AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ KŪRIMAS, SKLAIDA IR ĮGYVENDINIMAS: TARPTAUTINĖ VADYBA IR VERTĖS GRANDINIŲ MODELIAI

Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti aukštųjų technologijų sektoriaus kūrimo, sklaidos ir įgyvendinimo vertės grandinės procesą sistemų teorijos požiūriu. Susisteminus aukštųjų technologijų kūrimo, sklaidos ir įgyvendinimo sektorių tyrimo validumo apribojimus, dėl aukštųjų technologijų apibrėžimo bei atitinkamai statistinių duomenų rinkimo kompleksiškumo, toliau analizuojama Lietuvos aukštųjų technologijų sektorių problematika, operuojant inovacijų sąvoka, kuri yra platesnė už aukštųjų technologijų sampratą, tačiau itin aktuali, nes apima ne tik mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą (MTEP), kuriant bei skleidžiant aukštąsias technologijas, bet ir jų įgyvendinimą. Pateikta ES inovacijų indekso bei globaliojo inovacijų indekso lyginamoji analizė, kuri atskleidžia Lietuvos inovacijų sistemų neefektyvumą bei šios srities tyrimų aktualumą. Dėl aukštųjų technologijų sektoriaus kompleksiškumo, siūloma problematiką analizuoti sistemų teorijos požiūriu, todėl apibendrinamos sistemų teorijos bei pateikiamas koncepcinis aukštųjų technologijų kūrimo, sklaidos ir įgyvendinimo kibernetinis modelis.

NEDARBO LYGIO POVEIKIO BENDRAJAM VIDAUS PRODUKTUI BALTIJOS ŠALYSE ANALIZĖ

Nedarbo lygis ir bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai vieni svarbiausių makroekonominių rodiklių, parodančių šalių išsivystymo ir pragyvenimo lygius, todėl tiek ekonomikoje, tiek politikoje jiems skiriamas didelis dėmesys. Mokslinėje literatūroje yra nurodoma, kad šie rodikliai yra tarpusavyje susiję, t. y. tarp jų egzistuoja neigiamas ryšys. Šiame straipsnyje yra analizuojamas nedarbo lygio ir BVP palyginamosiomis kainomis ryšys Baltijos šalyse. Analizei naudojami 2000–2015 metų duomenys. Tyrimui atlikti naudojama koreliacinė regresinė analizė, kurios gauti rezultatai įrodo neigiamo ryšio tarp nedarbo lygio ir BVP palyginamosiomis kainomis egzistavimą, tačiau ryšys reikšmingas Lietuvoje ir Estijoje, o Latvijoje priešingai – silpnas, t. y. nedarbo lygis turi mažai įtakos BVP palyginamosiomis kainomis.

GLOBALIZACIJOS POVEIKIS EUROPOS SĄJUNGOS NEKILNOJAMOJO TURTO VYSTYMUI

Globalizacijos sąvoka plačiai naudojama literatūroje, tačiau iki šiol nėra priimtos visuotinės globalizacijos koncepcijos. Šiame darbe analizuojama globalizacijos samprata, globalizacijos procesas, jos poveikis ekonomikai. Yra lyginami įvairių mokslininkų požiūriai į globalizaciją. Šiuolaikinėmis sąlygomis globaliai ekonomikai būdinga problema – prisitaikyti prie sparčių pokyčių ir nuolat besikeičiančios rinkos pasauliniu mastu. Todėl straipsnyje nagrinėjama nekilnojamojo turto rinka, jos požymiai, nekilnojamojo turto vystymo proceso modeliai. Aprašomi išoriniai veiksniai, turintys įtakos nekilnojamojo turto plėtrai Europos Sąjungoje. Autorių pozicijos pateikiamos apibrėžiant sąvokas bei analizuojant veiksnių padarinius, galinčius pasireikšti nekilnojamojo turto vystymo procese.

ELEKTRONINĖS MEDIJOS KONFERENCIJŲ TURIZMO VERSLE

Dabartinė visuomenė yra visiškai priklausoma nuo naujausių technologijų. Sudėtinga skaitmeninė tikrovė lydi kiekviename žingsnyje ne tik atskirus individus, bet ir visą mus supančią aplinką – verslą, mediciną, mokslą ir kt. Šiame, nuolat atsinaujinančiame procese jau yra begalė, ir vis atsiranda naujų, informacijos gavimo, saugojimo ir platinimo būdų. Senosios, tradicinės medijos yra skaitmenizuojamos ir keičiamos naujomis, modernesnėmis, kad kuo lengviau ir greičiau galėtų įsilieti į naujųjų (elektroninių) medijų sferą. Taikant naująsias technologijas, viena iš verslo šakų – konferencijų turizmas, taip pat įtraukia vis daugiau elektroninių medijų. Straipsnyje apžvelgiamos naujosios elektroninės medijos, bei aptariamos elektroninių medijų ir konferencijų turizmo sąsajos.

JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ AKCIJŲ RINKA

Išsiaiškinamos pagrindinės sąvokos, susijusios su akcijų rinkomis, taip pat atskleidžiama akcijų rinkos atsiradimo istorija. Nagrinėjama Jungtinių Amerikos Valstijų akcijų rinka – apžvelgiamos pagrindinės akcijų biržos ir institucijos, skirtos reguliuoti akcijų rinką. Straipsnyje pateikiama akcijų, vertybinių popierių, obligacijų svarba Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikai. Atskleidžiami veiksniai, darantys įtaką akcijų ir vertybinių popierių kainai. Palyginamos Niujorko ir Nasdaq akcijų biržos, veikimo principai ir apžvelgiamos didžiųjų JAV įmonių akcijų kainos. Siekiama išsiaiškinti pagrindinius privalumus ir trūkumus investuojant į akcijas, vertybinius popierius ir obligacijas. Atliekamas palyginimas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos akcijų rinkų.

