scholarly journals Blužnies pseudocista: trimačiai kompiuteriniai vaizdai

2006 ◽  
Vol 4 (4) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Raimundas Lunevičius ◽  
Raminta Šydeikienė

Raimundas Lunevičius, Raminta ŠydeikienėVilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos centras,Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected] Pateikiami blužnies potrauminės pseudocistos trimačiai kompiuteriniai vaizdai. Splenic pseudocyst: three-dimensional computer imaging Raimundas Lunevičius, Raminta Šydeikienė.Vilnius University, General Surgery Center, Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių 29, Vilnius, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Three-dimentional computer imagings of splenic posttraumatic pseudocyst are demonstrated.

2010 ◽  
Vol 8 (1) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Irena Bičkutė ◽  
Mindaugas Avižonis

Irena Bičkutė1, Mindaugas Avižonis21Švenčionių rajono ligoninė,Partizanų g. 4, LT-18126 Švenčionys2Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė,Kauno g. 7/2, LT-03215 VilniusEl paštas: [email protected] Nepaisant diagnostikos ir chirurgijos pažangos, kartais sunku diagnozuoti diafragminę išvaržą, pasitaiko ir mirties atvejų. Pateikiame klinikinį atvejį, kai stemplės žiočių išvarža buvo diagnozuota tik atlikus kompiuterinę tomografiją su peroraliniu kontrastavimu. Aptariame kitų autorių aprašytas klinikines situacijas. Specific features of diaphragmatic hernia diagnostics Irena Bičkutė1, Mindaugas Avižonis2Vilnius University, General Surgery Center of Clinic of Gastroenterology, Nephrourology and Surgery, Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Despite the progres in medical and surgical care, sometimes it is difficult to diagnose diaphragmatic hernia, even death is possible. We present a clinical case when visualisation with computed tomography with per os contrasting helped to diagnose hiatal diaphragmatic hernia. Discussed are also the clinical situations presented by other authors.


2010 ◽  
Vol 8 (4) ◽  
Author(s):  
Marius Markevičius ◽  
Raimundas Lunevičius ◽  
Vitalijus Markovas ◽  
Juozas Stanaitis

Marius Markevičius, Raimundas Lunevičius, Vitalijus Markovas, Juozas Stanaitis Vilnius University, Center of General Surgery, Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04139 Vilnius, LithuaniaEl. paštas: [email protected] Incarcerated obturator hernia in 49 year old women: a case report and review of the literature Marius Markevičius, Raimundas Lunevičius, Vitalijus Markovas, Juozas Stanaitis Vilnius University, Center of General Surgery, Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04139 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Introduction Incarcerated obturator hernia is a rare cause of bowel obstruction. This case report aimed to review the diagnosis and management of obturator hernia by describing the anatomy, clinical presentation, diagnostic modalities, and predisposing factors. Case presentation A 49-year-old woman presented to emergency department with progressive spastic abdominal pain, vomiting, abdomen enlargement, and tenesmus. One month before this episode she was diagnosed a carcinoma of the cervix uteri which was defined as T1b N1 M0 G2. She has undergone a curative R0 type surgery and adjuvant chemoradiation. There were no pelvic abnormalities described in the operative protocol. She lost 20 kg in two years. Because of ineffective conservative treatment, progression of acute bowel obstruction and signs of local peritonitis, she underwent an urgent curative laparotomy. It was confirmed that a loop of ileum was incarcerated and irreducible in the canal of right side of pelvis that suited to obturatoric foramen. Conclusion Rarity of such a condition makes great difficulties in diagnosing it. CT is needed to recognize obturator hernia in early stages before its incarceration. Significant lost weight (> 20 kg), and adjuvant chemoradiotherapy were most possible predisposing risk factors for right obturator hernia in 49 years old female. Keywords: obturator hernia, strangulated hernia, risk factors, laparoscopy, laparotomy.


2018 ◽  
Vol 69 (7) ◽  
pp. 1740-1743
Author(s):  
Vlad Dumitru Baleanu ◽  
Denis Vlad Constantin ◽  
Anca Pascal ◽  
Dragos Ovidiu Alexandru ◽  
Simona Bobic ◽  
...  

