Sigitas Čibiras, Eugenijus KosinskasVilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusE-mail: [email protected]
Įvadas
Darbo tikslas – apibendrinti 20 metų patirtį ir įvertinti įgimtos plaučių arterijos (PA) stenozės balioninės valvuloplastikos (BPV) tiesioginius, tarpinius ir vėlyvuosius rezultatus.
Ligoniai ir metodai
1987–2007 metais Vilniaus širdies ligų klinikoje buvo atlikta 101 BPV, ligonių amžius nuo 1 paros iki – 39 metų. BPV atlikta esant spaudimo per PA vožtuvą skirtumui > 30 mm Hg. Ligoniai prieš BPV suskirstyti į dvi grupes pagal tai, ar pradinis spaudimo per PA vožtuvą skirtumas <50 mm Hg (1 gruoė), ar > 50 mm Hg (2 grupė). Analizuotas duomenų kitimas tiesiogiai po BPV, tarpiniu laikotarpiu (iki dvejų metų po BVP), vėlyvuoju laikotarpiu (praėjus daugiau kaip dvejiems metams). Ligoniai po BPV buvo suskirstyti į dvi grupes: turintys liekamąjį spaudimo skirtumą iki 36 mm Hg ir daugiau kaip 36 mm Hg.
Rezultatai
BPV atlikta 18 pacientų, kurių spaudimo per PA vožtuvą skirtumas < 50 mm Hg. Iškart po BVP spaudimo skirtumas per PA vožtuvą sumažėjo nuo 39,5 ± 5 iki 15,83 ± 8,37 mm Hg, tarpiniu laikotarpiu – iki 20 ± 6 mm Hg, vėlyvuoju – iki 21,5 ± 5 mm Hg. BPV atliktos 83 pacientams, kurių spaudimo per PA vožtuvą skirtumas > 50 mm Hg. Tiesiogiai po BVP vidutinis spaudimo skirtumas sumažėjo nuo 81,31 ± 21,28 iki 31,32 ± 13,82 mm Hg, tarpiniu laikotarpiu – iki 27,56 ± 12,71 mm Hg, vėlyvuoju – iki 19,89 ± 10,12 mm Hg. Esant liekamajam spaudimo skirtumui po BPV < 36 mm Hg (58 ligoniai), tarpiniu lakotarpiu vidutinis spaudimo skirtumas 23,66 ± 9,29 mm Hg, vėlyvuoju – 16,85 ± 7,98 mm Hg. Esant liekamajam spaudimo skirtumui po BPV > 36 mm Hg (21 ligonis), tarpiniu laikotarpiu vidutinis spaudimo skirtumas 51,99 ± 20,61 mm Hg, vėlyvuoju – 35,7 ± 16 mm Hg. Vėlyvuoju laikotarpiu spaudimo skirtumas mažėja, bet didėja PA nesandarumas. Tuoj po BPV nesandarumas nustatytas 7 %, tarpiniu laikotarpiu – 53 %, vėlyvuoju – 81,7 % ligonių.
Išvados
BPV yra gerai toleruojamas ir veiksmingas nechirurginis gydymo būdas. Daugumai ligonių išryškėja vėlyvasis nedidelis plaučių arterijos nesandarumas, kurį retai prireikia gydyti chirurginiu būdu. Mūsų studija rodo, kad tinkama ligonių atranka leidžia pasiekti gerų tiesioginių, tarpinius ir vėlyvųjų rezultatų.
Reikšminiai žodžiai: įgimtos širdies ydos, įgimta plaučių arterijos vožtuvo stenozė, balioninė valvuloplastika.
Balloon pulmonary artery valvuloplasty – immediate, mid-term and long-term follow-up results: 20-year experience
Sigitas Čibiras, Eugenijus KosinskasVilnius University Clinic of Heart and Vascular Medicine, Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Background
To analyze immediate, mid-term and long-term follow-up results after percutaneous balloon pulmonary valvuloplasty (BPV) of congenital pulmonary artery (PA) stenosis for a 20-year period.
Patients and methods
During 1987–2007, in the Vilnius Clinic of Heart Diseases 101 BPV were performed, the patients’ age range being 1 day – 39 years. BPV was performed with the primary PA valvular pressure gradient > 30 mm Hg. Patients before BPV had been divided into two groups: (1) with primary PA pressure gradient < 50 mm Hg; (2) with primary PA pressure gradient > 50 mm Hg. Data were analyzed immediately after BPV, in a mid-term (2 years) and a long-term (more than 2 years) follow-up. The same patients after BPV were divided into two groups: with residual pressure gradient < 36 mmHg and > 36 mmHg.
Results
Eighteen BPV were performed with the primary PA pressure gradient < 50 mm Hg: the immediate mean pressure gradient decreased from 39.5 ± 5 to 15.83 ± 8.37 mm Hg, in the mid-term period to 20 ± 6 mm Hg, and in the long-term to 21.5 ± 5 mm Hg. Eighty-three BPV were performed with the primary PA pressure gradient > 50 mm Hg; the immediate mean pressure gradient decreased from 81.31 ± 21.28 mm Hg to 31.32 ± 13.82 mm Hg, in the mid-term period to 20 ± 6 mm Hg and in the long-term period to mm Hg. With the residual pressure gradient after BPV < 36 mm Hg (58 patients), in the mid-term period the pressure gradient decreased to 23.66 ± 9.29 mm Hg and in the long-term period to 16.85 ± 7.98 mm Hg. With the residual pressure gradient after BPV > 36 mm Hg (21 patients), in the mid-term period the pressure gradient decreased to 51.99 ± 20.61 mm Hg and in the long-term period to 35.7 ± 16 mm Hg. In the long-term follow-up, the pressure gradient decreased, but PA regurgitation (PAR) was progressive. Immediately after BPV, PAR was seen in 7%, in mid-term follow-up in 53 %, and in long-term follow-up in 81.7 % patients.
Conclusions
BPV is a well tolerated and effective non-surgical treatment method. Late trivial PAR develops in the majority of cases, but rarely requires surgical treatment. Our study has demonstrated that the appropriate patient selection enables achieving good immediate, mid-term and long-term follow-up results.
Keywords: congenital heart defects, congenital pulmonary artery stenosis, balloon valvuloplasty.
Retraction to ‘Mosaic tissue-engineered porcine pulmonary artery valved conduit: long-term follow-up after implantation in an ovine model’