VIEŠOJO IR PRIVATAUS SEKTORIŲ PARTNERYSTĖS PRINCIPAS – ORO UOSTŲ VEIKLOS ATVEJIS

Pastaruoju metu vis dažniau pasiteisina viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė (VPSP). Apie principo taikymą kalbama ieškant atsakymo, kaip pagerinti valstybės įmonių veiklą. Principo taikymo galimybės diskutuotinos ir svarstant oro uostų, kurie įprastai priklauso valstybei, veiklos gerinimo sprendimų alternatyvas. Pasitelkiant lyginamosios mokslinės literatūros šaltinių analizės metodą, siekiama atskleisti naujosios viešosios vadybos siūlomo VPSP principo taikymo galimybes sprendžiant valstybei priklausančių įmonių – oro uostų – veiklos efektyvumo problemą. Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai, siekiama atsakyti į tokius klausimus, kaip: kas yra partnerystė, kas lemia jos poreikį, kokios yra partnerystės formos, kaip ji valdoma ir kokie keliami reikalavimai. Darbe dėmesys koncentruojamas į analizę aviacijos sektoriuje.

H. MARKOWITZ‘O MODELIO TINKAMUMO BALTIJOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽAI TIKRINIMAS

Straipsnyje siekiama išsiaiškinti H. Markowitz‘o efektyvaus portfelio teorijos (modelio) tinkamumą Baltijos šalių vertybinių popierių biržai. Autoriai analiziškai išsprendė H. Markowitz‘o uždavinį efektyviam portfeliui rasti, penkių aktyvų atveju. Pasirinktoms penkioms likvidžiausioms Baltijos šalių vertybinių popierių biržos akcijoms buvo nustatyta minimalios dispersijos aibė ir patikrinta, ar realus šių akcijų portfelis yra efektyvus, H. Markowitz‘o teorijos požiūriu. Gauta, kad realus portfelis yra arti globalaus dispersijos minimumo taško. Taip pat, atskiru investavimo į likvidžiausias penkias akcijas atveju, gauta, kad investuotojai yra konservatyvūs, t. y. jie investuoja į akcijų portfelį su mažiausia rizika (mažiausia portfelio grąžos dispersija). Ateityje autoriai planuoja tęsti šį tyrimą Baltijos šalių vertybinių popierių biržos indeksams bei didesniam akcijų skaičiui, siekdami patikrinti hipotezę, kad ir kitoms akcijoms galioja šio tyrimo atskleisti dėsningumai.

INVESTICIJŲ Į SAULĖS ELEKTRINES IŠMANIUOSIUOSE TINKLUOSE EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS

Šiame straipsnyje nagrinėjama saulės elektrinių plėtros ir jų integracijos į dabartinį elektros tinklą problema. Straipsnio tikslas yra išnagrinėti ir įvertinti investicijų į saulės energetikos projektus išmaniuosiuose elektros tinkluose efektyvumą. Analizuojama išmaniųjų tinklų koncepcija ir saulės energetikos galimybės juose. Pateikiami projektų investicijų efektyvumo ir rizikos vertinimo metodai, labiausiai tinkantys atsinaujinančios energetikos projektams. Projekto efektyvumas apskaičiuojamas analizuojant investicijų į saulės elektrinę sukuriamus pinigų srautus ir finansinius rodiklius. Skaičiuojant vertinamos suinteresuotos šalys ir jų gaunama vertė, nagrinėjamas dabartinių saulės energetikos projektų potencialas kartu su jų integracija ir pinigų srautais išmaniuosiuose tinkluose. Pabaigoje įvertinama suinteresuotų šalių gaunama vertė, pinigų srautai ir finansiniai rodikliai.

LIETUVOS NAMŲ ŪKIŲ TAUPYMO IR INVESTAVIMO PROCESŲ PALYGINAMOJI ANALIZĖ 2006–2016 m.

Straipsnyje nagrinėjami įvairių autorių požiūriai charakterizuojant investicijas ir jų sampratą. Analizuojami svarbiausi asmeninių finansų aspektai, didžiausią dėmesį skiriant asmeninių investicijų ir taupymo sritims. Siekiama atskleisti investavimo galimybes, apibūdinant investicinių priemonių teorinius ypatumus bei išskiriant jų privalumus ir trūkumus. Remiantis investicijų grąžos rodikliais ir namų ūkių finansinės elgsenos apžvalga, įvertinamas taupymo ir investavimo aktyvumas bei tendencijos Lietuvos finansų rinkoje. Apibendrinant teorinius ir praktinius duomenų rezultatus, pateikiamos išvados. Atlikta analizė parodė, kad Lietuvos namų ūkių finansinė elgsena pasižymi konservatyvumu – didžioji dauguma laisvas lėšas taupo grynųjų pinigų pavidalu arba sąskaitose finansinėse įstaigose, o kitų alternatyvų, tokių kaip investavimas, pasirinkimo aktyvumas yra mažas.

THE GLOBALIZATION AS AN IMPORTANT FACTOR OF CREATIVE INDUSTRIES DEVELOPMENT

The article analyses a concept of the sector of creative industries thus highlighting the importance of the sector and showing its role in society and economic development. Particular attention is shifted on the growth of exports and imports of creative industries considering the current challenges of globalization. The paper presents comparative and structural analyses of exports and imports of creative industries reflecting the place of the sector of creative industries in the economy of the modern world, including the tendencies indicating changes in the export and imports of the products created in this sector. The article also reveals the impact of the development of this sector on employment and economic growth in general and demonstrates that research on the development processes of the creative industry sector, particularly in the context of globalization challenges, is a highly promising trend of scientific knowledge and further research.