125 article(s) in Žurnalistikos Tyrimai

The Necessity Of The Digital Single Market Strategy For Small Media Markets: Case Of The Biggest Video-On-Demand Platforms In Lithuania And Estonia

this article analyzes the biggest lithuanian and estonian video-on-demand (vod) platforms including telia, their capabilities for fostering european film production and mass media in general. it is important to accentuate that non-linear tv and vod services are attracting more and more users in europe, and it is even considered that vod could become a strong competitor for theatrical releases in film distribution, while, in the context of mass media, the growth of users might be associated with potential threats of propaganda, which still has its own distribution mechanisms within linear tv. however, the audiovisual content that is being supplied for the users of vod platforms and tv is also regulated by the audiovisual media service directive (avmsd). without regulation, the users of vod platforms and tv might face a limited choice of audiovisual content. therefore, the digital single market (dsm) strategy is aimed at creating a single market in europe and eliminating the geo-blocking that limits user abilities to use vod services during travel across borders while also establishing better access to digital goods and services at the same time. looking from the perspective of the vod platform, a dsm strategy might bring about a monopolization of vod services in europe; in that case, the little markets of the baltic states would suffer. another important issue that small media markets come across is related to the level of propaganda that is being transmitted from russian tv channels that are registered in different eu countries. the article argues, and the research results show, that a dsm strategy and the elimination of geo-blocking do not eliminate the problem of fostering european audiovisual content that is and could be available to the users of vod platforms in lithuania and estonia, and that these measures do not pay significant attention to eu’s consumer protection issues Show More ... ... Show Less

  • Single Market
  • Mass Media
  • Video On Demand
  • Media Markets
Immigrants In Polish And German Online Media: A Comparative Analysis

in this article, the authors present the results of their research conducted in polish and german online media in 2016. the major topic of the abovementioned research was the european refugee crisis in poland and germany and its representation in websites of four quality newspapers: wyborcza.pl, rp.pl, faz.net and sz.de. the aim of this article is to analize the role of media in public opinion-shaping in both countries. through a quantitative and qualitative evaluation of the data, the authors answered the following questions: 1) are the media narratives of both countries different from each other? b) if so, how is the migration problem presented in poland and in germany? c) what are their most noticeable features? among the most important conclusions are the following: 1) the media coverage of both countries is highly politicized; 2) neither german nor polish journalists of the opinion-forming quality newspapers did measurably support an isolationist policy. the research has been conducted within the scope of an international project called lemel (l’europe dans les médias en ligne). this program was initiated by cergy-pontoise university and is now held annually. several european countries participate in it (scientists from france, germany, italy, poland and romania are permanent members of the project’s research group). the aim of the project is a synchronous and diachronic comparative analysis of the content presented in their respective national online media. the analysis focuses on the way europe and its problems are presented in the abovementioned media content Show More ... ... Show Less

  • Online Media
  • Comparative Analysis
  • The Media
  • European Refugee Crisis
Amerikos Lietuvių Autorių Darbai Apie Lietuvių Žurnalistikos Istoriją

šis straipsnis – tai mokslo darbų žurnalo „žurnalistikos tyrimų“ 2008 m. paskelbtos autoriaus publikacijos „amerikos lietuvių au­torių darbai apie lietuvių žurnalistikos istoriją“ tąsa.1 tai antroji minėtos publikacijos dalis, kuri apims tolesnį laikotarpį – 1905–1919 m. straips­nyje nagrinėjami tik tuo laiku amerikos spaudoje, atskiruose leidiniuose skelbti amerikos lietuvių tekstai lietuvių periodikos istorijos temomis. dar­be siekiama atskleisti, kas nauja tuo laikotarpiu atsirado amerikos lietuvių autorių darbuose, kokių pakitimų atsirado palyginti su ankstesniu (1879– 1904 m.) periodu Show More ... ... Show Less

Pamėgdžiojamoji Ir Atavistinė Žiniasklaidos Politikos Kryptis: Lietuvos Radijo Ir Televizijos Atvejis

straipsnyje, vadovaujantis karolio jakubowicziaus išskiria­momis penkiomis teorinėmis pokomunistinės žiniasklaidos politikos kryp­timis, nagrinėjami probleminiai lietuvos radijo ir televizijos (nuo 1987 m. iki 1996 m., kai buvo priimtas visuomenės informavimo įstatymas bei lie­tuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas) pokyčiai žlugus sovietinei totalitarinei politinei sistemai. subyrėjusi sovietų sąjunga atnešė didelių pokyčių visose visuomenės gyvenimo srityse. jie patvirtino žiniasklaidos teorijoje įtvirtintą apibrėžtį, kad keičiantis politinei santvarkai neišvengia­mai kinta ir iki tol egzistavusi žiniasklaidos sistema. sovietmečiu valdžios įrankiu buvęs lietuvos radijas ir televizija taip pat turėjo keistis. pagrin­dinis straipsnio tikslas – išanalizuoti, kokią pokomunistinės žiniasklaidos politikos kryptį rinkosi lietuvos radijas ir televizija žlugus sovietinei komu­nistinei sistemai. straipsnyje naudoti interviu, autorės atlikti su domijonu šniuku1, ku­ris 1989 metų vasario 13 d. tapo lietuvos sovietų socialistinės respublikos (lssr) valstybinio televizijos ir radijo (rtv) komiteto prie lssr ministrų tarybos pirmininku, o nuo 1990 metų kovo iki 1990 metų birže­lio 19 d. ėjo lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigas.taip pat su juozu neverausku2 – nuo 1982 metų minėto rtv komite­to pirmininko pavaduotoju, nuo 1995 metų sausio 17 d. iki 1996 metų gruodžio 13 d. laikinai ėjusiu lietuvos radijo ir televizijos generalinio di­rektoriaus pareigas, su dalia kutraite3, kuri nuo 1997 metų sausio 21 d. iki 1997 m. vasario 18 d. laikinai ėjo lietuvos radijo ir televizijos genera­linio direktoriaus pareigas, su algirdu kaušpėdu4 – 1990 metų gegužę – 1993 metų sausį lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pava­duotoju televizijai ir su nerijum maliukevičiumi5 – 1989 metų – 1992 metų lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotoju radijui Show More ... ... Show Less

Teisės Ir Etikos Problemos Šiaurės Lietuvos Periodinėje Spaudoje

straipsnio1 tikslas – aptarti septyniuose šiaurės lietuvos rajonuose leidžiamų dešimt periodinės spaudos leidinių teisės ir etikos problemų aspektu, nustatyti dažniausiai daromų galimų pažeidimų tendencijas, palyginti leidinius Show More ... ... Show Less

