scholarly journals Outcomes of Cardiac Transplantation in Highly Sensitized Pediatric Patients

2011 ◽  
Vol 32 (5) ◽  
pp. 615-620 ◽  
Author(s):  
Victoria Scott ◽  
Ryan J. Williams ◽  
Daniel S. Levi
2021 ◽  
Author(s):  
Susana Cruz‐Beltran ◽  
Andrea Lane ◽  
Shivani Seth ◽  
Kati Miller ◽  
Reneé H. Moore ◽  
...  

2015 ◽  
Vol 34 (8) ◽  
pp. 1095-1102 ◽  
Author(s):  
Claire A. Irving ◽  
Andrew R. Gennery ◽  
Vaughan Carter ◽  
Jonathan P. Wallis ◽  
Asif Hasan ◽  
...  

2010 ◽  
Vol 8 (3) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Rita Sudikienė ◽  
Radvilė Malickaitė ◽  
Virgilijus Lebetkevičius ◽  
Virgilijus Tarutis ◽  
Kęstutis Ručinskas ◽  
...  

Rita Sudikienė1,2 , Radvilė Malickaitė2 , Virgilijus Lebetkevičius2 , Virgilijus Tarutis2 , Kęstutis Ručinskas2 , Vytautas Sirvydis2 1Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika2Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius El. paštas: rita.sudikienė@santa.lt Įvadas: Kardiomiopatijos ir įgimtos širdies ydos yra paskutinės stadijos, nepagydomo širdies nepakankamumo priežastys vaikų amžiuje. Efektyviausias gydymo metodas yra širdies transplantacija. Endomiokardo biopsija yra pripažinta atmetimo diagnostikos aukso standartu, tačiau echokardiografija yra svarbiausias neinvazinis tyrimas po širdies persodinimo. Darbo tikslas: Įvertinti Vilniaus širdies chirurgijos centre vaikams atliktų širdies transplantacijų rezultatus ir palyginti su literatūros duomenimis. Echokardiografijos tyrimu mėginti optimizuoti parametrus, kuriais vadovaujantis būtų galima įtarti ankstyvuosius atmetimo požymius, juos susieti su biopsijos duomenimis, imunologiniais ir biocheminiais pakitimais. Ligoniai metodai: Vilniaus širdies chirurgijos centre nuo 2001 metų atliktos penkios širdies transplantacijos vaikams. Pagrindinės komplikacijos: atmetimo reakcija, infekcija ir imunosupresinio gydymo šalutinis poveikis. Pagrindinis dėmesys skirtas diastolinės funkcijos vertinimui echokardiografiniu būdu. Rezultatai: Echokardiografijos metodu vertinant mitralinio vožtuvo žiedo judesio greitį sistolėje ir diastolėje (Sm ir E’) ir transmitralinio ankstyvos diastolės mitralinio vožtuvo greičio E ir E’ santykį (E/E’), buvo rasta koreliacija su 2R atmetimo reakcija, ši koreliacija patvirtinta biopsijos duomenimis bei natriuretinio peptido (BNP) padidėjimu. Nustatyta, kad kiekvienam pacientui yra svarbi jo paties echokardiografinių duomenų ir BNP kaita (pasikeitimas iki 10 % susijęs su atmetimu). Išvados: Širdies transplantacija yra veiksmingos kraštutinai sunkaus vaikų širdies nepakankamumo gydymo metodas. Prieš širdies transplantaciją būtina įvertinti recipiento santykinės rizikos veiksnių, tinkamai paruošti transplantacijai didelės rizikos pacientus, kad būtų išvengta ūminio atmetimo reakcijos ankstyvuoju laikotarpiu. Būtina indukcinio gydymo standartizacija. Echokardiografijos metodu tiriant diastolinę funkciją, pagal E, E’ greičius bei jų santykį E/E’, taip pat BNP pokyčius galima įtarti ar paneigti atmetimo reakciją ir sumažinti širdies biopsijų skaičių. Echokardiografija yra labai svarbus metodas humoraliniam transplantato atmetimui nustatyti, kai biopsijos atsakymas neigiamas. Reikšminiai žodžiai: vaikų širdies transplantacija, transplantato atmetimas, imunosupresija po transplantacijos Cardiac transplantation in pediatric patients: experience of vilnius cardiac surgery center Rita Sudikienė1,2 , Radvilė Malickaitė2 , Virgilijus Lebetkevičius2 , Virgilijus Tarutis2 , Kęstutis Ručinskas2 , Vytautas Sirvydis2 1Vilnius University Clinic of Children’s Diseases2Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: rita.sudikienė@santa.lt Pediatric heart transplantation is a surgical therapy for dilated cardiomyopathy and for complex congenital heart defects. Endomiocardial biopsies have remained a gold standard to detect the rejection. Echocardiography remains the main noninvasive method of the follow-up. We report the experience of the Vilnius hHeart sSurgery cCenter. Assessment of the diastolic dysfunction by tissue doppler and correlation with biopsy and BNP was assessed. E/E‘ <7 and BNP >100 pg/ml was associated with 0-1R rejection, E/E‘ >7 and BNP> 200 pg/ml was related with 2R rejection. Keywords: cardiac transplantation in pediatric patients


