scholarly journals Effects of Speciation, Cooking and Changes in Bioaccessibility on Methylmercury Exposure Assessment for Contrasting Diets of Fish and Marine Mammals

Author(s):  
Tania Charette ◽  
Gregory Kaminski ◽  
Maikel Rosabal ◽  
Marc Amyot

Uptake of the neurotoxicant monomethylmercury (MeHg) from fish and marine mammals continues to present a public health concern in Canada and elsewhere. However, fish and marine mammals are key diet items contributing to food security for some Indigenous populations in Canada. Mercury (Hg) exposure is estimated assuming that 100% of Hg is methylated, that 100% will be absorbed by the consumer and that cooking does not affect MeHg concentrations. Some of these assumptions do not correspond to our current state of knowledge. The aim of this study was to assess the impact of additional variables on Hg exposure equation using probabilistic risk analysis. New variables tested were (1) the proportion of methylated Hg compared to total Hg (pMeHg, %), (2) the relative absorption factor (RAF, %) expressed as bioaccessibility and (3) the mass loss factor (MLF, unitless) that represents the loss of moisture during cooking, known to increase MeHg concentration in fish and mammals. For the new variables, data from literature were used in order to set point estimate values that were further used in the probabilistic risk analysis. Modelling results for both fish and marine mammals indicate that adding these new variables significantly influenced estimates of MeHg exposure (Mood’s median test, p < 0.05). This study highlights that the evaluation of exposure to MeHg is sensitive to pMeHg, RAF and MLF, and the inclusion of these variables in risk assessment should be considered with care. Further research is needed to provide better food-dependent, population-specific estimates of RAF and MLF before formal inclusion in exposure estimates.

1999 ◽  
Vol 5 (3) ◽  
pp. 183-192
Author(s):  
Egidijus R. Vaidogas

Nagrinėjamas tikimybinės rizikos analizės (TRA) ir tikimybinės konstrucijų analizės (TKA) integravimas. Logine grandimi, susiejančia TRA su TKA, laikomos apkrovos, kurios veikia konstrukcines sistemas avarijų, galinčių įvykti pramoniniuose objektuose, metu. Siūloma bendrąjų TRA problemą. dalyti į dvi: (1) tikimybinio avarinių apkrovų modelio parinkimą derinant TRA metodus su teoriniu avarinių procesų modeliavimu bei (2) konstrucijų avarijų tikimybių vertinimą TKA metodais, kartu naudojant anksčiau parinktus avarinių apkrovų modelius. Tikimybinis rizikos vertinimas straipsnyje aptariamas remiantis įvykių medžio analize. Nagrinėjamos įvykių medžio šakos, kurios apima avarinių apkrovų pridėjimą ir jų nulemtą. konstrucijų suirimą ar pažeidimą. Nustatyta, kad tradicinės kiekybinės įvykių medžio analizės priemonės gali būti nepakankamos, vertinant konstrukcijų avarijų dažnius net ir tada, kai Šios priemonės yra derinamos su klasikiniais TKA metodais. Tai lemia didelis fizinių procesų, modeliuojamų įvykių medžio šaka, neapibrėžtumas. TRA ir TKA derinimo problema yra ta, kad iš anksto nežinoma, kokio intensyvumo avarinės apkrovos pasireikš konkretaus scenarijaus avarijos eigoje. Kaip tikimybiniai apkrovų modeliai TRA uždaviniuose paprastai yra naudojamos rizikos funkcijos (angl. hazard functions). Pasiūlyta, kaip parinkti rizikos funkcijų šeimą apkrovai, kurios pridėjimą lemia keletas fizinių procesų (įvykių), sukeliančių šią apkrovą. Ši rizikos funkcijų šeima išreiškia stochastinį ir pažintinį (angl. state-of-knowledge) neapibrėžtumą avarinės apkrovos intensyvumo atžvilgiu. Parodyta, kaip panaudoti pasirinktąją rizikos funkcijų šeimą vertinant konstrukcijų avarijos dažnį ir kaip pateikti tokio vertinimo rezultatus. Išnagrinėti trys pavyzdžiai apie avarijas pramoniniuose objektuose ir su jomis susijusias apkrovas. Daugiausia dėmesio skirta apkrovoms, kylančioms avarinių sprogimų metu.


Author(s):  
Barry Ezell ◽  
Steven P. Bennett ◽  
Detlof von Winterfeldt ◽  
John Sokolowski ◽  
Andrew J. Collins

Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document