SKAITMENINIO RELJEFO MODELIO TIKSLUMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO LĄSTELĖS MATMENŲ IR ATSTUMO TARP MODELIAVIMUI NAUDOJAMŲ PRADINIŲ DUOMENŲ TAŠKŲ

Straipsnyje analizuojamas pradinių duomenų tikslumas, padėtis ir tankis, turintys tiesioginės įtakos modeliuojamo skaitmeninio reljefo modelio tikslumui. Svarbu gauti kokybiškus aukščių duomenis, kurie atitiktų reljefo modeliui keliamus reikalavimus. Modeliuojant reljefą, svarbu parinkti optimalius skaitmeninio reljefo modelio ląstelės matmenis. Skaitmeninio reljefo modelio tikslumo priklausomybei nuo ląstelės matmenų ir atstumo tarp pradinių duomenų taškų nustatyti atliktas tyrimas, kurio metu taškų aibė palaipsniui suskaidyta į poaibius, taip didinant atstumus tarp pradinių duomenų taškų. Suskaidyti pradinių duomenų poaibiai buvo panaudoti sudarant skaitmeninį reljefo modelį, pasirinkus skirtingus ląstelių matmenis. Įvertinus įvairiais modeliavimo metodais gautus reljefo modelius, nustatyta, kad tiksliausias krigingo metodu sudarytas skaitmeninis reljefo modelis. Mažiau tinka reljefui modeliuoti splainų ir svorinis metodai. Ištyrus ląstelės matmenų ir atstumo tarp taškų įtaką skaitmeninio reljefo modelio tikslumui, nustatyta, kad šie parametrai mažesnės įtakos turi esant mažam reljefo kintamumui ir didesnės, kai reljefas labai kintamas.

KOORDINAČIŲ MATAVIMO TIKSLUMAS, NUSTATANT KADASTRINIŲ SKLYPŲ PLOTUS

Straipsnyje analizuojamas koordinačių matavimo tikslumas, nustatant reikiamu tikslumu kadastrinių sklypų plotus. Gautos formulės sklypų plotų dispersijai skaičiuoti, įvertinant taškų koordinačių kovariacijos įtaką. Išvestos formulės koordinačių prieaugių ir koordinačių kovariacijų matricoms sudaryti, plotų nustatymo procedūrose taikant poligonometriją. Įvertintas prognozuojamas taškų koordinačių matavimo tikslumas žinant apriorinį plotų nustatymo tikslumą.

LIETUVOS ADMINISTRACINIS SKIRSTYMAS XIX IR XX A. RUSIJOS ŽEMĖLAPIUOSE (1 IŠ 3)

Iš užkariautų kraštų įkūrusi imperijų carų valdžia jos administraciniam padalijimui skyrė nuolatinį dėmesį. Prie Rusijos mokslų akademijos 1739 m. įsteigtas Geografijos departamentas. kuris vadovavo visiems geodeziniams ir kartografiniams darbams, reikalingiems administraciniam padalijimui atlikti, žemėtvarkai, bei kitiems valdymo reikalams [1]. Vėliau jis buvo pertvarkytas į kitokias organizacijas [2]. Administracinės sritys yra pažymėtos rusų topografų ir kartografų sudarytuose žemėlapiuose ir savaip atspindi Rusijos politiką užkariautų kraštų atžvilgiu [3]. Pavartykime dokumentus bei žemėlapius ir pamatysime, kokiais būdais carai ir TSKP generaliniai sekretoriai vykdė Lietuvos nutautinimą, į kokius administracinius vienetus skirstė Lietuvą ir kur žymėjo jos rytinę ribą [4].

