Laparoscopic infrapyloric lymph nodes dissection through the right bursa omentalis approach for gastric cancer

Background A complete dissection of infrapyloric lymph nodes is the key to a curative gastrectomy, which can be sometimes technically challenging in laparoscopic surgery. Methods One hundred and eighteen patients with gastric cancer undergoing laparoscopic gastrectomy with D2 lymphadenectomy in which the infrapyloric lymph nodes were dissected through the right bursa omentalis approach were included. The clinicopathologic characteristics and surgical outcomes were analyzed retrospectively. Results The laparoscopic gastrectomy with D2 lymphadenectomy was successful in all 118 patients with no open conversion. The mean operation time was 246.6 ± 45.7 min. The mean estimated blood loss was 87.0 ± 35.9 mL. Postoperative complications occurred in 17.8% of the patients, which were treated successfully with conservative therapy or aspiration in all. There were no No.6 lymphadenectomy-associated complications, such as injury of transverse colon, vessels of mesocolon, pancreas or duodenum, no pancreatitis, pancreatic leakage or postoperative hemorrhage. The mean postoperative hospital stay was 9.6 ± 3.7 days. On average, the total lymph nodes harvested were 36.8 ± 12.9, in which the ones from the infrapyloric area were 5.1 ± 3.1. Conclusion Laparoscopic dissection of infrapyloric lymph nodes through the right bursa omentalis approach seems to be feasible and safe, facilitating a more complete No.6 lymphadenectomy for gastric cancer.

Laparoscopic radical left hemicolectomy: Use of a bursa omentalis approach to ease splenic flexure mobilization.

e15071 Background: Laparoscopic splenic flexure mobilization was technically difficult for left colon cancer. This study was aimed to compare the safety and feasibility of laparoscopic radical left hemicolectomy using a bursa omentalis approach (BOA) versus medial-to-lateral approach (MtLA). Methods: BOA was entering the bursa omentalis prior to separating left Toldt’s fascia. We retrospectively analyzed data of 32 cases undergoing laparoscopic radical left hemicolectomy using BOA, matching with using MtLA from January 2013 and October 2016. The matching factors consisted of gender, age, ASA score, BMI, and TNM stage. Data of intraoperative and postoperative characteristics were reviewed. Splenic flexure mobilization time was defined as laparoscopic operation time minus left Toldt’s fascia separating time. Results: There was no significant difference in average time of ambulation, time to first flatus, hospital stay between two groups. The operative time was also similar between two groups (134.2±27.6 min vs 139.4±23.5 min. P = 0.42), but there are significantly shorter splenic flexure mobilization time in BOA group (25.9±12.3 min vs 35.5±22.5 min. P = 0.03). No entry to posterior pancreatic space was recorded in BOA group and 9.4% (3/32) were wrongly entering to posterior pancreatic space when separating left Toldt’s fascia in MtLA group. However, there was no significant difference in intra- or postoperative complication between groups. Conclusions: Our initial results suggest BOA for laparoscopic radical left hemicoletomy may be safe and feasible approach especially for unexperienced surgeons. The main advantages of present approach contain easy to identify pancreas and avoiding wrongly entering posterior pancreatic space when expanding the left Told’s fascia.

Trauminio skrandžio plyšimo sepsinių komplikacijų gydymas minimaliai invaziniais metodais: klinikinis atvejis

ĮžangaIzoliuotas trauminis skrandžio plyšimas pasitaiko labai retai. Apie 95 % atvejų diagnozuojami gretutinių organų sužalojimai. Dėl santykinai palankios skrandžio anatomijos, jo mobilumo bei storos sienos skrandžio plyšimai sudaro 0,02–1,7 % visų bukų pilvo sužalojimų. Mūsų tikslas – aprašyti neįprastą trauminį skrandžio plyšimą, gydytą minimaliai invazinės chirurgijosmetodais.Atvejis62 metų vyras skubos tvarka hospitalizuotas į chirurgijos skyrių dėl skausmo epigastriumo srityje ir kraujavimo iš viršutinės virškinimo trakto dalies klinikinių požymių. Ligonis teigė, kad prieš 2 savaites patyrė buką pilvo traumą. Iš anamnezės žinoma apie skrandžio opaligę. Atlikus endoskopinį tyrimą rastas visą mažąją kreivę apimantis skrandžio išopėjimas be aktyvaus kraujavimo požymių. Pilvo organų echoskopijos duomenimis, konstatuota bursa omentalis skysčio sankaupa, priekinės pilvo sienos hematoma ir laisvas skystis pilvo ertmėje (apie 500–700 ml). Įtarta pridengta skrandžio kūno mažosios kreivės perforacija ir hemoperitoneumas. Ligoniui siūlytas skubus operacinis gydymas, bet jis tokio gydymo kategoriškai atsisakė. Konservatyvaus gydymo metu, atsiradus infekcijos požymių, atliktas pilvo organų ultragarsinis ir kompiuterinės tomografijos tyrimai, kuriais nustatyta bursa omentalis skysčio sankaupos ir priekinės pilvo sienos hematomos supūliavimas. Atliktas ultragarsu kontroliuojamas pilvo sienos hematomos dravimas 12 Fr drenu. Endoskopinės procedūros metu per užpakalinę skrandžio sieną drenuotas bursa omentalis pūlinys, į jo ertmę įkišus du 7 Fr drenus. Normalizavosi temperatūra, kraujo tyrimų rodikliai, pacientas pradėjo normaliai valgyti. Geros būklės išrašytas į namus 35 parą nuo hospitalizacijos pradžios. Stebėtas ambulatoriškai. Komplikacijų nekonstatuota. Po 2 mėnesių endoskopiškai pašalinti skrandžio drenai.IšvadaSkrandžio trauminio sužalojimo sepsinės komplikacijos gali būti efektyviai gydomos minimaliai invazinės chirurgijos priemonėmis – perkutaniniu ir endoskopiniu transgastriniu pūlinių drenavimu.