ANYKŠČIŲ MIESTO PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ UŽTERŠTUMO VERTINIMAS

Lietuvoje gausu geros/labai geros ekologinės būklės upių bei kitų vandens telkinių, kurie laikomi šalies gamtos turtu. Labai svarbu išsaugoti tinkamą ekologinę būklę nuo bet kokios žmogaus veiklos sukeltos taršos. Norint įvertinti upės vandens būklę, reikia įvertinti jos kokybės kaitą. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti miesto teritorijos paviršinių nuotekų įtaką paviršinio vandens telkiniams – per miestą tekančioms upėms. Norint ištirti paviršinių nuotekų poveikį upei buvo pasirinktas Anykščių miestas ir jo paviršinių nuotekų sistemos tinklas su išleistuvais į miesto upelius, bei Šventosios upę. Siekiant įvertinti paviršinių nuotekų poveikį upei buvo pasinaudota miesto paviršinių nuotekų išleistuvų žemėlapiu ir paimti mėginiai iš visų nuotekų išleidimo sistemų. Atsižvelgta į tai, jog paviršinių nuotekų sistemoje neįdiegti valymo įrenginiai ir paviršinės nuotekos nevalomos. Atlikti vandens kokybės tyrimai, kurie paviršinėms nuotekoms retai arba iš viso neatliekami ir nustatyti parametrai: pH, nitratai ir nitritai, amonio azotas bei bendras azotas, fosforas ir fosfatai, chloridai, permanganatinės oksidacijos laipsnis. Naftos ir jos produktų buvimą patvirtino atliktas bendrosios ir neorganinės anglies tyrimas. Aptiktas didžiausias naftos ir jos produktų kiekis – 2,06 mg/l, kuris neviršija didžiausios leistinos koncentracijos (DLK = 5 mg/l), tačiau vietomis skendinčių medžiagų kiekis siekė 192,3 mg/l ir viršijo 30 mg/l leistiną ribą 6,4 kartus. Didžiausią įtaką miesto paviršinių nuotekų užterštumui daro meteorologinės sąlygos ir galimi taršos šaltiniai – tai senos potencialiai užterštos teritorijos, padidėjęs transporto srautas, remontuojami keliai. Skendinčių medžiagų kiekio padidėjimas fiksuojamas po žiemos sezono, kai dėl sniego ir ledo dangos buvo intensyviai barstomos gatvės.

DIRVOŽEMIO TARŠA SUNKIAISIAIS METALAIS VILNIAUS MIESTO ŠNIPIŠKIŲ MIKRORAJONE

Straipsnyje nagrinėjama Vilniaus miesto Šnipiškių mikrorajono dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais. Tyrimai atlikti rentgeno fluorescenciniu spektrometru Niton XL2. Analizuojami Vilniaus miesto Šnipiškių mikrorajono dirvožemio kokybiniai parametrai: sunkiųjų metalų koncentracijos (As, Cu, Zn, Cr, Pb, Ni, Co, Mn), erdvinis pasiskirstymas. Gauti rezultatai apdoroti „ArcMap“ programine įranga, kuria naudojantis tiriamojoje teritorijoje atlikta sunkiųjų metalų koncentracijų interpoliacija. Pateikiami ir aptariami tyrimų duomenys, kurie lyginami su aplinkosauginiais normatyvais bei ankstesniais tyrimų rezultatais. Įvertinamos potencialiai pavojingiausios Šnipiškių mikrorajono teritorijos, kuriose nustatytos didžiausios sunkiųjų metalų koncentracijos. Atlikus išsamius urbanizuotos teritorijos dirvožemio tyrimus, galima įvertinti antropogeninio poveikio mastą, kuris gali būti kenksmingas žmogaus sveikatai ir visai dirvožemio ekosistemai. Tyrimo duomenys, jų rezultatai ir analizė papildo 1999 metais paskelbtus Šnipiškių mikrorajono dirvožemio tyrimus ir leidžia geriau suprasti urbanizuotų teritorijų dirvožemio užterštumo laipsnį bei kitimo tendencijas.

