Jeremy A. Warren ◽  
Roozbeh Mansour ◽  
William S. Cobb ◽  
Alfredo M. Carbonell

Lateral abdominal wall hernias may occur after a variety of procedures, including anterior spine exposure, urologic procedures, ostomy closures, or after trauma. Anatomically, these hernias are challenging and require a complete understanding of abdominal wall, interparietal and retroperitoneal, anatomy for successful repair. Mesh placement requires extensive dissection of often unfamiliar planes, and its fixation is difficult. We report our experience with open mesh repair of lateral abdominal wall hernias. A retrospective review of a prospectively maintained database was performed to identify patients with a classification of lateral abdominal wall hernia who underwent an open repair. A total of 61 patients underwent open lateral hernia repairs. Mean patient age was 58 years (range 25–78), with a mean body mass index of 32 kg/m2 (range 19.0–59.1). According to the European Hernia Society classification, defects were located subcostal (L1, 14 patients), flank (L2, 33 patients), iliac (L3, 11 patients), and lumber (L4, 3 patients). Mean defect size was 78.6 cm2, with a mean greatest single dimension of 9.2 cm (range 2–25 cm). Retromuscular or interparietal repair was performed in 50.8 per cent, preperitoneal in 41.0 per cent, intraperitoneal in 6.6 per cent, and onlay in 1.6 per cent. The rate of surgical site occurrence was 49.2 per cent, primarily seroma and surgical site infection rate was 13.1 per cent. With a mean follow-up of 15.4 months, seven patients (11.5%) have documented recurrence. Synthetic mesh reconstruction of lateral wall hernias is challenging. Our experience demonstrates the safety and success of repair using synthetic mesh primarily in the retromuscular, interparietal, or preperitoneal planes.


2020 ◽  
Vol 107 (3) ◽  
pp. 171-190 ◽  
Author(s):  
N. A. Henriksen ◽  
A. Montgomery ◽  
R. Kaufmann ◽  
F. Berrevoet ◽  
B. East ◽  
...  

Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document