Liechtenstein procedure represents the most frequent technique used for surgical abdominal interventions. Although, it is a modern and inovative procedure, it still has a relative risk for complications. A number of 93 subjects were included in our research. We develop our study in General Surgery Department of County Emergency Hospital of Craiova, Romania between 1st July 2017-31th March 2018. From the total of 93 patients, 88% were men. Most of subjects had ages between 70 and 79 years old, were operated by Liechtenstein technique and they were coming from quite equal percent from rural and urban areas.The incidence for complications(seroma, hematoma, infection, abscess) was generally lower for the patients diagnosticated with Liechtenstein procedure comparing with the subjects operated by other technique. Liechtenstein procedureis recommended especially for its simplicity and efficiency, reproducibility and safety. It is very important to choose the perfect synthetic prosthetic material to have a good evolution of the disorder and a small recurrence rate.


2007 ◽  
Vol 5 (1) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Gytis Šustickas ◽  
Jurgita Ušinskienė ◽  
Gintaras Migauskas ◽  
Ugnius Kšanas ◽  
Robertas Kvaščevičius ◽  
...  

Gytis Šustickas1, Jurgita Ušinskienė2, Gintaras Migauskas1, Ugnius Kšanas1, Robertas Kvaščevičius1, Saulius Širšinaitis1, Jolita Gaidelienė3, Virginija Gaigalaitė11 Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikaŠiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir radiologijos klinika,Santariškių g. 12, LT-08661 Vilnius3 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Anesteziologijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Sparčiai tobulėjančios kompiuterinės technologijos, gerėjanti galvos smegenų kraujagyslių diagnostika iškėlė naują problemą gydytojams: kaip elgtis su neplyšusia galvos smegenų arterijos aneurizma (GSAA). Jos plyšimo rizikos įvertinimas, prognozinių veiksnių paieška sukėlė naują bangą pasaulinėje neurochirurgijoje ir neuroradiologijoje. Greitai ateis diena, kai kas dvidešimtam pasaulio gyventojui turėsime paaiškinti, koks optimalus jam diagnozuotos galvos smegenų arterijos aneurizmos gydymas. Pagrindinis mūsų tyrimo tikslas – įvertinti aneurizmos maišo ir kaklo santykio klinikinę reikšmę prognozuojant galimą aneurizmos plyšimą. Ligoniai ir metodai Prospektyviai ištirti visi 265 pacientai, 2000–2006 metais VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos ir Reanimacijos skyriuose gydyti nuo galvos smegenų arterijos maišelinės aneurizmos. 23 pacientams diagnozuota neplyšusi, 242 pacientams – plyšusi aneurizma. Šioje grupėje 36 pacientams aneurizma plyšo pakartotinai. Pacientai suskirstyti į tris grupes: neplyšusių (n = 23), plyšusių pirmą kartą (n = 206) ir plyšusių pakartotinai (n = 36) aneurizmų. Atlikti visų maišelinių aneurizmų maišo ir kaklo matavimai, įvertinta aneurizmos lokalizacija, paciento amžius, atlikta statistinė analizė. Verpstinės ir gigantinės aneurizmos į tyrimą neįtrauktos. Rezultatai