Antraščių Negatyvumo, Nuotaikos Ir Skaitytojų Reakcijos Konstravimas

straipsnyje aptariama antraštės svarba šiandieninėje lie­tuvos interneto žiniasklaidoje, jos panaudojimas formuojant skaitytojų nuomonę bei optimizuojant naujienų sklaidą. pristatomas dviejų populia­riausių lietuvos interneto leidinių (delfi.lt ir 15min.lt) tyrimas, kuriame at­skleidžiama, kokią įtaką antraštės negatyvumas ir kuriama nuotaika daro skaitytojų aktyvumui, šiuo aspektu lyginami lietuvos ir užsienio naujienų srautai. nors laikraščių antraštės tyrinėjamos nuolat, autorė straipsnyje nu­tarė išsiaiškinti, kaip jos konstruojamos ir kokio pobūdžio antraštės domi­nuoja Show More ... ... Show Less

Neapykantos Kalbos Raiška Lietuvos Interneto Dienraščių Publikacijose Apie Pabėgėlius

straipsnis skirtas išanalizuoti neapykantos kalbos koncep­ciją ir ištirti neapykantos kalbos atvejus lietuvos interneto dienraščių aktu­alijose apie pabėgėlius. tyrimu aiškinamasi, kaip žurnalistinėse publikacijo­se neapykantos kalba naudojama konstruojant pabėgėlio portretą, aprašant su pabėgėliais susijusius migracijos bei integracijos procesus. straipsnyje taip pat nustatomos neapykantos kalbos poveikio prielaidos. tyrimas atliktas 2015 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais, ištirti 4 lietuvos interneto dienraščiai: „delfi.lt“, „15min.lt“, „lrytas.lt“ ir „alfa.lt“. tyrimo rezultatai parodė, kad neapykantos kalba pabėgėlių atžvilgiu skleidžiama pasitelkiant stereotipus, išankstines nuostatas, rasistinius pareiškimus. pabėgėliai dažnai apibūdinami kaip grėsmingi atvykėliai, nesugebėsiantys integruotis europos šalyse, pakenksiantys europietiškąjai kultūrai ir saugumui Show More ... ... Show Less

Kremliaus Propagandinių Matricų, Taikomų Baltijos Šalims Ir Ukrainai, Panašumai Ir Skirtumai

straipsnyje analizuojamos propagandinės matricos, suda­rytos iš propagandinių naratyvų paradigmų, naudojamų kremliaus pro­pagandiniam puolimui prieš baltijos šalis ir ukrainą. aiškinami matricų formavimo principai, išskiriamos ir tiriamos jų ypatybės. darbe taip pat tarpusavyje lyginamos rusijos informacinėje erdvėje formuojamos baltijos šalių ir ukrainos pozicijos propagandinėse matricose. fiksuojami analizuo­jamų matricų panašumai ir skirtumai. tokio pobūdžio tyrimas ypač aktualus tampa naujausių geopolitinių realijų kontekste, atsižvelgiant į 2014 metais ukrainos atžvilgiu rusijos naudotą hibridinio karo taktiką ir tai, kokį vaidmenį čia atliko propaganda Show More ... ... Show Less

The Influence Of Business And Government Structures On The Autonomy Of Lithuanian Online Media

this article is aimed at presenting a complex approach to the media autonomy concept, with particular focus on the most real aspects of journalistic activity and the factors affecting them. the paper actualizes the notion of media and professional autonomy, introduces the western tradition of journalistic culture and considers the decisions being made and how they affect professional independence in lithuanian newsrooms. the practical research part of this piece mostly focuses on newsrooms operating online. based on the findings of the research conducted on the relationships of business and government structures with the media, and the data of the survey of editors and journalists, it can be stated that several factors affect the autonomy of newsrooms and journalists of lithuanian internet portals: 1) the owners of a media outlet; 2) the political and business interests of the owners; 3) an absence of ethical norms, such as documents regulating professional activities; 4) an absence of mechanisms for feedback and resolution of conflicts of interests; 5) a lack of transparency and impartiality in internet portals; 6) political and business interests; 7) the hierarchical structure of an editorial office. an analysis of the information about owners and documents published in internet portals revealed that the editorial offices either do not provide any information about the shareholders (owners) altogether or this information is provided to the general public in a laconic and sleek manner. regardless of the fact that some of the portals provide information that shareholders do not interfere with the work of the editorial office, none of them referred to a mechanism for dissociating the editorial office from the interests of the owners (shareholders). the portals do not provide information about the mechanisms for resolving conflicts (between the readers and the newsroom) operated in the newsrooms. moreover, there is no information on how the conflicts of editors and journalists pertaining to professional ethics are resolved. the majority of newsrooms (except for delfi.lt) do not familiarize readers with their work culture. the survey of the journalists and editors of internet media outlets revealed that the newsrooms are not sufficiently autonomous – the majority of those surveyed do not think they work in autonomous newsrooms. the lack of autonomy of newsrooms of the internet portals was also corroborated by the fact that there are topics avoided by journalists and editors alike. generally, they are associated with competitors, politicians or business structures, advertising customers and the interests of owners. it can be assumed, based on the corpus of the replies given by editors and journalists, that a strong hierarchical structure prevails in editorial offices influencing the individual autonomy of journalists. the overall analysis of the journalist replies shows that the journalists do not complete the texts themselves (texts are corrected; titles are changed). although the corrections are coordinated with the journalists, the editors make the final decision concerning them. moreover, the lack of professional autonomy of the journalists is also shown by the fact that journalists are commissioned to write articles, whereas certain articles are removed from the internet space Show More ... ... Show Less

  • Internet Portals
  • Editorial Office
  • Hierarchical Structure
  • Professional Autonomy
  • The Internet
The Darkest Page In The History Of Lithuanian Journalism: Anti-Semitism In Legal Press During The Second Half Of 1941

there is a saying of warfare: inter arma silent musae – when arms speak, muses are silent. and yet some lithuanian journalists had found their inspiration even in 1941 – when lithuania was at the epicenter of war and the holocaust. later on, this period will be defined as the darkest page in the history of lithuanian journalism,1 because the genocide of the jews had been accompanied by an outbreak (on a scale previously unseen) of anti-semitism in lithuanian press. it is a well-known but little-studied case. moreover, usually anti-semitism within the press was interpreted only as an integral part of the nazi propaganda in lithuania. it is not surpris­ing, since this already mythical concept appears as a “phantom,” most often when someone wishes to employ easily understandable arguments for justi­fication or explanation. political activists sought to restore the independence of lithuania in the summer of 1941. it was the main reason why they also rebuilt press orga­nizations in the country. initially, it was certainly not a nazi propaganda project. therefore, the same lithuanian activists could be held responsible for the escalation of hate aimed at jews as much as the germans. on the other hand, lithuanian anti-semitism can be seen in many ways: as a form of revenge, a collaboration strategy or an uncritical adoption of totalitar­ian nazi rhetoric, finally, as an integral part of lithuanian nationalism or national socialism – a pragmatic ideology used to achieve political goals. so, this essay revolves around two main questions: who and why pub­lished the anti-semitic writings within lithuanian press in 1941? study findings are based on a combination of primary sources and secondary liter­ature. this study was also supplemented by an analysis of hundreds of anti- semitic articles (their headlines and content) published june 24-december 31, 1941. the purpose of this analysis is to characterize the discourse of anti-semitism in lithuanian press. our study seeks to identify the authors of these publications and their sources, determine the most common topics and genres, as well as to see whether there was a proposition (direct or indirect) to prosecute and use physical violence or even murder jewish individuals Show More ... ... Show Less