KADMIO IR VARIO POVEIKIS VAISTINIŲ RAMUNIŲ (MATRICARIA RECUTITA) MORFOLOGINIAMS, FIZIOLOGINIAMS IR BIOCHEMINIAMS PARAMETRAMS

Daug vaistinių augalų naudojami farmacijoje, taip pat kaip prieskoniai ir arbatos. Didėjanti aplinkos tarša, gali turėti įtakos vaistinių augalų kokybei, tuo pačiu ir žmonių, kurie vartoja vaistinius augalus sveikatai. Dažnas užterštų sunkiaisiais metalais vaistinių augalų naudojimas gali sukelti neigiamą toksinį poveikį žmogaus organizmui. Šio darbo tikslas buvo nustatyti chronišką dirvožemio užterštumo kadmiu (Cd) (3, 6, 12 mg/kg) ir variu (Cu) (100, 200, 400 mg/kg) poveikį vaistinės ramunės (lot. Matricaria recutita) augimui. Buvo tirtas Cd ir Cu poveikis vaistinės ramunės (lot. Matricaria recutita) morfologiniams (šaknų šviežios ir sausos masės, žiedų kiekis), fiziologiniams (fotosintezės pigmentų kiekiai) ir biocheminiams (malondialdehido kiekis) parametrams.

EXPERIMENTAL STUDY OF DROPLET BIOFILTER PACKED WITH GREEN SPHAGNUM TO CLEAN AIR FROM VOLATILE ORGANIC COMPOUNDS

Volatile organic compound pollution is one of the problems of outdoor and indoor environment air quality. In order to maintain good air quality, air cleaning technologies are being engaged. One of the recent biological air treatment technology is biofiltration. It is a promising treatment of air from volatile organic compounds (VOCs). Experimental research of droplet biofilter for cleaning VOCs was carried out. Biofilter load of green sphagnum was used with the aim to clean three different concentrations of pollutant toluene. Measurements of biofiltration processes were recorded after 20 and 40 days. The aim of this experimental research is to estimate biofilter efficiency using green sphagnum as a load material.

MĖKLOS UPELIO REGULIAVIMO ĮTAKOS SAVAIMINIO APSIVALYMO EFEKTYVUMUI VERTINIMAS

Straipsnyje nagrinėjamas Mėklos upelio, esančio Vidurio Lietuvoje ir priklausančio Nevėžio pabaseiniui, savaiminio apsivalymo efektyvumas natūraliame ir reguliuotame ruože. Pasirinkti du upelio ruožai po 4 kilometrus: natūralus ir reguliuotas. Vandens kokybės tyrimai buvo vykdomi nuo 2015 m. lapkričio mėn. Cheminiams vandens tyrimams iš upelio 4 taškų 12 mėnesių buvo imami mėginiai ir tiriami nitratų bei fosfatų junginiai. Įvertintas savaiminio apsivalymo nuo nitratų ir fosfatų reguliuotame ir natūraliame ruožuose efektyvumas. Pateikti ruožų savaiminio apsivalymo koeficientai. Savaiminis upelio apsivalymas nuo nitratinio azoto geriau vyko natūraliame upelio ruože. Vidutiniškai per tyrimų laikotarpį natūraliame ruože savaiminio koeficiento vidutinė reikšmė siekė 0,109, o reguliuotame upelio ruože nitratinio azoto koeficiento reikšmė siekė 0,003. Tyrimų laikotarpiu reguliuotame upelio ruože fosfatų fosforo savaiminio apsivalymo koeficientas siekė 0,044, o natūraliame ruože – 0,153. Mėklos upelis geriau nuo fosfatų fosforo apsivalo natūraliame upelio ruože. Buvo nustatytas upelio ruožų pakrantės apsaugos juostų plotis. Reguliuoto ruožo apsaugos juostos pločio vidurkis – 7,92 m, o natūralaus ruožo – 7,56 m. Pakrantės apsaugos juostos plotis kinta nuo 3,0 iki 13,3 m. Siekiant pagerinti vandens kokybę ir apsivalymo efektyvumą, reguliuotą upelio dalį, kiek leidžia sąlygos, reikia natūralizuoti: leisti augti ant šlaitų daugiau sumedėjusios augalijos, formuoti natūralias kliūtis upelio tėkmei bei šlapynėms būdingus elementus upės salpoje.