Galvos smegenų arterijos maišelinės aneurizmos maišo ir kaklo santykis (MKS) statistiškai reikšmingai skyrėsi visose trijose pacientų grupėse: neplyšusių MKS 1,83 ± 0,2 (p < 0,01), plyšusių pirmą kartą – 2,36 ± 0,05 (p < 0,01) ir plyšusių pakartotinai – 3,1 ± 0,08 (p < 0,01). Didėjant MKS, labai daugėjo plyšusių aneurizmų, kad ir kokia būtų aneurizmos lokalizacija. Pats aneurizmos maišo dydis nebuvo toks reikšmingas tirtiems pacientams. Aneurizmos kaklas didesnis greitos kraujotakos arterijose (3,45 ± 0,17 mm), palyginti su lėtos kraujotakos jungiančiosiose arterijose (3,01 ± 0,07 mm; p < 0,05). Išvados Gauti statistiškai reikšmingi MKS duomenys į klinikinę praktiką mums leidžia įtraukti dar vieną labai svarbų GSAA parametrą, kuris gali būti papildomas veiksnys sprendžiant dėl neplyšusios besimptomės aneurizmos gydymo taktikos. Taip pat šis parametras gali būti naudingas numatant plyšusios GSAA aktyvaus gydymo terminus. Pagrindiniai žodžiai: maišo ir kaklo santykis, aneurizmos plyšimo rizika, neplyšusi aneurizma, plyšusi aneurizma, subarachnoidinė hemoragija Clinical significance of cerebral arterial aneurysm dome / neck ratio Gytis Šustickas1, Jurgita Ušinskienė2, Gintaras Migauskas1, Ugnius Kšanas1, Robertas Kvaščevičius1, Saulius Širšinaitis1, Jolita Gaidelienė3, Virginija Gaigalaitė11 Vilnius University, Clinic of Neurology and Neurosurgery,Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University, Clinic of Pulmonology and Radiology3 Vilnius University Emergency Hospital, Department of Anaesthesiology,Šiltnamių 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Background / objective The present prospective study was undertaken to assess the reliability of the aspect ratio (i.e. aneurysm deph to aneurysm neck width) for predicting aneurysm rupture. Unruptured aneurysm, ruptured aneurysm and rebleeded aneurysm patient groups are compared. Aneurysm size, site, patient age and gender also are taken into account. Patients and methods Intraoperative measurements were made of consecutive patients with 265 aneurysms in three patient groups admitted between 2000 and 2006 to Department of Neurosurgery, Vilnius University Emergency Hospital. 23 unruptured aneurysms, 206 ruptured and 36 which rebled where included into the study. Giant and fusiform aneurysms were excuded from the study. Results Aspect ratio was 1.83 ± 0.2 (p < 0.01) for unruptured aneurysms, 2.36 ± 0.05 (p < 0.01) for ruptured and 3.1 ± 0.08 (p < 0.01) which rebled. Aneurysm size has not to be found significant factor for aneurysm rupture in our study. Aneurysm neck was wider on high flow arteries (i.g., MCA and ICA) to compare with low flow arteries (i.g., ACom and PCom) respectively 3.45 ± 0.17 mm and 3.01 ± 0.07 mm (p < 0.05). Conclusion The aspect ratio was found to be a statistically significant important index to calculate for predicting aneurysm rupture. Key words: aspect ratio, dome/neck ratio, aneurysm size, risk of aneurysm rupture, unruptured aneurysm, ruptured aneurysm, subarachnoid hemorrhage