  • Anti Semitism
  • National Socialism
  • Physical Violence
  • The Other
The Image Of Refugees And The Features Of Its Development In Lithuanian Online Newspapers

the considerable number of refugees fleeing to europe has an impact on countries’ economic, political and social agenda, as well as the processes of society. the european refugee (migrant) crisis, which began in 2015, brought out not only different attitudes toward refugees among eu­ropean union politicians, but also revealed how diverse the coverage of na­tional media may get on the refugee topic. refugees flee to europe from various countries and diverse cultural back­grounds. however, society lacks the knowledge about their religious beliefs, lifestyles and outlooks. moreover, the media has the power to decide which events and individuals to portray, and in such a way constructs the audi­ence’s perception about the world they live in. refugee-related messages in the media usually occur in a negative context: terrorist attacks, refugee deaths, criminal activity and protests. however, the media does not only construct, but also has the power to change prejudice toward refugees, ensuring that one of its aims is interaction between diverse social groups. the author combines quantitative and qualitative research methods for media messages and analyzes dominant stereotypes about refugees in lithu­anian online media. the types of refugee-related publications are also exam­ined. three research periods were chosen: 1-31 july 2015, 1-30 november 2015 and 1-31 january 2016. the main goals are to theoretically discuss the media’s role and peculiarities in shaping certain images which society main­tains, as well as to define the stereotypes and their role in society. lithuanian online newspapers are commercial institutions, which – in order to compete in the market – strive to engage consumers. delivering mes­sages quickly and in large quantities often matters more than their content and the reliability of sources. this, in turn, leads to the information being distorted or superficial. lithuanian newspapers construct a negative refugee image, where the most dominant images of refugees are as individuals who are uncontrollable, aggressive and prone to commit crime, being either gang members, terrorists or benefit recipients Show More ... ... Show Less

  • The Media
  • Online Newspapers
  • Qualitative Research
  • Research Methods
  • The World
Censorship In People’S Poland

the range and power of how media is transferred – since the time when printing machines were invented in the fifteenth century – has been quite a challenge for specific environments, institutions, ideas and be­liefs; for both, the clerical and secular authorities wanted to influence the distribution of content. the actions of the catholic church, in this respect, were to exclude the promotion of heretical ideas, whereas the political power cared about shaping the attitudes of obedience and loyalty (pokorna-igna­towicz, 2002). attempts made to restrict the freedom of the printed word had failed because not all of the authors, publishers and printers conformed to the church and its rulers; instead, they spread opinions in accordance with their convictions. reformation can be considered as the first ideological revolution, the success of which was closely related with media coverage (in this case – with the use of print) (łęcicki, 2013 Show More ... ... Show Less

  • Fifteenth Century
  • Catholic Church
  • Media Coverage
  • The Political
  • The Church
Deficit Of Trust And The Decline Of Print Media In Lithuania

since the turn of the 21st century, the global decline of print media has become a universally accepted inevitability, along with the broad consensus that this has been brought about by the internet and social media. the ascendancy of new media and the vicissitudes of digital transformation, along with shrinking advertising revenues and the sudden death of classified advertisements, have been piling up pressure on print media worldwide. in the meantime, there are some additional local factors at work in lithuania that could propel lithuania to be become one of the first countries in europe to lose the printed press for good. the decline of lithuanian print media has been caused not only by technological progress and new innovative media business models, but also by a rather flawed development of the traditional media, as the tested instruments of trust building have faced serious difficulties in taking root in the country’s print media culture. the downturn in the print media points to the limited ability of the lithuanian press to strike a right balance between the public interest and the efficiency of the business model, as well as to a lack of willingness to create and uphold certain standards of transparency and journalist ethics. reluctance to discuss deficiencies of the trade in an open way and weak motivation to develop an honest, efficient and credible media regulation environment have also been responsible for the print media’s decline. the vicious circle of the controversial business model which diminishes trust, and low trust which further undermines the financial viability of lithuanian newspapers are in effect pushing the print media out of the market earlier than pure technological progress is asking for. the predicament of the press is making an impact on the lithuanian media in general, by narrowing the advertising market. on the other hand, choices made by the public, unfavorable to the printed press, are giving the media valuable directions to move faster towards new forms of media that are more sensitive to the public interest and, accordingly, can command higher trust Show More ... ... Show Less

  • Print Media
  • The Public
  • Business Model
  • Public Interest
  • Technological Progress
The Dynamics Of Europeanness Of Lithuania’S Media Elite (2008–2015

this article presents insights about lithuania’s media elite, gained during research carried out on the basis of a complex europeanness model, developed by heinrich best (best 2012: 208-233). data describing lithuania’s media elite are analyzed with reference to three dimensions or facets, identified in the original model of europeanness: emotive, cognitive-evaluative and projective-conative. however, the list of variables examined in the study is considerably longer as compared to the initial static model offered by best, and the analysis is much more detailed. this comparative study is aimed at identifying and describing the evolution of emotive identi­fication of lithuania’s media elite with europe in terms of the objective and judging approach of the eu in the period from 2008 to 2015. results of the research revealed a clear trend that lithuania’s media elite have been be­coming european. it was noticed that it tends to increasingly associate itself emotionally with europe. besides, the number of representatives of this elite group that assesses the common eu governance negatively (when the eu’s common foreign policy in respect of countries found beyond the eu borders is becoming increasingly accepted) has been consistently decreasing and the trust in the eu institutions has been enhancing. looking to the future, the representatives of lithuania’s media elite tend to assess the eu prospects in the medium-term and long-term (10 years) optimistically. they also hold the view that 10 years later the eu, as a geopolitical, political and economic entity will be stronger, and that both social and economic differences among the eu member states will not be so sharp. euroscepticism is seen not only on the cultural plane. correlation analysis has revealed that young age (people under 40) and an intensive socialization in the eu networks (constant com­munication with the eu partners) determine that lithuania’s media elite have been becoming european Show More ... ... Show Less

  • The Eu
  • Foreign Policy
  • Correlation Analysis
  • The Future
  • The Common
Vilniaus Ukrainiečių Tautinės Bendrijos Naudojimosi Žiniasklaida Ypatumai Ukrainos Karo Laikotarpiu

