scholarly journals Represent Changes of Knowledge Organization Systems on the Semantic Web

2018 ◽  
Vol 3 (1) ◽  
pp. 67
Author(s):  
Qing Zou
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Traditional Knowledge ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data ◽  
Knowledge Organization ◽  
Information Organization ◽  
Classification Schemes ◽  
Knowledge Organization Systems ◽  
Representation Of Knowledge

Traditional knowledge organization systems (KOS) including thesauri, classification schemes, taxonomies, subject heading systems, name authorities, and other lists of terms and codes have been playing important roles in indexing, information organization, and retrieval. With the advent of the semantic web, a large number of them have been converted into Linked Open Data (LOD) datasets. Since the Simple Knowledge Organization Systems (SKOS) and SKOS eXtension for Labels (SKOS-XL) are languages for representation of knowledge organization systems, they have been applied to knowledge organization systems. In this article, the issues surrounding changes, versioning control, and evolution of KOS are investigated. From KOS services providers and consumers perspectives, this study focuses on representation of changes on the semantic web.

scholarly journals Library Bibliographic Classification as a traditional knowledge organization system in the linked open data environment

2017 ◽  
pp. 44-60 ◽  
Author(s):  
Olga Lavrenova ◽  
Vasili Pavlov
Keyword(s):  
Data Structure ◽  
Semantic Web ◽  
Traditional Knowledge ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data ◽  
Knowledge Organization ◽  
Knowledge Model ◽  
Library Catalog ◽  
Knowledge Organization System ◽  
Data Environment

The task of the project is to introduce classification knowledge model as Linked Open Data, LOD, and to provide access to it from Semantic Web through standard network instruments. The reviewed system of RSL systematic catalog (Library Bibliographic Classification) subject divisions is accepted as a source for classification knowledge model The authors examine SKOS-based data structure and the software. Operation principles in terms of the search in e-library catalog and RSL traditional collections are discussed.

scholarly journals Documentary languages and knowledge organization systems in the context of the semantic web

2013 ◽  
Vol 25 (2) ◽  
pp. 145-150 ◽  
Author(s):  
Marilda Lopes Ginez de Lara
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data ◽  
Knowledge Organization ◽  
Initial Condition ◽  
Web Based ◽  
Simple Knowledge Organization System ◽  
Knowledge Organization Systems ◽  
Knowledge Organization System ◽  
Conceptual Problems

The aim of this study was to discuss the need for formal documentary languages as a condition for it to function in the Semantic Web. Based on a bibliographic review, Linked Open Data is presented as an initial condition for the operationalization of the Semantic Web, similar to the movement of Linked Open Vocabularies that aimed to promote interoperability among vocabularies. We highlight the Simple Knowledge Organization System format by analyzing its main characteristics and presenting the new standard ISO 25964-1/2:2011/2012 -Thesauri and interoperability with other vocabularies, that revises previous recommendations, adding requirements for the interoperability and mapping of vocabularies. We discuss conceptual problems in the formalization of vocabularies and the need to invest critically in its operationalization, suggesting alternatives to harness the mapping of vocabularies.

Linking Knowledge

2021 ◽  
Keyword(s):  
Social Sciences ◽  
Data Mining ◽  
Semantic Web ◽  
Cultural Heritage ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data ◽  
Social Sciences And Humanities ◽  
The Social ◽  
Knowledge Organization Systems ◽  
Heterogeneous Knowledge

The growth and population of the Semantic Web, especially the Linked Open Data (LOD) Cloud, has brought to the fore the challenges of ordering knowledge for data mining on an unprecedented scale. The LOD Cloud is structured from billions of elements of knowledge and pointers to knowledge organization systems (KOSs) such as ontologies, taxonomies, typologies, thesauri, etc. The variant and heterogeneous knowledge areas that comprise the social sciences and humanities (SSH), including cultural heritage applications are bringing multi-dimensional richness to the LOD Cloud. Each such application arrives with its own challenges regarding KOSs in the Cloud. With contributions by Sören Auer, Gerard Coen, Kathleen Gregory, Mohamad Yaser Jaradeh, Daniel Martínez Ávila, Philipp Mayr, Allard Oelen, Cristina Pattuelli, Tobias Renwick, Andrea Scharnhorst, Ronald Siebes, Aida Slavic, Richard P Smiraglia, Markus Stocker, Rick Szostak, Marnix van Berchum, Charles van den Heuvel, J. Bradford Young, Veruska Zamborlini and Marcia Zeng.