2005 ◽  
Vol 3 (1) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Povilas Pauliukas

Povilas PauliukasVilniaus universiteto Neuroangiochirurgijos centras,Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninėsAngiochirurgijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Poraktinių arterijų sužalojimai lūžus raktikauliui nėra dažni. Aprašomi du skirtingi klinikiniai atvejai, jų ypatumai, teikiamos rekomendacijos, kaip turi būti gydomi ir operuojami šie ligoniai. Pirmas atvejis Ligonis tris kartus operuotas VMUL Angiochirurgijos centre dėl besikartojančios kairės poraktinės arterijos trombozės. Du kartus buvo atlikta trombektomija Fogarty kateteriu, o trečią kartą į poraktinę arteriją įstatytas stentas, po to poraktinė arterija visiškai užsikimšo, pasireiškė kritinė kairės rankos išemija ir ligonis skubiai perkeltas į VGPUL Angiochirurgijos skyrių, kuriame atlikta skubi operacija. Rooso metodika pašalintas pirmas šonkaulis, naudojant kaulinį transplantatą ir metalinę plokštelę atlikta raktikaulio osteosintezė, suformuota autovenos jungtis iš kairės bendrosios miego arterijos į kairę žastinė arteriją. Pooperacinis laikotarpis sklandus. Po 4 metų raktikaulis gerai suaugęs, rankos kraujotaka normali. Pacientas dirba fizinį darbą. Antras atvejis Aprašoma dėl raktikaulio lūžimo ir jo osteomielito susidariusi mikozinė poraktinės arterijos pseudoaneurizma. Ji buvo sėkmingai pašalinta chirurginiu būdu, išsaugota slankstelinė arterija ir atkurta normali rankos kraujotaka. Išvados Poraktinės arterijos pažeidimų pobūdis abiem atvejais skirtingas. Pirmuoju atveju poraktinės arterijos trombozės priežastis buvo jos suspaudimas tarp dviejų kaulų: raktikaulio pseudoartrozės gumbo ir pirmo šonkaulio. Tokiais atvejais reikia šalinti vieną iš kaulinių struktūrų – raktikaulį arba pirmą šonkaulį, ir paskui rekonstruoti poraktinę arteriją. Antru atveju supūliavę osteomielitiniai raktikaulio lūžgaliai buvo rezekuoti, išsaugota poraktinės arterijos pradinė dalis su slanksteline arterija ir kitomis jos šakomis. Reikšminiai žodžiai: poraktinės arterijos sužalojimai, raktikaulio lūžimas Subclavian artery lesions due to clavicular fracture Povilas PauliukasVilnius University Center of Neurovascular Surgery,Vilnius University Emergency Hospital,Department of Vascular Surgery,Šiltnamių str. 29, LT-04130, Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Background/objective Subclavian artery lesions complicating a clavicular fracture are not frequent, that’s why even vascular surgeons make tactical mistakes while operating on them as described in the first clinical case. The author presents two different cases from his personal experience, analyzes their peculiarities and gives recommendations how to treat and operate on these lesions. First case A 33-year-old male was three times operated on at Vilnius City University Hospital Vascular Surgery Center for recurrent thrombosis of the left subclavian artery: two times thrombectomy with the Fogarty catheter was performed, and during the third procedure the intraarterial stent was introduced into the subclavian artery. Soon after the insertion of the stent, the subclavian artery thrombosed from the aorta up to the axillary fossa, occluding all the subclavian artery branches, including the vertebral artery, and eliminating collateral circulation to the hand. Critical ischemia of the hand developed and the patient was transferred to the Vilnius University Emergency Hospital Vascular Surgery Department. An emergency operation was performed: the left first rib was resected through the axilla using the Roos technique, the clavicle pseudoarthrosis was resected and osteosynthesis of the clavicle using a bone transplant and a metallic plate was performed and then an autologous vein shunt from the common left carotid artery to the brachial artery was created. The postoperative period was uneventful. After 4 years the patient is healthy with a good reunion of the clavicle and normal left hand circulation. Second case The subclavian artery mycotic pseudoaneurysm caused by the fractured left clavicle was surgically eliminated preserving the vertebral artery and restoring the blood flow to the hand by a carotico-axillary autovenous shunt. Conclusions Both clinical cases differ, different were also the lesions of the subclavian artery. In the first case the cause of subclavian artery thrombosis was its compression between two bones: the callus of the clavicle pseudoarthrosis and the first rib. A misunderstanding of the ethiology of the subclavian artery thrombosis led to ineffective palliative procedures instead of eliminating one blade of the bone scissors: the first rib or the clavicle. There were no tactical mistakes made in the second case. Purulent osteomyelitic ends of the fractured clavicle were resected. The proximal part of the subclavian artery with all its branches including the vertebral artery was preserved. Keywords: subclavian artery lesions, clavicular fracture     


2007 ◽  
Vol 5 (4) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Vitalija Vaišnoraitė ◽  
Narimantas Evaldas Samalavičius