MAISTO ATLIEKŲ SKLEIDŽIAMŲ KVAPŲ MAŽINIMO BŪDŲ EFEKTYVUMO TYRIMAI

Straipsnyje nagrinėjami eksperimentiniai tyrimai, susiję su maisto atliekų skleidžiamų kvapų šalinimų technologijomis. Eksperimentas atliekamas naudojant 20 ml dydžio filtrus su aktyvuota anglimi (7 g), su bioanglimi (2,50 g) ir su keramzitu (6 g), kuris buvo išmirkytas tirpale su mikroorganizmais, taip pat buvo naudojami kontroliniai filtrai – filtrai be užpildo, kad galėtume įvertinti, kokia buvo maisto atliekų skleidžiamo kvapo koncentracija nenaudojant jokių kvapą šalinančių technologijų. Naudojamos maisto atliekos – rūkyta žuvis (10 g), česnakai (10 g), svogūnai (10 g) ir rauginti kopūstai (10 g). Eksperimentas vyko 6 paras 20±1 °C aplinkos temperatūroje. Kvapo koncentracija buvo nustatinėjama dinaminės olfaktometrijos metodu. Tyrimais nustatyta, kad stipriausia kvapo koncentracija buvo po 6 parų (22996 OUE/m3). Efektyviausias filtras buvo su aktyvuota anglimi, vidutinis efektyvumas 95 proc., naudojant šį filtrą didžiausia kvapo koncentracija buvo po 6 parų ir siekė 2105 OUE/m3. Didžiausia maisto atliekų kvapo koncentracija buvo naudojant filtrą su mikroorganiznais, šio filtro vidutinis efektyvumas – 27 proc., didžiausia kvapo koncentracija – 17224 OUE/m3.

CHEMINĖS EKSTRAKCIJOS METODO TAIKYMAS NIKELIU UŽTERŠTAM DIRVOŽEMIUI VALYTI

Daugelis atliktų studijų atskleidžia, jog cheminė sunkiųjų metalų ekstrakcija iš užteršto dirvožemio yra vienas efektyviausių valymo būdų ir naudojama tik stipriai užterštoms teritorijoms valyti. Metodas taikomas ex-situ principu, todėl jo kaina santykinai yra didesnė, lyginant su in-situ (didžiąją kainos dalį sudaro ne cheminiai reagentai, bet grunto nukasimo, pervežimo ir sandėliavimo darbai). Nepaisant didesnės kainos, šis dirvožemio valymo būdas yra efektyvus ir greitas. >80 % išvalymo efektyvumą galima pasiekti per kelias valandas. Nepaisant aukšto efektyvumo, šis dirvožemio valymo metodas Lietuvoje iki šiol nebuvo taikytas. Straipsnyje nagrinėjamas cheminės ekstrakcijos metodo, naudojant organines rūgštis, taikymas nikelio (toliau – Ni) užterštam dirvožemiui valyti. Gilinamasi į cheminės ekstrakcijos efektyvumo priklausomybę nuo kintamųjų parametrų – organinės rūgšties tipo, koncentracijos bei temperatūros. Optimalūs ekstrakcijos parametrai nustatomi sąnaudų–naudos analize ir didžiausiu pasiektu metalo pašalinimo efektyvumu.

