A psychometric validation of the motives for physical activity measure for youth with intellectual disabilities (MPAM-ID)

Maisto papildų, mažinančių kūno masę, vartojimas gali būti žalingas sveikatai dėl abejotino kai kurių preparatų veiksmingumo ir saugumo. Nepaisant to, nuo 7 iki 33% amerikiečių yra bent kartą gyvenime vartoję šiuos preparatus. Jų vartojimo paplitimas besimankštinančių populiacijose nežinomas, nors yra studijų, nurodančių, kad kas antras sportuotojas vartoja maisto papildus. Tyrimų, nagrinėjančių šių maisto papildų vartojimo paplitimą, yra nepakanka-mai, dar mažiau jų atlikta analizuojant šių preparatų vartojimo ryšius su mankštinimosi motyvacijos, tikslų ir nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo veiksniais. Tyrimo tikslas — nustatyti sveikatingumo centruose besimankštinančių asmenų maisto papildų, mažinančių kūno masę vartojimo paplitimą ir atlikti susijusių veiksnių analizę. Tyrimas buvo atliekamas 11 šalies sveikatingumo centrų, taikant anketavimo metodą. Išanalizuoti 217 tiriamųjų (iš jų — 66 moterys) duomenys, amžiaus vidurkis — 29,02 ± 9,9 m. Anketą sudarė demograﬁ nių, su mankštinimusi ir kūno masę mažinančių maisto papildų (MP) vartojimu susijusių klausimų blokas. Mankštinimosi motyvai buvo nustatomi remiantis klausimynu (angl. Motives for Physical Activity Measure — Revised, MPAM — R) (Frederick, Ryan, 1993). Nerimas dėl socialinio išvaizdos priėmimo (NSIP) buvo nustatytas Nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo skale (angl. Social Physique Anxiety Scale) (Hart et al., 1989).Iš visos tiriamosios imties MP per pastaruosius du mėnesius vartojo 16,3% respondentų, daugiau moterų negu vyrų (p = 0,01). Išoriniai mankštinimosi motyvai nebuvo susiję su dažnesniu maisto papildų vartojimu. Logistinė regresinė analizė atskleidė, kad kontroliuojant lyties efektą NSIP ir mankštinimosi dėl riebalų mažinimo tikslas buvo susiję su dažnesniu maisto papildų vartojimu (p < 0,05).Besimankštinantys asmenys kūno masę kontroliuoja sveikatai žalingu būdu, todėl būtina stiprinti jo prevenciją ma-žinant besimankštinančių asmenų nerimą dėl socialinio išvaizdos priėmimo ir mankštinimosi dėl riebalų mažinimo motyvų sureikšminimą. Rezultatų negalima apibendrinti dėl mažos tiriamųjų imties, reikalingi tolesni tyrimai.Raktažodžiai: maisto papildai, mankštinimosi motyvai, nerimas dėl socialinio išvaizdos priėmimo.

Download Full-text

Motivation for different physical activities: a comparison among sports, exercises and body/movement practices

Psicologia USP ◽

10.1590/0103-6564e190153 ◽

2020 ◽

Vol 31 ◽

Author(s):

Rafael Ming Chi Santos Hsu ◽

Jaroslava Varella Valentova

Keyword(s):

Physical Activity ◽

Body Movement ◽

Physical Activities ◽

Public Health Issue ◽

Health Motivation ◽

Physically Active ◽

Physical Activity Measure ◽

Low Levels ◽

Individual Sports ◽

Activity Measure

Abstract Despite the well-known benefits for health, low levels of physical activity (PA) remain a public health issue. Research on motives for engaging in different PA shows differences in motives for Sports and Exercises. However, few studies addressed motives using more categories of PA. In this research, we investigated motives for four categories of PA (Individual Sports, Collective Sports, Exercises, and Body/Movement Practices), and possible effects of sex and age among 1,420 physically active individuals. Respondents answered the Motivation for Physical Activity Measure Revised. Intrinsic motives were higher for Sports, while Exercisers were motivated more extrinsically. Body/Movement Practices, although being composed of several activities defined by previous studies as Exercises, showed a motivational pattern closer to Sports. Fitness/Health motivation increased with age, while Appearance motivation decreased. Regarding sex, women reported higher Interest/Enjoyment than men. Our results can have implications for physical activities promotion, especially considering more categories than Sports/Exercises in the context of different motives.