šis straipsnis yra skirtas vilniaus ukrainiečių tautinės bendrijos nau­dojimosi žiniasklaida, vykstant ukrainos karui, tendencijoms pateikti, atspindint tris karo etapus: maidano protestų, krymo aneksijos ir esant ne­ramumams donecko ir luhansko miestuose1. taip pat siekta apžvelgti, koks buvo žiniasklaidos vaidmuo formuojant bendrijos, atskirtos nuo ukrainos įvykių ir visuomeninio gimtosios šalies gyvenimo, politines nuostatas. sie­kiant atskleisti bendruomenėje vyraujančią situaciją, atlikti kiekybinis ir ko­kybinis tyrimai. vilniaus ukrainiečių bendrijos nariai atsakė į klausimyno klausimus, kurie ir padėjo sužinoti respondentų žiniasklaidos naudojimo tendencijas, tai yra: kaip suintensyvėjo naudojimasis žiniasklaida per karą ukrainoje, kokių šalių rengiama informacija bendrijos nariai naudojasi bei kokiais principais remiasi rinkdamiesi žiniasklaidos priemones. atlikti tyrimai parodė, kad prasidėjus ukrainos karui informacijos po­reikis vilniaus ukrainiečių tautinėje bendrijoje žymiai išaugo. keitėsi ir bendrijos narių elgesys, naudojantis žiniasklaida. išaugo ukrainietiškos žiniasklaidos teikiamos informacijos paklausa, o lietuvos žiniasklaidos priemonėmis naudotasi norint sužinoti kasdienes naujienas apie karą. pa­aiškėjo, kad vilniaus ukrainiečių bendrijos nariai naudojasi beveik vienodu lietuviškų ir ukrainietiškų žiniasklaidos priemonių kiekiu. tapo svarbu išsi­aiškinti ir tai, kada bendrijos nariai renkasi naudoti lietuvių, o kada – ukrai­niečių žiniasklaidą. be to, išryškėjo tendencija, kad bendrijos nariai gausiai naudojasi televizija, internetiniais dienraščiais bei internetine televizija, bet kur kas rečiau naudojasi spauda ir radiju. tai rodo tarp bendrijos narių susiformavusią tradiciją skirtingų šalių ir skirtingų žiniasklaidos platformų priemonėmis naudotis skirtingais tikslais Show More ... ... Show Less

Tautinių Mažumų Vaizdavimas Interneto Dienraščiuose Svarstant Tautinių Mažumų Įstatymą

tautinių mažumų vaizdavimas žiniasklaidoje – svarbus veiksnys anali­zuojant, kaip žiniasklaida prisideda prie tautinių mažumų įstatymo svars­tymo. ši visuomenės grupė dažnai jaučiasi diskriminuojama, su tautinėmis mažumomis susiję įvykiai yra daug dažniau pastebimi ir aptarinėjami visuomenės, dėl to neigiamas jų vaizdavimas gali didinti socialinę atskirtį bei dezintegraciją. žiniasklaida gali kiek paaštrinti tokią situaciją, todėl jos daromam poveikiui išsiaiškinti buvo atliktas skaitomiausių interneto dien­raščių delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt turinio tyrimas. atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tautinės mažumos vaizduojamos neigia­mai. tautinių mažumų vaizdavimo turinio analizė atskleidė, kad daugiausia neigiamai vaizduojama lenkų tautinė mažuma, kuri tapatinama su lietuvos lenkų rinkimų akcijos, siekiančios priimti įstatymą, vykdoma politika, konstruojamas lenkų mažumos kaip priešo įvaizdis. jis kuriamas apibūdinant tautinę mažumą neigiamą konotaciją turinčiais posakiais, pri­statant kaip viešojoje politikoje kylančių problemų kaltininkę, kuriant stere­otipus. tokie vaizdavimo ypatumai dažnai matomiausiose naujienų vietose gali sukurti negatyvų šios mažumos paveikslą ir turėti įtaką viešajai politi­kai bei tam, kad tautinių mažumų įstatymo nepriimama penkerius metus. žiniasklaida, neigiamai vaizduodama lenkų tautinę mažumą ir išskirdama ją iš kitų, taip pat gali lemti šios mažumos dezintegraciją Show More ... ... Show Less

Žiniasklaidos Vaidmens Problema Darnaus Vystymosi Komunikacijoje

straipsnyje, vadovaujantis sociologo blake’o ratnerio pasiūlyta darnaus vystymosi kaip vertybių dialogo samprata, taip pat teorine socialinio konstruktyvizmo prieiga, nagrinėjami probleminiai darnaus vystymosi komunikacijos proceso žiniasklaidoje aspektai. politikos mediatizacija – vienas iš svarbiausių pokyčių, kuriuos politika (plačiąja prasme) patyrė modernybėje. žiniasklaidos sukurtų „realybės“ vaizdinių paplitimas, pamatinė žiniasklaidos reikšmė rinkėjams teikiant politines idėjas verčia abejoti bet kokių didesnę visuomeninę reikšmę turinčių idėjų sklaidos ir prigijimo visuomenėje galimybe, nekomunikuojant jų žiniasklaidoje. viena iš tokių idėjų – darnus vystymasis. taigi pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti žiniasklaidos vaidmens darnaus vystymosi komunikacijoje problemą. uždaviniai: 1. apibrėžti vertybines darnaus vystymosi ir žiniasklaidos sistemos sąsajas; 2. atskleisti žiniasklaidos kaip dialogą mūsų bendros ateities klausimu galinčios kurti institucijos poveikį darnaus vystymosi idėjų realizacijos arba atmetimo visuomenėje perspektyvai; 3. aptarti kokybišką darnos ir darnaus vystymosi komunikaciją žiniasklaidoje ribojančius veiksnius Show More ... ... Show Less

Emigranto Paveikslas Piliečių Žurnalistikoje

straipsnis skirtas išanalizuoti, kaip emigracijos tema pateikiama pi­liečių žurnalistikoje, ir išsiaiškinti, kokį emigranto paveikslą kuria piliečių žurnalistikos autoriai populiariausiuose interneto naujienų dienraščiuose. nagrinėjamos piliečių žurnalistikos skiltyse 2012–2014 m. pateiktos pu­blikacijos emigracijos tema. tyrimo duomenys buvo renkami 2015-aisiais. tyrime naudoti 269 tekstai emigracijos tema (178 publikacijos paskelbtos internetinio dienraščio delfi.lt piliečių žurnalistikos skiltyje „pilietis“, 91 – naujienų portalo lrytas.lt skiltyje „bendraukime“). rezultatai parodė, kad naujienų portalų piliečių žurnalistikos skiltyse apie emigraciją dažniausia rašo patys emigrantai. jiems tai galimybė ne tik pasidalyti savo istorija, bet ir paneigti viešojoje erdvėje įsitvirtinusią neigia­mą nuomonę apie emigraciją. emigrantai sprendimą emigruoti ir gyvenimą išeivijoje daugiausia vertina teigiamai. emigracijos nauda vertinama eko­nominiu aspektu. piliečių žurnalistais dažniausiai tampa darbo emigrantai (emigravusieji dėl ekonominių sunkumų lietuvoje; kritikuojantys lietuvos valstybę ir kaltinantys ją privertus emigruoti). būtent toks emigranto pa­veikslas vyrauja piliečių žurnalistikoje Show More ... ... Show Less