Vitalija Vaišnoraitė1,  Narimantas Evaldas Samalavičius21 Vilniaus universitetas, Bendrosios chirurgijos rezidentūra2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Jatrogeninė rektovaginalinė (proktovaginalinė) fistulė yra reta, bet sudėtinga komplikacija, atsirandanti po tiesiosios žarnos ir makšties ar gimdos vėžio gydymo. Aprašyta daugybė šios fistulės gydymo būdų, bet nėra nė vieno, kuris būtų idealus. Graciloplastika m. gracilis interpozicija – yra tikrai veiksmingas ir rekomenduojamas chirurginis metodas ypač komplikuotais atvejais (po spindulinio gydymo, esant lokalioms lėtinėms kolorektalinėms infekcijoms, atsinaujinant fistulėms po ankstesnio gydymo). Šiame straipsnyje pateikiama vienos mūsų klinikoje gydytos ligonės klinikinio atvejo analizė. Kartu aptariami straipsniuose publikuoti duomenys apie rektovaginalinių fistulių gydymo graciloplastikos būdu efektyvumą, pateikia trumpa medžiagos apie šias fistules apžvalga, kuri turėtų padėti gydant šią sudėtingą patologiją. Pagrindiniai žodžiai: rektovaginalinė fistulė, m. gracilis interpozicijaSuccessful repair of rectovaginal fistula using musculus gracilis: a case report Vitalija Vaišnoraitė1,  Narimantas Evaldas Samalavičius21 Vilnius University, General surgery residency2 Vilnius University Oncology Institute, Clinic of Surgery,Santariškių str. 1, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Iatrogenic rectovaginal (proctovaginal) fistula is a rare and difficult complication in the treatment of rectal and gynecological cancers. A variety of procedures have been described to treat this condition, but none of them has become an ideal solution. Graciloplasty is a successful and recommended method of surgery, especially in very complicated cases (in patients after radiotherapy, with local colorectal chronic infection or reccurent fistulas). This article presents a history of one patient treated in our surgical clinic. We give a revew of other authors’ experience with m. gracilis transposition and some material on rectovaginal fistula that may be beneficial for those treating this condition. Keywords: rectovaginal fistula, m. gracilis interposition


2007 ◽  
Vol 5 (4) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Vytautas Sirvydis ◽  
Saulius Raugelė ◽  
Arimantas Grebelis ◽  
Gintaras Turkevičius ◽  
Rimantas Karalius ◽  
...  

Vytautas Sirvydis1,  Saulius Raugelė1, Arimantas Grebelis1,  Gintaras Turkevičius2, Rimantas Karalius1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė11 Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centras2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Šiuolaikinė kardiochirurgija leidžia radikaliai chirurgiškai gydyti Marfano sindromu sergančius ligonius, kuriems diagnozuojama kylančios aortos aneurizma. Vienas iš pirmųjų metodų buvo sukurtas ir aprašytas Benthallio ir DeBono 1968 m., o 1992 m. Davidas aprašė operaciją, kurios metu išsaugomas natūralus aortos vožtuvas. Vėliau ši technika tobulinta, sukurta dar keletas panašių būdų. Nors ši metodika, atrodytų, leidžia išspręsti keletą problemų, tokių kaip antikoaguliantų vartojimas, tačiau diskusijų tebekelia jos naudojimas esant Marfano sindromui, kai aneurizma yra didesnė nei 50–55 mm. Supažindiname su pirmosiomis sėkmingomis aortos vožtuvą išsaugančiomis operacijomis šalinant kylančios aortos aneurizmas. Ligoniai ir metodai 2003–2006 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre atliktos keturios izoliuotos Davido I tipo operacijos Marfano sindromu sergantiems ligoniams, turintiems kylančios aortos lėtinę aneurizmą. Operuota dvi moterys ir du vyrai, amžiaus vidurkis 32,5 ± 5,7 m., visi buvo NYHA II funkcinės klasės. Retrospektyviai surinkti širdies echoskopijos duomenys iki ir po operacijos. Rezultatai Ritmo sutrikimų ar kitų grėsmingesnių komplikacijų, mirčių nebuvo. Aortos matmenys tiek ties sinotubuline jungtimi, tiek kylančios dalies skyrėsi statistiškai reikšmingai ir smarkiai, aortos vožtuvo nesandarumo nebuvo arba buvo menkas. Išvados Marfano sindromu sergantiems ligoniams, turintiems lėtinę kylančios aortos aneurizmą, aortos vožtuvą išsaugančios operacijos yra užtektinai saugus gydymo metodas. Literatūros ir mūsų duomenimis, šio tipo operacijos gali būti atliktos, kol aneurizmos dydis yra 50–55 mm ir nėra reikšmingo aortos vožtuvo nesandarumo. Pagrindiniai žodžiai: Marfano sindromas, aortos aneurizma, Davido operacija First experience of aortic valve sparing procedures in patients with aneurysm of ascending aorta at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center Vytautas Sirvydis1,  Saulius Raugelė1, Arimantas Grebelis1,  Gintaras Turkevičius2, Rimantas Karalius1, Rasa Čypienė1, Palmyra Semėnienė11 Heart Surgery Center of Vilnius University2 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Background / objectives The methods of modern cardiac surgery allow to perform a thoroughgoing treatment of ascending aorta aneurysm. Benthall and DeBono in 1968 were the first to describe the basic surgical technique; in 1992 David reported a novel surgical procedure aimed to spare the native aortic valve. The latter technique is superior because of permanent anticoagulation therapy exclusion, but also it is controversial in cases when ascending aorta aneurysm exceeds 55 mm, especially in patients with Marfan syndrome. We would like to introduce our first experience in treating ascending aorta aneurysm and sparing the aortic valve in patients with Marfan syndrome. Patients and methods There were 4 successful cases of David I procedure during 1996–2006 at Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos Heart Surgery Center. The patients were 2 male and 2 female, mean age 32.5 ± 5.7 years; all were of NYHA II functional class. Data were collected retrospectively from case histories. Results There were no deaths of any rhythm disturbances after surgery. The parameters of the ascending aorta and aortic root were significantly different as compared with preoperative data. Also, after surgery there were no aortic insufficiency or it was trivial. Conclusions The aortic valve sparing procedure in patients with Marfan syndrome and ascending aorta aneurysm appears to be a safe method of treatment. According to the literature and our data, these operations are safe and effective when the aneurysm does exceed 55 mm and there is no aortic valve insufficiency. Key words: aortic aneurysm, Marfan syndrome, David procedure