Download Full-text

Besimankštinančių asmenų demografinių veiksnių ir mankštinimosi motyvų sąsajos su valgymo sutrikimų rizika

Baltic Journal of Sport and Health Sciences ◽

10.33607/bjshs.v3i78.362 ◽

2018 ◽

Vol 3 (78) ◽

Author(s):

Rasa Jankauskienė ◽

Rasa Mickūnienė

Keyword(s):

Physical Activity ◽

Eating Attitude ◽

Eating Attitude Test ◽

Attitude Test ◽

Physical Activity Measure ◽

Activity Measure

Atlikta daugybė tyrimų, atskleidžiančių, kad valgymo sutrikimai labiau paplitę tarp profesionaliai sportuojančių (ypač kultivuojančių estetines sporto šakas) negu bendroje populiacijoje. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad asmenys, besimankštinantys sveikatingumo centruose, dažniau kenčia nuo valgymo sutrikimų nei kitur sportuojantys. Nemažai tyrimų atlikta tiriant vaikų, jaunimo ir studentų mankštinimosi motyvacijos, valgymo sutrikimų rizikos ryšius, tačiau mažiau žinoma, kaip demograﬁ niai bei mankštinimosi veiksniai gali būti susiję su besimankštinančių suaugusių asmenų, ypač vyrų, valgymo sutrikimų rizika.Šio tyrimo tikslas — nustatyti, kaip demograﬁ niai (lytis, amžius, išsilavinimas) ir mankštinimosi (motyvacija, stažas) veiksniai susiję su besimankštinančių asmenų valgymo sutrikimų rizika.Tyrimo imtis ir organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas 2008 metų pavasarį keliuose Kauno sveikatingumo centruose, taikant apklausos raštu metodą. Iš viso buvo analizuoti 239 tiriamųjų duomenys, iš jų — 81 vyras (amžiaus vidurkis (SD) 30,8 ± 8,9 m.). Tyrimo instrumentas. Anketą sudarė demograﬁ nių klausimų blokas. Valgymo sutrikimų rizika nustatyta taikant Po-žiūrio į valgymą testą (Eating Attitude Test-26, Garner, 1982). Mankštinimosi motyvacija buvo nustatoma remiantis apsisprendimo teorijos pagrindu sukurtu klausimynu (angl. Motives for Physical Activity Measure-Revised; MPAM-R) (Frederick, Ryan, 1993). Rezultatai. Bendras šios imties tiriamųjų valgymo sutrikimų rizikos balų vidurkis buvo 7,67 ± 8 balo. Į valgymo sutri-kimų rizikos grupę (surinko 20 ir daugiau balų) pakliuvo 21 (9,1%) tiriamasis, iš jų — 7 (8,64%) vyrai ir 14 (8,86%) moterų. Logistinė regresinė analizė atskleidė, kad mankštinimasis dėl išvaizdos (p < 0,05), ilgesnis mankštinimosi stažas (p > 0,05) ir mankštinimosi dažnis buvo susiję su didesne valgymo sutrikimų rizika (p > 0,05). Išvados. Valgymo sutrikimų rizika yra paplitęs reiškinys tarp besimankštinančių asmenų. Moteriška lytis, amžius ir aukštesnis išsilavinimas nėra reikšmingai susiję su sveikatingumo centruose besimankštinančių asmenų valgymo su-trikimų rizika. Mankštinimasis dėl išvaizdos gerinimo motyvo yra svarbiausias valgymo sutrikimus prognozuojantis veiksnys (p < 0,05). Tyrimas pagrindžia prevencinių programų bei vidinės motyvacijos stiprinimo būtinybę sveika-tingumo centruose ir atskleidžia šių programų reikalingumą vyrams.Raktažodžiai: valgymo sutrikimai, fizinis aktyvumas, mankštinimosi motyvacija.

Download Full-text