Giunterio Valrafo Tiriamosios Žurnalistikos Galimybės Lietuvoje

  straipsnyje analizuojamas profesinis tiriamosios žurnalistikos klimatas lietuvoje ir g. valrafo2 tiriamosios žurnalistikos metodų taikymo galimy­bės. darbas aktualus tuo, kad tiriamoji žurnalistika, būdama labai reikš­minga žurnalistikos rūšis, lietuvoje menkai plėtojama, o dėl to iškreipiamas ir demokratijos funkcionavimas. manoma, kad naudojant g. valrafo žur­nalistinius metodus, kurie vokietijoje lėmė reikšmingus pokyčius, lietuvoje būtų galima pagerinti ne tik tiriamosios žurnalistikos padėtį, bet ir paskatin­ti kokybinių pokyčių procesą lietuvos visuomenėje. publikacijos tikslas – pristatyti g. valrafo žurnalistinio tyrimo metodus ir išsiaiškinti, ar tokie tyrimo būdai galėtų būti veiksmingi lietuvoje. straipsnyje apžvelgiami tiriamosios žurnalistikos raidos bruožai, g. val­rafo karjera ir svarbiausi darbai, žiniasklaidos, žmogaus teisių ir etikos eks­pertų vertinimai apie tiriamosios žurnalistikos situaciją bei g. valrafo me­todų aktualumą lietuvoje Show More ... ... Show Less

Amerikos Lietuviškos Spaustuvės Ir Spaustuvininkai (1874–1919

straipsnyje nagrinėjama amerikos lietuvių spaudos (laikraščių ir kny­gų) istorijos sritis – lietuviškos spaustuvės. svarbiausias dėmesys ir vieta ski­riami spaustuvių darbininkams, su spaustuvių veikla ir amatu susijusiems žmonėms, jų darbo, buities ir kitiems klausimams. faktų ir žinių daugiausia rasta aptariamojo laikotarpio amerikos lie­tuvių periodikoje. duomenų ir svarbių teiginių taip pat teikia vėliau išleisti amerikos lietuvių istorijos veikalai (stasio michelsono „lietuvių išeivija amerikoje 1868–1961“ (s. bostone 1962 m.); antano kučo „amerikos lietuvių istorija“ bostone 1971 m.; aleksandro ambroze`o „chicagos lietu­vių istorija 1868–1959“ (čikaga, ill., 1967); alfonso eidinto „litovskaja emigracija v strany severnoj i južnoj ameriki v 1868–1940 g.“ (vilnius, 1989 m.) ir kt. nors minėti veikalai nėra skirti spaustuvių istorijai, bet jų skyriuose, skirsniuose, kitose vietose yra nagrinėjamai temai svarbios fakto­grafinės bei kitos medžiagos. šiuo požiūriu išskirtinos antano miluko knygos: „pirmieji amerikos lietu­viai profesionalai ir kronika“ (philadelphia, pa, t. 1, 1929 m); „spaudos lais­vės ir amerikos lietuvių organizuotės sukaktuvės“ (2-as leid., philadelphia, pa, 1930 m.); „amerikos lietuviai xix šimtmetyje 1868–1900“ (philadelphia, pa, 1938 m. ir kt.). a.miluko darbai turtingi naujos medžiagos, kuri, beje, susijusi ir su spaustuvių, jų steigėjų ir kita istorija. duomenys straipsniui rinkti iš bibliografinių darbų, kurie leidžia nu­statyti konkretaus laikotarpio spaustuvių skaičių, jų gyvavimo vietą, savi­ninkus, leidėjus, redaktorius, spausdintą produkciją ir pan. iš jų išskirtini šie: vaclovo biržiškos „amerikos lietuvių spauda 1874–1910“ (chicago, ill., 1994), į kurį įeina v. biržiškos 1951 m. rašytas straipsnis tokiu pat pavadinimu lietuvių ir anglų kalbomis ir bibliografijos redaktorės stasės vaškelienės papildymai; taip pat „lietuvos tsr bibliografija“ (serija a., t. 2. vilnius, 1985 m.), kurioje yra danutės gargasaitės straipsnis „jav lie­tuvių knyga (1874–1904); „lietuvos bibliografija. knygos lietuvių kalba 1905–1917“ (t. 3. v., 2006 m.), kur galima rasti violetos černiauskaitės straipsnį „lietuviškoji knyga nepriklausomos valstybės atkūrimo išvakarėse 1905–1917 metais“. straipsnio autoriui buvo naudingi amerikos lietuviškų spaustuvių (ypač laikraščių) jubiliejiniai leidiniai: dominyko t. bačkausko „aprašymas apie drukarnę „saulės“ ir „linksmos valandos“ knygoje „kalendorius ant 1904“ (mahanoj sitis, 1903); f. v. (pranciškaus vytauto) bačkausko „25 metai „saulės“ gyvenimo sukaktuvės“ knygoje „laikraščio „saulė“ kalendorius ant meto 1913“ (mahanoj sitis, 1912); „vienybės lietuvnikų“ 25 metų sukaktuvių jubiliejus (1886–1911)“ (bruklinas, 1911); lietuvos istorija: lietuva (1917, nr. 52). šiuose leidiniuose skelbiami redaktorių, leidėjų, skaitytojų straipsniai, atsiminimai ir pan. nuodugniau lietuviškų spaustuvių istoriją nagrinėjo amerikos lietuvių publicistas, spaudos istorikas vytautas širvydas („amerikos lietuvių knygos 1875–1904“ knygoje „kovos metai dėl spaudos“ (chicago, ill., 1957)). kitas specialus to laikotarpio amerikos lietuviškų spaustuvių ir knygų leidybos jose darbas priklauso knygotyrininkei d. gargasaitei („jav lietu­vių spaustuvės (iki 1904 m.)“ – knygotyra, t. 9 (16), sąs., 1, 1983). šios autorės 1980 m. parašytas darbas turi tvirtą istoriografinį pagrindą, pa­remtas gausia, kai kur nauja faktologija. be bendresnio įvadinio teksto apie spaustuves, jį sudaro autorės surinktos ir susistemintos žinios apie septynio­lika reikšmingiausių ar ne tiek produktyvių 1875–1904 m. lietuviškų spaus­tuvių, pateikta žinių ir apie jų savininkus bei knygų leidėjus. amerikos lietuviškas spaustuves kūrė ir jose triūsė šimtai žmonių, kurių vaidmuo, kaip rašoma, „lietuvių spausdinto žodžio istorijoje yra labai svar­bus“ (tylūs ir nematomi karžygiai // laisvė, 1916, nr. 69). vienų vardai žinomi, kitų neišliko, jie neminimi mūsų žurnalistikos istorijoje, apie kitus trūksta žinių. bet apie žinomiausius, daugiau nusipelniusius lietuvių kul­tūrai apskritai yra išleista monografijų ir studijų. pirmo spaustuvininko, leidėjo ir redaktoriaus mykolo tvarausko gyvenimas ir veikla apžvelgiama leidinyje „m. tvarauskas. pirmoji amerikos lietuviška knyga“ (v., 1997). jonui šliūpui skirta ne viena knyga, bet reikšmingiausia yra istoriko juozo jakšto „dr. jonas šliūpas, jo raštai ir tautinė veikla“ (chicago, ill., 1979). apie antaną miluką paskelbti šie darbai: julijos pranaitytės „kun. a. mi­luko darbuotė“ (philadelphia, pa, 1931) ir vlado mingėlos „kun. antanas milukas“ (detroit, 1962). antano olšausko biografijai ir veiklai nušviesti sudarytas rinkinys „antanas olšauskas ir lietuva“ (sodus, 1934). vytau­to širvydo monografijoje „juozas o. širvydas (1875–1935)“ (cleveland, 1941) aptariamas šio veikėjo ir redaktoriaus gyvenimas, žurnalistinė ir li­teratūrinė kūryba. amerikos lietuviškų spaustuvių, laikraščių bei žymių veikėjų biografijos knygose pateikiamos platesniame visuomeniniame kultūriniame kontekste, bet nemenkas dėmesys skiriamas ir jų kaip spaustuvininkų leidėjų veiklai. periodikoje, enciklopedijose, žinynuose randame įvairaus pobūdžio straipsnių ir apie kitus spaustuvininkus, kurių darbų palikimas turėjo dide­lę vertę. tai žinomi šio amato žmonės, tokie kaip juozas paukštys, juozas j. paukštys, dominykas bačkauskas ir kt. šiame darbe atsižvelgta į kitų mokslininkų, autorių veikalus ir leidinius, į jų faktologiją, apibūdinimus ir teiginius. jais taip pat pasinaudota. vis dėl­to, šio straipsnio autoriaus nuomone, netikslinga kartoti tai, kas jau pada­ryta nušviečiant amerikos lietuviškų spaustuvių (ypač iki 1904 m.) istoriją. tad darbe stengtasi iškelti ir nušviesti naujus ar kitokius temos klausimus ir aspektus. straipsnyje konspektiškai rašoma apie tolesnio periodo (1904–1919 m.) spaustuves, daugiausia medžiagos pateikiama apie spaustuvių darbininkus, jų atsiradimą ir augimą, apie jų darbo ir buities sąlygas, jų reikalavimus, profesinę organizaciją ir kt. kai kurie iš šios temos dalykų atsispindi isto­riografinėje dalyje, į kurią dar įtrauktas ir vienas kitas specialesnis straips­nis, kaip antai: julijos pranaitytės „amerikos lietuvių leidėjai“, išspaus­dintas knygoje „aušros 40 m. sukaktuvėse“ (1883–1923) (philadelphia, pa.,1923); rojaus mizaros „žvilgsnis į praeitį“. v., 1960; antano aukš­taičio (broniaus raguočio) „kovoje už savo teises“, kuris buvo publikuotas „gimtajame krašte“ 1982 m. rugpjūčio 5 d. prie straipsnio pridedamas priedas – „amerikos lietuviškų spaustuvi­ninkų (1874–1919) sąrašas. jis sudarytas, remiantis to laiko periodika, bibliografijos leidiniais, enciklopedijomis (ypač bostono lietuvių enciklo­pedija), spaustuvių istorijos darbais, kitais šaltiniais. šį sąrašą reikia priimti su tam tikromis išlygomis, kaip mėginimą, kuriame yra spragų, netikslumų ir pan Show More ... ... Show Less

