Ultrasound-guided peripheral catheter placement for upper limb amputation in a 12-year-old boy: possible phantom limb pain prevention?

2008 ◽  
Vol 18 (4) ◽  
pp. 335-337 ◽  
Author(s):  
Giorgio Ivani ◽  
Valeria Mossetti ◽  
Antonio Andreacchio
Keyword(s):  
Upper Limb ◽  
Phantom Limb Pain ◽  
Catheter Placement ◽  
Phantom Limb ◽  
Limb Amputation ◽  
Ultrasound Guided ◽  
Limb Pain ◽  
Upper Limb Amputation ◽  
Peripheral Catheter

Driving ability following upper limb amputation

2013 ◽  
Vol 37 (5) ◽  
pp. 391-395 ◽  
Author(s):  
Helena Burger ◽  
Črt Marinček
Keyword(s):  
Upper Limb ◽  
Phantom Limb Pain ◽  
Phantom Limb ◽  
Driving Ability ◽  
Limb Amputation ◽  
Safe Driving ◽  
Amputation Level ◽  
Upper Limb Amputation ◽  
Retrospective Clinical Study ◽  
Limb Deficiency

Background:In the existing literature, there is scarce information about subjects with upper limb amputation and driving.Objectives:The aim of this study was to find out how frequently subjects following upper limb amputation have problems when driving; most frequently proposed adaptations and, when possible, factors that influence driving ability.Study design:Retrospective clinical study.Methods:Medical records were reviewed of all subjects following upper limb amputation who had been amputated in the last 5 years and those with congenital upper limb deficiency who in the last 5 years turned 17.Results:Out of 37 subjects, 7 did not attend the clinic for assessment of driving abilities. They were significantly older at the time of the amputation ( p < 0.001). To the remaining 30 who attended driving assessment, zero to four car adaptations (two on average) were proposed. There were no correlations between the number of suggested car adaptations and the age at the time of the amputation, amputation level, education and severity of phantom limb pain. Type of prosthesis also did not influence the number of car adaptations.Conclusions:Most people following upper limb amputation need at least one car adaptation for safe driving.Clinical relevanceMost people following upper limb amputation need car adaptations for safe driving. Assessment of driving abilities has to be a part of comprehensive rehabilitation of these persons.

Psychosocial predictors of long-term adjustment to lower-limb amputation and phantom limb pain

2004 ◽  
Vol 26 (14-15) ◽  
pp. 882-893 ◽  
Author(s):  
Marisol A Hanley ◽  
Mark P Jensen ◽  
Dawn M Ehde ◽  
Amy J Hoffman ◽  
David R Patterson ◽  
...  
Keyword(s):  
Lower Limb ◽  
Phantom Limb Pain ◽  
Lower Limb Amputation ◽  
Phantom Limb ◽  
Limb Amputation ◽  
Psychosocial Predictors ◽  
Limb Pain

scholarly journals Phantom Limb Pain: Low Frequency Repetitive Transcranial Magnetic Stimulation in Unaffected Hemisphere

2011 ◽  
Vol 2011 ◽  
pp. 1-4 ◽  
Author(s):  
Andrea Di Rollo ◽  
Stefano Pallanti
Keyword(s):  
Transcranial Magnetic Stimulation ◽  
Motor Cortex ◽  
Magnetic Stimulation ◽  
Pain Treatment ◽  
Repetitive Transcranial Magnetic Stimulation ◽  
Low Frequency ◽  
Phantom Limb Pain ◽  
Phantom Limb ◽  
Limb Amputation ◽  
Limb Pain

Phantom limb pain is very common after limb amputation and is often difficult to treat. The motor cortex stimulation is a valid treatment for deafferentation pain that does not respond to conventional pain treatment, with relief for 50% to 70% of patients. This treatment is invasive as it uses implanted epidural electrodes. Cortical stimulation can be performed noninvasively by repetitive transcranial magnetic stimulation (rTMS). The stimulation of the hemisphere that isn't involved in phantom limb (unaffected hemisphere), remains unexplored. We report a case of phantom limb pain treated with 1 Hz rTMS stimulation over motor cortex in unaffected hemisphere. This stimulation produces a relevant clinical improvement of phantom limb pain; however, further studies are necessary to determine the efficacy of the method and the stimulation parameters.

scholarly journals Veidrodžio terapijos reikšmė motorinei bei sensorinei funkcijai, skausminiam sindromui bei asocijuotos galvos smegenų žievės reorganizacijai po persirgto insulto

2017 ◽  
Vol 26 (6) ◽  
pp. 189-194
Author(s):  
Monika Žilionytė ◽  
Jurgita Savickaitė ◽  
Andrius Kederys ◽  
Lina Varžaitytė
Keyword(s):  
Visual Feedback ◽  
Upper Limb ◽  
Mirror Neurons ◽  
Recovery Of Function ◽  
Phantom Limb Pain ◽  
Phantom Limb ◽  
Mirror Therapy ◽  
Limb Pain ◽  
Mirror Visual Feedback ◽  
Mirror Movement

Tyrimo tikslas – apžvelgti patikimais įrodymais pagrįstą literatūrą apie veidrodinės terapijos (VT) efektyvumą pacientams, persirgusiems galvos smegenų insultu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliekant sisteminę apžvalgą, mokslinių straipsnių paieška vykdyta duomenų bazėse: PubMed, BioMedCentral, Tylor&amp;amp;Francis, CohraneLibrary, ScienceDirect. Mokslinių straipsnių paieška atlikta pagal kiekvienai duomenų bazei pritaikytą specialią paieškos strategiją. Paieškai buvo panaudoti šie raktažodžiai: „mirror therapy“, „rehabilitation“, „stroke“, „upper limb“, „recovery of function“, „mirror movement“, „phantom limb pain „, „mirror visual feedback“, „mirror neurons system“. Į sisteminę apžvalgą įtraukti anglų kalba 2008–2016 metais publikuoti atsitiktinių imčių kontroliuojami arba kontroliuojami prieš ir po tyrimai, kuriuose buvo vertinama VT įtaka paralyžiuotos galūnės motorinei ir sensorinei funkcijai, skausmo intensyvumui bei asocijuotos galvos smegenų žievės reorganizacijai. Tyrimo rezultatai. Į sisteminę apžvalgą įtraukta 11 tyrimų. Tyrimuose buvo suformuotos dvi grupės: tiriamųjų, kuriems buvo taikyta standartinė bei VT, ir kontrolinė grupė, kuriai buvo taikoma tik standartinė terapija. Daugelyje tyrimų VT taikyta vieną mėnesį. Rezultatai buvo vertinami prieš taikytą terapiją ir po jos. Apžvelgus visus šiuos 11 straipsnių stebime, kad tose tiriamųjų grupėse, kuriose naudojama VT, ženkliai pagerėja pacientų paralyžiuotos galūnės motorinė funkcija, padidėja vikrumas, sumažėja skausmas. Išvados. VT didina smegenų aktyvumą ipsilateralinėje motorinėje žievėje, somatosensorinėje zonoje, skatina asocijuotos žievės reorganizaciją, taip pat ji padeda pasiekti geresnių rezultatų pacientams, patyrusiems nedominuojančio pusrutulio insultą, sumažina persirgus insultu atsiradusį skausmą bei padidina po insulto sumažėjusį galūnių vikrumą. VT yra veiksminga ne tik gydant ūmiu ir poūmiu insultu, tačiau ir lėtiniu galvos smegenų insultu sergančius pacientus.

Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document