The aims of this study were to create and validate a questionnaire designed to assess schoolteachers’ pedagogical beliefs according to 641 schoolteachers and 26 experts and analyse the results obtained therefrom. A seven-factor structure was defined for the questionnaire, and Cronbach’s alpha was .91. Compared to their older, more experienced and male counterparts, younger, less experienced and female teachers, respectively, demonstrated more positive beliefs about factors such as classroom climate, the teacher’s role and the student’s role.
Straipsnyje pagrindžiama penkių išmokimo lygių taksonomija, išsidėsčiusi intelekto ir inteligencijos dimensijose. Pirmas (potencialus) lygis yra intelekto dimensijoje ir jį reprezentuoja gabumo (angl. aptitude) terminas. Kiti lygiai yra inteligencijos dimensijoje. Antrą (erudicijos) lygį reprezentuoja žinių (angl. knowledge) ir žinojimo (angl. knowing) terminai. Trečią (eklektišką) lygį – gebėjimo (angl. ability) terminas. Ketvirtą (kompetentingumo) – mokėjimo (angl. skill) terminas. Penktą (profesionalumo) – įgūdžio (angl. mastery) terminas.
Straipsnyje pateikiami sąvokų profesinis tobulinimas, tobulinimasis ir tobulėjimas paaiškinimai, atskiriant jų sinonimišką vartojimą. Teigiama, kad profesinis tobulinimas turėtų būti suprantamas kaip iš išorės kylančios galimybės, tobulinimasis – kaip tų galimybių pasirinkimai, o tobulėjimas rodo šių procesų pasekmę – profesinį, asmeninį kismą, augimą. Svarstant Lietuvos mokytojų profesinio tobulinimo(si) veiksmingumą, remiamasi užsienyje ir mūsų šalyje atliktais empiriniais tyrimais.
During the transition to democratic society a neoliberal educational agenda was introduced to guide the reform process in Estonia. Documentary analysis was conducted for this research and six periods emerged, which showed that expectations were placed on teachers that assumed the existence of teacher agency, while the reform context didn’t support its emergence. Evidence of change can be seen in the last periods, when also a significant dichotomy arises.
Straipsnyje nagrinėjamas pradiniame ugdyme vykstantis metamokymasis, kaip svarbus kognityvinis procesas, kurio metu besimokantieji geba mokytis savarankiškai, o įgytos žinios ir įgūdžiai padeda tapti mokančiais mokytis asmenimis. Tyrime analizuojami pradinių klasių mokinių savarankiško mokymosi komponentai, įgyvendinimo praktikos, problematika. Tyrimas pasirinktas atsižvelgiant į edukologijos mokslo tyrimuose augantį dėmesį metamokymosi strategijų taikymui ir kylantiems iššūkiams ankstyvame amžiuje.
The article presents the results of research on the changes in the activities of specialists from the Children’s Day Centre (CDC) in order to achieve the responsibility of teenage girls in online social networks. The qualitative research is based on the methodology of the grounded theory, A. Strauss & J. Corbin (1990) version. The research highlighted the following changes in the activities of professionals: support and involvement of girls’ parents in CDC activities, its activity reflection, creativity in activating girls’ responsible participation in OSN, and lifelong learning.
This study analyses the influence of the bullying prevention campaign „Se Buscan Valientes“ which, based on a song produced by a well-known rapper, invited schools throughout Spain to create videos and upload them to YouTube. We analysed the comment threads generated by the videos and conducted interviews with eight teachers who promoted participation in the campaign. The results reveal the beneficial effects of the arts as a tool to combat bullying.
In this work, we tried to check whether students can overcome their mistakes in conceptual physics questions by peer discussion. For this purpose, we administered Force Concept Inventory to high school students and university students. Our study showed that high school students and university students could not overcome their mistakes in the conceptual physics questions by peer discussion. We separately found out that males are better than females at conceptual physics questions.
Aptariami mokinių gebėjimai suprasti gimtąja kalba skaitomo teksto esmę, detales, interpretuoti, rasti argumentus, daryti išvadas; analizuojama, kaip tie gebėjimai atsiskleidžia nelygu teksto tipas, kurie veiksniai šiems gebėjimams daro reikšmingą įtaką. Tiriamoji medžiaga – 3 Vilniaus ir 2 mažų miestų 120 mokinių atsakymai į sociolingvistinį klausimyną ir teksto supratimo testo atliktys. Atlikta kokybinė atsakymų analizė, vėliau taikyti aprašomosios ir išvadų statistikos metodai.
Nors mokymosi ir jo rezultatų įsivertinimas, atliekamas studento, tampa neatsiejama šiuolaikinių studijų dalis, tačiau jis kelia nemažai klausimų. Kokia šio įsivertinimo edukacinė vertė pačiam studentui? Kaip galima ją padidinti? Kokią edukacinę vertę studento įsivertinimas teikia dėstytojui, studijų programai, universitetui? Straipsnis siekia atskleisti studentų įsivertinimo edukacinės vertės esmę ir prasmingumą šios vertės suvokimo įvairovės kontekste.
Development and Validation of Pedagogical Beliefs About Teaching Practices Questionnaire: A Cross-Continental Study