The Ethics Of Photojournalism In Lithuania: Views Of The News Photographers

digital manipulation in photojournalism is the subject of on­going debate. at the heart of the controversy over what is and what is not an acceptable alteration of a photograph is the often tenuous relationship between the reality and the captured image. digital photography has com­plicated the situation because alterations are easier to accomplish and more difficult to detect. however, there is no consensus among the visual journalists about what comprises ethical image-making. this study examines some of the challenges faced by photojournalists in lithuania, where news pho­tography was hampered by decades of the soviet occupation. a question­naire of lithuanian press photo club members and two focus groups of photojournalists showed broad agreement about the acceptable alterations of the photographic image and other ethical norms but revealed a dearth of professional empowerment to put norms into practice. photojournalists see themselves less as journalists and more as providers of a service to me­dia organizations. agreement about the need to regulate the professional ethics was accompanied by denials that photojournalists can take a personal responsibility for their work Show More ... ... Show Less

  • Focus Groups
  • Professional Ethics
  • Photographic Image
  • Ethical Norms
  • The Subject
Polarised Television Audiences. The Outcomes Of The Estonian And European Audiovisual Media Policies

the european union’s (eu) liberalisation of media policies and its content quality bias towards economic efficiency has resulted in a situation where, in some small markets like estonia, the audience is divided into two parts. the russian-speaking audience in estonia mainly follows russian state tv channels, and the estonian-speaking audience watches estonian television channels. this has happened even though the eu media policy should ensure freedom of information, diversity of opinion and media pluralism. findings from the estonian case study show that despite the noble aim of the eu media policy, estonia has two radically different information fields: estonian-language media promotes european values, and russian state media, enjoying high popularity among the russian speakers, promotes ‘putin’s values’.the question is whether the eu legal instrument — audiovisual me­dia service directive (avmsd) — is an efficient tool when disinformation from third countries is disseminated with the aim of gaining a political in­fluence over the eu member states’ citizens. the recommendation is that the avmsd should be revised in a way that prevents unfair competition directed from third countries and tools should be developed to compensate for market failures Show More ... ... Show Less