2018 ◽  
Vol 37 (4) ◽  
pp. S114
Author(s):  
M.L. Sell ◽  
A.L. Haney ◽  
K. Sprott ◽  
A. Burnette ◽  
H. Henderson ◽  
...  

2005 ◽  
Vol 79 (1) ◽  
pp. 53-60 ◽  
Author(s):  
Jan Groetzner ◽  
Bruno Reichart ◽  
Ulrich Roemer ◽  
Stefanie Reichel ◽  
Rainer Kozlik-Feldmann ◽  
...  

2004 ◽  
Vol 17 (5) ◽  
pp. 439-442 ◽  
Author(s):  
Ashwin Prakash ◽  
Beth F Printz ◽  
Jacqueline M Lamour ◽  
Linda J Addonizio ◽  
Julie S Glickstein

1997 ◽  
Vol 79 (4) ◽  
pp. 447-450 ◽  
Author(s):  
Stephen Neuberger ◽  
Robert N. Vincent ◽  
Nancy Doelling ◽  
Kevin Sullivan ◽  
Sheron Honeycutt ◽  
...  

2020 ◽  
Vol 11 (4) ◽  
pp. 426-430 ◽  
Author(s):  
Luz A. Padilla ◽  
Robert A. Sorabella ◽  
Waldemar F. Carlo ◽  
Robert J. Dabal ◽  
Leslie Rhodes ◽  
...  

Background: Cardiac transplantation in early childhood is limited by scarcity of organ donors. Advances in cardiac xenotransplantation (XTx) research suggest that xenografts may one day represent an alternative to allografts. We sought to determine the attitudes among surgeons and cardiologists in the field of pediatric cardiac transplantation toward the potential use of XTx if this clinical option were to become a reality. Methods: A Likert-scale anonymous survey addressing the use of XTx in pediatric patients was sent to members of the Congenital Heart Surgeons (CHS) Society and the Pediatric Heart Transplant Society. Results were described and compared between the two surgeon/physician groups. Results: Ninety-two CHS and 42 pediatric transplant cardiologists (PTC) responded (N = 134). The potential acceptance of XTx was high in both groups, assuming risks and results were similar to those of cardiac allotransplantation (88% CHS vs 81% PTC; P = .07). When asked if they would recommend a xenograft, if the results were anticipated to be inferior to those of cardiac allotransplantation, as a bridge to a human heart, potential acceptance fell dramatically but remained higher among CHS than PTC (41% vs 17%, p 0.02). Approximately only one-third of CHS and half of PTC preferred primary cardiac XTx for hypoplastic left heart syndrome if there was no waitlist time and had similar outcomes to allotransplantation. Conclusions: Our findings suggest that potential acceptance of XTx by CHS and PTC would not be a major barrier if XTx demonstrated similar outcomes to allotransplantation. Acceptance by other congenital heart stakeholders remains to be investigated.


Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document