2008 ◽  
Vol 6 (1) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Tomas Vaitoška ◽  
Lina Praleikienė ◽  
Juozas Stanaitis ◽  
Raimundas Lunevičius

Tomas Vaitoška, Lina Praleikienė, Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilniaus universiteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijosklinikos Bendrosios chirurgijos centras, Vilniaus universitetinėgreitosios pagalbos ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Uždaras izoliuotas IV laipsnio kasos sužalojimas yra retas net specializuotose skubią pagalbą dėl ūminių ligų ir traumų teikiančiose ligoninėse. Straipsnio tikslas – aprašyti tokį kasos sužalojimą patyrusio ligonio chirurginio gydymo taktikos, kai atliekama pankreatojejunostomija, variantą. Klinikinis atvejis Dėl viršutinės pilvo dalies potrauminio progresuojančio peritonito 33 metų stabilios hemodinamikos vyrui atlikta viršutinė vidurinė laparotomija. Operacijos metu nustatyta peripankreatinė hematoma ir jos priežastis – izoliuotas visiškas skersinis kasos plyšimas ties viršutinėmis pasaito kraujagyslėmis. Proksimalinis sužalotos kasos galas užsiūtas dviejų aukštų pavienėmis siūlėmis. Distalinė kasos dalis susiūta su tuščiąja žarna Roux-en-Y būdu, t. y. suformuota pankreatojejunostoma. Pilvo ertmė drenuota keturiais drenais. Pooperacinių komplikacijų nebuvo. Išvada Roux-en-Y būdu atlikta pankreatojejunostomija yra veiksminga operacija gydant neseniai patirtą uždarą izoliuotą IV laipsnio kasos sužalojimą. Pagrindiniai žodžiai: uždara kasos trauma, pankreatojejunostomija Blunt isolated grade IV injury of pancreas: a case report Tomas Vaitoška, Lina Praleikienė, Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilnius University, General Surgery Center of Clinic of Gastroenterology,Nephrourology and Surgery, Vilnius University Emergency Hospital,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Background / objective A blunt isolated grade IV pancreatic injury is a rare type of trauma even for a specialized emergency care hospital. The purpose of the article is to describe the surgical treatment of pancreatic trauma of this type when Roux-en-Y pancreatojejunostomy had been performed. Case report A male patient was hospitalized due to blunt abdominal trauma. The progress of peritonitis determined the surgical intervention. Laparotomy was performed, and grade IV traumatic laesion of the pancreas was confirmed. The proximal edge of the ruptured pancreas was sutured, and Roux-en-Y pancreatojejunostomy was performed for the distal segment of the pancreas. There were no postoperative complications. Conclusion Roux-en-Y pancreatojejunostomy is an efective operation in case of blunt isolated grade IV pancreatic injury. Keywords: blunt pancreatic trauma, pancreatojejunostomy


Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document