  • The Eu
  • Media Policy
  • Russian State
  • Case Study
  • Economic Efficiency
Internet News About Ukraine And The “Audience Agenda”: Topics, Sources And The Audience Aggressiveness

euromaidan in kiev, the annexation of crimea and the war in eastern ukraine had become the most important international events that impacted media content in 2013 and 2014. this paper provides research that intends to analyse the interrelation between news content of the three largest news sites in latvia (delfi.lv, apollo.lv, tvnet.lv) and the latvian and russian-speaking audience reaction to the news about the events in ukraine in 2014. by using a unique tool for audience behaviour analysis “the index of internet aggressiveness” in this research, the level of audience aggressive­ness that appears within audience comments has been analysed with the aim to find out how and if the professional approach of the news producers influ­ences the aggressiveness of the news site’s audience.the three different groups of data from the index of internet aggressive­ness are used to measure audience behaviour: the quantity of aggressive key­words used in the comments by audience members that create a significant rise in the index of internet aggressiveness next to the news on ukraine; content analysis of the most aggressively commented news articles about the events in ukraine; the semi-structured qualitative interviews with editors of news sites that explain professional routines.the most significant conclusions of the research show the domination of the official russian media outlets among the news sources about ukraine. by republishing ready-made and easily accessible news stories, independent news sites of latvia have become distributors and multiplicators of messages favourable to the russian version of the events in ukraine Show More ... ... Show Less

  • Content Analysis
  • Media Content
  • News Content
  • Audience Reaction
  • Research Show
Media And Politics In The Baltic States

the international scientific conference “interaction of media and politics in the baltic states” was held at the faculty of commu­nication of vilnius university on 7-8 may 2015. researchers from universities in lithuania, latvia, estonia, finland, sweden, poland and united kingdom analysed issues in media policy, propaganda, information warfare, political communication and investigative journalism Show More ... ... Show Less

  • Baltic States
  • Media And Politics
  • The Baltic
  • United Kingdom
  • Scientific Conference
The Basic Concepts Of The Baltic States Image In The Russian Periodical Press After The Collapse Of The Soviet Union (1991–2009

the russian federation and the baltic states region are neigh­bors belonging to different geopolitical paradigms. since 2004, lithuania, latvia and estonia are members of the european union and nato. rus­sia after a short period of pseudo-democratization after the collapse of the soviet union came back to imperial discourse in so-called putin’s era. the new imperial discourse is based on concepts of the “russian world”, “compa­triots” as well as on the specific strategy in relations with states from “near abroad”. periodical press and another media (especially, tv) are involved in political processes of the russian federation. research of the baltic states’ image in the russian periodical press shows how this particular geopolitical region (of the baltic states) is represented in the russian media in different periods after the collapse of the soviet union Show More ... ... Show Less

  • Baltic States
  • The Baltic
  • Periodical Press
  • The Soviet Union
The Concept Of Cultural Journalism: What The Editors In Latvia Think They Do When Doing Cultural Journalism

cultural journalism is a matter of current discussions in jour­nalism theory and practical research. as a relatively small and specific area of journalistic practice, it operates in the intersection between media, culture in general, and arts and creative industries. the complexity, heterogeneity and variability of the field is determined by the major changes transforming all three intersecting areas – the new media, diversity of genres and the au­dience practices that characterize contemporary communication; liquidity and hybridity is a mark of the global postindustrial society, whereas art is more and more framed by the rise and convertibility of the concepts of crea­tive class, production, and capital. the self-reflection, conceptualisation of their work and the object of report and reference – culture – by the editors and producers from the latvian cultural media outlets and departments is the topic of this paper. the main conclusions are that their concepts of cul­ture, cultural quality, and journalistic production, as well as the goals and principles of their work largely differ depending on the type and format of their medium. however, what unifies most of the respondents is the lack of more abstract conceptualisation of the complexity of the field and its social contexts with all the potential consequences for their work and the field of culture in general Show More ... ... Show Less

  • Creative Industries
  • The Self
  • Media Diversity
  • Practical Research
  • Cultural Media
Collective Memory As A Resource In Russian Information Warfare Against Latvia

the paper analyses articles from the russian language news­paper “vesti segodnya”, which are devoted to the war in ukraine. the paper consists of two parts. the first part of this paper explains how the conceptu­alization of the information warfare has evolved during the second half of the 20th century and how the term “information warfare” is defined in rus­sia. then, by looking at the theoretical foundations of collective memory, it demonstrates how collective memory has been incorporated into news stories to create resonance with current events in ukraine. it is concluded that the usage of collective memory can be identified in articles devoted to the war in ukraine to resonate with conflict in eastern ukraine Show More ... ... Show Less

  • Collective Memory
  • Information Warfare
  • 20Th Century
  • Theoretical Foundations
  • The Russian Language
Nepilnamečių Apsauga: Kur Klumpa Žiniasklaida

ankstyvame amžiuje gaunama informacija vaikams gali daryti didelį poveikį: išmokyti elgesio, bendravimo taisyklių, formuoti nuomonę įvairiais klausimais, susidaryti bendrą aplinkos vaizdą ir t.t. nepilnamečiai infor­macijos vartotojai itin pažeidžiami: kritinis mąstymas dar nesusiformavęs, vaikai dažnai neturi su kuo palyginti pirmą kartą matytos situacijos. to­dėl, pavyzdžiui, konflikto sprendimas smurtu jiems gali pasirodyti tinkama išeitis iš susidariusios situacijos, o žiniasklaidos antraštėse nurodytos savi­žudybės priežastys gali sudaryti įspūdį, kad vienos ar kitos problemos yra neišsprendžiamos.viešosios erdvės stebėsena užsiimanti žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba geba kontroliuoti profesionalias internetines žiniasklaidos priemo­nes, tačiau pasaulinio tinklo platybėse kiekvieną dieną sukuriama begalės tinklalapių, kuriuos pasiekti vaikui nėra sunku. todėl užtikrinti visapusiš­ką vaikų apsaugą nėra realu – neįmanoma sukurti informacinio vakuumo. kita vertus, tarnybos vykdoma stebėsena ir skiriamos administracinės nuo­baudos ne visada sulaiko profesionalias žiniasklaidos priemones nuo na­grinėjamo įstatymo pažeidimų – svarbesniu naujienų atrankos kriterijumi tampa įdomumas (auditorijos smalsumo tenkinimas Show More ... ... Show Less

Freedom Of Expression And The Media: A Case-Study From The Netherlands

there is “no such thing as free (non-ideologically constrained) speech; no such thing as a public forum purged of ideological pressures or exclusions”. stanley fish’s famous thesis (1994) is illustrated by this case study on the public debate on freedom of expression in the netherlands during the first decade of the 21st century. far from serving tolerance or minority rights, as originally intended, it produced a whole line of argumentation that have excluded many from the public debate and filled it with a more exclusive content, especially regarding religion in general and muslims in particular. a renewed identification with the toleration discourse would help the media in regaining their public role and will be helpful for journalists covering the debate Show More ... ... Show Less