222RN TŪRINIO AKTYVUMO INDIVIDUALIŲ GRĘŽINIŲ VANDENYJE TYRIMAS

Žmonės, veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės, kuri gali būti gamtinės ir dirbtinės kilmės, nuolat patiria apšvitą. Vienas iš jonizuojančiosios spinduliuotės gamtinių šaltinių yra radonas (222Rn). Tai radioaktyvios, bekvapės ir bespalvės inertinės dujos, kurios yra 7,5 kartų sunkesnės už orą, jos atsiranda skylant 226Ra. Pagrindinis šio radionuklido šaltinis Lietuvoje – dirvožemis. Dirvožemio ore esančios šios radioaktyviosios dujos gali ištirpti gruntiniuose vandenyse. 222Rn tūrinis aktyvumas vandenyje priklauso nuo vandens tiekimo būdo ir naudojamų vandens kokybės gerinimo įrenginių. Gyventojai, vartodami vandenį, kuriame yra 222Rn padėję tūriniai aktyvumai, didina riziką susirgti skrandžio ir plaučių vėžiu. Lietuvoje leistinuosius radono kiekius gyvenamosiose patalpose ir geriamajame vandenyje reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 85:2011 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ – vandenyje, kurį vartoja 50< žmonių 222Rn tūrinis aktyvumas neturi viršyti 100 Bq/l., vandenyje, kurį vartoja >50 žmonių, – neturi viršyti 1000 Bq/l. 222Rn tūrinio aktyvumo geriamajame vandenyje tyrimams pasirinkta Vilniaus apskritis, ištirti 24 bandiniai (12 matavimo vietų), nustatytas tūrinis šio radionuklido aktyvumas geriamajame vandenyje kinta nuo (0,5±0,1) Bq/l iki (8,6±1,4) Bq/l.

KREOZOTU IMPREGNUOTŲ MEDINIŲ GELEŽINKELIO PABĖGIŲ UTILIZAVIMO TECHNOLOGIJŲ ANALIZĖ IR VERTINIMAS

Mediniai geležinkelio pabėgiai yra impregnuojami naudojant chemines medžiagas, taip siekiant padidinti jų ilgaamžiškumą, apsaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio, biologinės korozijos ir suteikti kitas naudingas eksploatacines savybes. Impregnavimui yra naudojama cheminė medžiaga – kreozotas, kuris gaunamas iš akmens anglies ir susideda iš PAA (policiklinių aromatinių angliavandenilių), fenolinių junginių ir heterociklinių aromatinių junginių, kurie yra stiprūs kancerogenai. Impregnuoti mediniai geležinkelio pabėgiai yra kenksmingi aplinkai ir žmogui, todėl jų atliekos turi būti tvarkomos (utilizuojamos) vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir mažiausiai neigiamą poveikį aplinkai darančiu būdu. Plačiausiai paplitęs atliekų, tarp jų ir medinių geležinkelio pabėgių, utilizavimo būdas yra terminis apdorojimas.

RESEARCH OF THE BIOREMEDIATION OF HYDROCARBONS IN SOIL BY THE USE OF SILICA NANOCOMPOSITE

Decades ago, oil spill has become a global issue. It effects not only environment but also economic life. Oil spills occur due to tanker disasters, wars, operation failures, during transportation, storage, use of oil and other accidents. Soil contaminated with petroleum effects human health, causes organic pollution of groundwater, which limits its use and decreases the agricultural productivity of the soil. Therefore, it is important to clean up oil spills as quickly as possible. Nowadays researchers are looking for new technologies that tackle three most important factors related with the oil spill clean-up: money, efficiency and time. The aim of this study was to evaluate the potential of bioremediation of petroleum hydrocarbons in oil-contaminated soil using silica nanocomposite. According to the findings, silica nanocomposite might increase microbial activity during biodegradation of petroleum hydrocarbons in soil because of the ability of nanoparticles to absorb water and keep moisture in soil thus creating a favourable environment for microorganisms. The study of biodegradation with the use of silica nanocomposite was carried out for a period of ten weeks in cooperation with the company Grunto Valymo Technologijos.