In the context of urban expansion the preservation of the individuality of landscape visual expression in peri-urban areas is becoming a very relevant but at the same time hard task. Practice of landscape planning is commonly confined to general physical or visible landscape characteristics and their description. Urban development in peri-urban areas is usually confined to functional or structural planning criteria. Thereby, the Lithuanian theory and practise of territory planning really needs a method of landscape and urban development which leads to an the integrated landscape assessment and planning, based on physical, visible and mainly individually perceived features of landscape visual expression.
Santrauka
Didmiesčių urbanistinės plėtros sąlygomis priemiesčio teritorijų kraštovaizdžio vizualinės raiškos individualumo išsaugojimas tampa aktualiu, bet sunkiai sprendžiamu uždaviniu. Teritorijų planavimo praktikoje vertinant kraštovaizdį dažniausiai apsiribojama tik bendrinių kraštovaizdžio fizinių ar regimųjų savybių aprašymu. Užstatymo plėtra priemiesčio zonose paprastai remiasi tik funkciniais ir struktūriniais planavimo kriterijais. Lietuvos teritorijų planavimo teorijoje ir praktikoje pasigendama kraštovaizdžio bei užstatymo plėtros vertinimo metodo, kuris būtų orientuotas į integruotą kraštovaizdžio vertinimą bei planavimą, paremtą kraštovaizdžio fizinių, regimųjų savybių savita, žmogaus suvokiama vizualine raiška.
Landscape Assessment and Landscape Planning based on Landscapetope Classification