  • Case Study
  • The Netherlands
  • Freedom Of Expression
  • Public Debate
  • The Public
Freedom, The Media, And War: An Investigation On Interactions

this paper is set to analyze interdependencies of freedom, media, and war. in order to show freedom’s impacts on the latter, first historical and current concepts are discussed. to cope with recent developments in both war and media, a categorization of old and new wars is then depicted in order to sketch the major differences. terrorism as a new appearance of war is examined in more detail, as it provides a comprehensive example of how all subcomponents of the investigation – freedom, media and war – interact. the media with their special role in regard to freedom, war, and state, are more specified in order to follow the logical scope of the paper. it is shown how the three stated elements reciprocally depend on each other. lastly, the possible solutions for inhibiting negative interactions are presented. due to its largest lever, the focus is hereby placed on the media Show More ... ... Show Less

  • The Media
  • Special Role
  • New Wars
  • Recent Developments
  • Negative Interactions
Kriminalinių Įvykių Diskursas Lietuvos Internetinėje Žiniasklaidoje Ir Emilio Vėlyvio Kino Filmuose

lietuvos internetinėje žiniasklaidoje kriminaliniai įvykiai pateikiami kasdien ir šių pranešimų gausa hiperbolizuoja esamos realybės vaizdą. tiek žiniasklaidoje, tiek kine sukuriami pranešimai veikia visuomenės nuostatas, vertybes ir tapatumą. gausus kriminalinių įvykių diskursas naudojamas ir emilio vėlyvio kino filmuose „zero“ ir „zero ii“.dažniausiai lietuvoje atliekami žiniasklaidoje pateikiamų krimina­linių naujienų tyrimai nebandant to susieti su kino filmais. kriminaliniai kino filmai perteikia mūsų idėjas apie socialinius, ekonominius ir politinius reiškinius ir taip formuoja mūsų suvokimą apie šiuos reiškinius. todėl tokio žanro filmai sukelia ir tam tikrus efektus visuomenėje, perteikdami žiūro­vams kultūros fragmentus, kurie vėliau formuoja individualią ir kolektyvinę sąmonę. nors vaidybinių kino filmų gamyba remiasi subjektyviais kūrybos kriterijais priešingai nei žiniasklaidos naujienos, tačiau tiek kino filmai, tiek ir žiniasklaidos pranešimai yra sukonstruotos realybės reprezentacija. ši re­prezentacija straipsnyje tiriama remiantis socialinio konstruktyvizmo teori­ja, kuri aktuali tuo, jog nusikaltimą traktuoja kaip socialinę realybę, kurią konstruoja visuomenė. būtent visuomenė gali atitinkamai keisti socialinę realybę suprasdama savo rolę jos konstravime.taigi pagrindinis straipsnio tikslas yra nustatyti, kokios priežastys lemia kriminalinės informacijos pateikimą ir vartojimo poreikį tiek žiniasklaidoje, tiek kine. siekiant įgyvendinti šį tikslą iškelti uždaviniai:1) atskleisti galimus vartotojų kriminalinės informacijos pasirinkimo motyvus;2) nustatyti kriminalinių įvykių tematiką pasirinktoje internetinės ži­niasklaidos svetainėje;3) nustatyti kriminalinių įvykių tematiką pasirinktuose kino filmuose;4) išskirti dominuojančius pranešimus kriminalinių įvykių tematikoje;5) palyginti kriminalinių įvykių temas ir dominuojančius pranešimus;6) išanalizuoti, kokią įtaką internetinė žiniasklaida ir kino filmų patei­kiamų pranešimų apie nusikaltimus ir jų temų skirtumai ir panašu­mai turi kriminalinių įvykių diskurso plėtojimui viešojoje erdvėje.analizuojant kriminalinių įvykių žiniasklaidoje ir kine problematiką bei priežastis, kurios lemia tokios informacijos paklausą visuomenėje, iš pra­džių aptariamas medijų ir jų turinio pasirinkimo aspektas, vėliau aptaria­ma kriminalinių įvykių diskurso sąvoka ir pristatomas kriminalinių įvykių pateikimo pasirinktoje internetinėje žiniasklaidos svetainėje (laikraštyje delfi.lt) ir kino filmuose („zero“ ir „zero ii“) tyrimas, kuriame analizuoja­mi pranešimai apie kriminalinius įvykius Show More ... ... Show Less

Seksualinių Mažumų Pateikimas Lietuvos Nacionaliniuose Dienraščiuose (2008–2013

šis straipsnis skirtas pateikti seksualinių mažumų atspindėjimo lie­tuvos dienraštinėje spaudoje tendencijas 2008–2013 metais2. tyrimo duomenys buvo renkami 2014-aisiais ir analizuojami jau atliktų tyrimų kontekste. tyrime naudoti 580 tekstai (343 publikuoti dienraštyje „lie­tuvos rytas“, 247 – „respublikoje“). rezultatai atskleidė, kad tirti nacio­naliniai dienraščiai „lietuvos rytas“ ir „respublika“ pateikė du skirtingus požiūrius į seksualines mažumas. „lietuvos ryte“ joms reikštas palankumas, apie jas rašyta arba neutraliai, arba žmogaus teisių, laisvių kontekste. „res­publikoje“ seksualinių mažumų atstovai traktuoti kaip ištvirkėliai, vertinti tautos, tradicinės moralės, šeimos, katalikų bažnyčios kontekste.tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad abiejuose dienraščiuose seksua­linių mažumų problematika išliko nuasmeninta, abstrakti. daugiausia dė­mesio sulaukė santuokos, įsivaikinimo, partnerystės, „baltic pride“ eitynių, lyčių lygybę propaguojančios „gender loops“ programos temos Show More ... ... Show Less

The Conditions For Journalism Freedom And The Invisible Threat To Free Speech

political communication is strictly distinguished from social and individual activities that are interest-laden and thus lack the autonomy to be political. the latter belongs solely to political societies that are democratic. indeed, there must be a strict restriction of the use of political to a public domain in which every member of society participates in public debates and decisions. participation in debate and decision-making requires the gemini of communication: understanding and accessibility which require a public domain of public expression. the politics of technocratic journalism is the invisible threat to the right to freedom of speech Show More ... ... Show Less

  • Public Domain
  • The Invisible
  • Decision Making
  • Public Expression
  • Public Debates
Religious Impact On Media Co-Regulation: A Case Study Of Russia

the proposed paper is focused on media co-regulation and civic accountability from the perspective of religious ethos. the author analyses the process of religion mediatization in the russian public sphere and presents the findings of a case study of the project entitled “public council on morality for tv”. classifying different situations when religions face the media and vice versa, the paper presents some empirically fixed facts and trends of dysfunction and corruption in the religious life coverage in russia. drawing attention to several particular features of the russian context (public opinion, autonomy of journalists, agenda-setting and management problem, etc.), the author puts forward a set of significant obstacles for the moral control of the media: the axiological problem (the lack of value consensus in the russian society), the evaluative problem (absence of a moral monitoring in the mass media and the public sphere), and the communicative problem (the absence of a well-articulated dialogue of value systems Show More ... ... Show Less

  • Case Study
  • Public Sphere
  • The Media
  • Public Opinion
  • Mass Media