BOUGUER ANOMALIJŲ ŽEMĖLAPIO PATIKSLINIMAS GIS PRIEMONĖMIS

Gravitacinio lauko variacijas geriausiai atspindi Bouguer anomalijų žemėlapis, kuri sudarant, be kitų parametrų, labai svarbu žinoti tarpinio sluoksnio, t. y. sluoksnio, esančio tarp Žemes paviršiaus ir jūros lygio, tankį. Pagal priimtą metodiką Lietuvos Bouguer anomalijų žemėlapis sudarytas įvedus pastovų 2,30 g/cm3 tankį. Tačiau geologiniai tyrimai rodo, kad viršutiniams sluoksniams būdingas labai ryškus uolienų sudėties ir atitinkamai tankio kitimas, todėl dabar naudojamas gravitacinio lauko žemėlapis nėra visai tikslus. Anomalijų laisvajame ore ir aukščiu koreliacija rodo, kad vidutinis tarpinio sluoksnio tankis yra gerokai mažesnis (mažesnis nei 2,24 g/cm3). Straipsnyje pateikiama nauja tarpinio sluoksnio tankiu įvertinimo, taikant GIS technologijas, metodika. Pagal iš 13 222 gręžinių gautą informaciją s udarytas detalus tankių žemėlapis. Šie duomenys automatiškai pervesti į gravitacinius stebėjimo taškus, atitinkamai perskaičiuotas Bouguer anomalijų žemėlapis. Masių deficitas, palyginti su ankstesniu tarpinio sluoksnio modeliu, kinta nuo +10 000 kg/m2 Šiaures Lietuvos centrinėje dalyje iki –30 000 kg/m2 — –50 000 kg/m2 didžiojoje Lietuvos dalyje. Atitinkamai gerokai pakoreguotos ir Bouguer anomalijų reikšmes. Skirtumas siekia net 2–3 mGal Baltijos aukštumose, 0,5–1 mGal Žemaitijos aukštumose ir –0,5 mGal Šiaures Lietuvos centrinėje dalyje. Siūloma metodika galima plačiai taikyti ir kituose regionuose tikslinant gravitacinio lauko žemėlapius. Be to, tai leidžia koreguoti ir kitus gravitacinio lauko žemėlapius (pvz., nustatant geoidą).

LIETUVOS ADMINISTRACINIS SKIRSTYMAS XIX IR XX A. RUSIJOS ŽEMĖLAPIUOSE (2 IŠ 3)

Iš užkariautų kraštų įkūrusi imperijų carų valdžia jos administraciniam padalijimui skyrė nuolatinį dėmesį. Prie Rusijos mokslų akademijos 1739 m. įsteigtas Geografijos departamentas, kuris vadovavo visiems geodeziniams ir kartografiniams darbams, reikalingiems administraciniam padalijimui atlikti, žemėtvarkai, bei kitiems valdymo reikalams [1]. Vėliau jis buvo pertvarkytas į kitokias organizacijas [2]. Administracinės sritys yra pažymėtos rusų topografų ir kartografų sudarytuose žemėlapiuose ir savaip atspindi Rusijos politiką užkariautų kraštų atžvilgiu [3]. Pavartykime dokumentus bei žemėlapius ir pamatysime, kokiais būdais carai ir TSKP generaliniai sekretoriai vykdė Lietuvos nutautinimą, į kokius administracinius vienetus skirstė Lietuvą ir kur žymėjo jos rytinę ribą [4] .

GPS IMTUVŲ KALIBRAVIMAS TAIKANT KALIBRAVIMO BAZES

GPS imtuvų kalibravimo standartų bei normatyvinių aktų ar instrukcijų nėra sudaryta. Tam tikra prasme galima teigti, kad GPS imtuvai kalibruojasi patys. GPS imtuvų, priimančių siunčiamus GPS palydovų didelio tikslumo nešlio dažnių virpesius (Δf/f ≈ 10–14), generatoriai (sintezatoriai) pagal tuos virpesius sukuria tokio pat dažnio virpesius. Taip vyksta todėl, kad GPS imtuvų kvarcinių generatorių sukurtų virpesių dažnių tikslumas nėra didelis (maždaug Δf / f ≈ 10–8), o priimtų iš GPS palydovų virpesių dažnis yra pasikeitęs dėl Doplerio efekto. Taigi GPS imtuvuose sukuriamų virpesių dažnis yra maždaug toks pat kaip ir priimtų iš palydovo signalų. Kadangi tokia procedūra dar neužtikrina šimtaprocentinio dažnių sutapdinimo, tai signalų parametrų matavimo rezultatų apdorojimo procedūrose nustatomos GPS imtuvo generatoriaus virpesių dažnio (bei laikrodžio eigos) pataisos. Straipsnyje nagrinėjamas GPS imtuvų kalibravimas, nustatant imtuvais išmatuotų koordinačių prieaugių pataisas, taikant didelio tikslumo kalibravimo bazių matavimo rezultatus. Kalibravimo bazių atkarpos matuojamos įvairiomis kombinacijomis. Matavimai GPS imtuvais atliekami taikant fazių dvigubųjų skirtumų modelį. Matavimų rezultatai apdorojami mažiausiųjų kvadratų metodu, taikant parametrus ir sąlygines parametrines lygtis. Apdorojimo procedūromis apskaičiuojamos taškų koordinačių prieaugių, išmatuotų GPS imtuvais, pataisos. Gautos formulės koordinačių prieaugių išlygintųjų reikšmių kovariacijų matricai įvertinti.

VERTIKALIŲJŲ IR HORIZONTALIŲJŲ ŽEMĖS PLUTOS JUDESIŲ SĄSAJOS

Horizontalieji ir vertikalieji Žemės plutos judesiai tarpusavyje susiję, nes jie yra tų pačių Žemės plutą veikiančių jėgų pasekmė. Taip pat yra abipusis ryšys tarp Žemės plutos deformacijų ir tektoninių įtampų sklaidos. Todėl pagal išmatuotas vertikaliųjų Žemės plutos deformacijų reikšmes galima įvertinti horizontaliųjų deformacijų rodiklius, nustatyti jų kaitos dėsningumus ir atvirkščiai. Straipsnyje pateikta nustatytoji analitinė sąsaja tarp horizontaliųjų bei vertikaliųjų Žemės plutos deformacijų. Sąsajoms nustatyti taikyta vektorinė bei tenzorinė analizė. Pateiktas algoritmas horizontaliųjų Žemės plutos deformacijų rodikliams įvertinti pagal vertikaliųjų judesių matavimo rezultatus. Deformacijų rodikliai įvertinti baigtinių elementų metodu. Pateiktas parengto algoritmo taikymo skaitinis pavyzdys.

RANSAC FOR OUTLIER DETECTION

Up-to-date digital photogrammetry involves operations on huge data sets, and with classical image processing procedures it might be time consuming to find out the best solution. One of the key tasks is to detect outliers in given data, eg for curve fitting or image matching. The problem is hard as the number of outliers is usually large, possibly larger than 50%, thus powerful estimation techniques are needed. We demonstrate one of these techniques, namely Random Sample Consensus (RANSAC), for fitting a model to sample data, especially for fitting a straight line through a set of given points. Experiments with up to 80% outliers prove the efficiency of RANSAC. The results are representative for image analysis in digital photogrammetry

A COMPARISON TEST OF FEATURE EXTRACTION FROM AERIAL PHOTOGRAPHY

All features visible in the aerial photographs can be collected by traditional photogrammetric methods; however, such techniques require high operator skills and are very time-consuming. The decision which photogrammetric method uses in mapping is primarily economic, also workload, project deadline requirements and accurate data have to be considered. Up-to-date developed automatic or semi-automatic systems are highly effective for 3D features extraction in urban areas. The investigation objective is the comparison of analytical and digital semi-automatic photogrammetric mapping methods for 3D building models extraction from aerial images analysing in time-consuming and in collected data accuracy consideration.

CRITERION FOR COMPARING THE VARIANCE COMPONENT ESTIMATION METHODS USED FOR ADJUSTING HORIZONTAL CONTROL NETWORKS

Determination of which stochastic model taken in hand for this study is suitable under conditions, when comparing stochastic models, used for adjusting horizontal control networks, is the aim of this study. Some well-known variance component estimation methods like Conventional, Helmert, MTNQUE, AUE, and Förstner, which have been developed to determine the stochastic model, necessary to be formed in a real way for adjusting geodetic nets, have been compared. For comparing the models mentioned above, concrete deciding criteria, using statistical tests, have been defined and the determination of which model is superior has been studied. For comparison of the models, numerical experiment using data, which belong to the part of Istanbul Metropolitan Triangulation Network (Asiatic side of Istanbul), has been performed.