Ein Metadatenmodell für gemischte Sammlungen

2018 ◽  
Vol 52 (7) ◽  
pp. 548-564
Author(s):  
Susanne Al-Eryani ◽  
Gudrun Bucher ◽  
Stefanie Rühle
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data

Zusammenfassung Im Rahmen des DFG-geförderten Projekts „Entwicklung von interoperablen Standards für die Kontextualisierung heterogener Objekte am Beispiel der Provenienz Asch“ wurde ein Semantic Web und Linked Open Data fähiges Metadatenmodell entwickelt, das es ermöglicht, institutionsübergreifend Kulturerbe und dessen Provenienz zu kontextualisieren.

scholarly journals SKAITMENINĖS HUMANITARIKOS IŠPLĖTIMO SEMANTINIAME ŽINIATINKLYJE GALIMYBĖS: KROATIJOS VIDURAMŽIŲ RANKRAŠČIŲ, INKUNABULŲ IR JŲ FRAGMENTŲ ATVEJO ANALIZĖ

Knygotyra ◽  
2013 ◽  
Vol 61 ◽  
pp. 254-277
Author(s):  
MARIJANA TOMIĆ ◽  
MIRNA WILLER
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data

Rankraščių rinkiniai – tai labai įvairaus pobūdžio rankraščiai, paprastai apibrėžiami kaip „ranka ant popieriaus arba pergamento užrašytas tekstas arba dokumentas“ (Peter Beal). Tai gali būti šeimos ar asmeniniai dokumentai, dienoraščiai, laiškai, archyvų rinkiniai ir kt. Viduramžių rankraščiai – kodeksai, žemėlapiai, muzikos kūriniai arba jų fragmentai – sudaro specialią rankraš­čių rūšį. Kaip ir inkunabulai, rankraščių rinkiniai yra vertingiausia bibliotekų paveldo dalis, dėl jų mus pasiekia itin daug informacijos apie viduramžių istoriją, kultūrą, literatūrą, socialinę istoriją, gyvenimo tendencijas. Be šių šaltinių informacija būtų dingusi. Senų ir retų rankraščių tyri­mai svarbūs tiek šalies, tiek visos Europos kultūros ir socialinei istorijai. Žvelgiant iš humanitarinių mokslų perspektyvos, būtina išskirti keletą veiksnių, kurie lėmė reikšmingus pokyčius tyrinėjant rankraščius ir pirmąsias spausdintines knygas. Pa­čiu svarbiausiu laikomas informacinių technologijų poveikis beveik visoms tyrimo sritims. Šie pokyčiai lėmė ir naujos disciplinos – skaitmeninių humanitarinių mokslų atsiradimą. Pasak Toby’o Burrowso, viduramžių tyrinėtojai yra „pažangiausi skaitmeninių technologi­jų taikymo humanitarinių mokslų tyrimuose atstovai“. Vis dėlto T. Burrowsas išskiria ir keletą keblumų, susijusių su interneto ir skaitmeninės bibliotekos paslaugomis. Jis nurodo „integracijos ir sąveikos tarp daugybės skirtingų interneto svetainių stygių“ bei terminolo­gijos nenuoseklumą taikant aprašomuosius standartus. Savo ruožtu tai sukelia probleminę situaciją, nes „tyrinėtojams visame pasaulyje kyla daug sunkumų rasti, naudotis ir dalytis žiniomis apie viduramžių rankraščių kolekcijas“. Visiškai pritariame T. Burrowso minčiai, kad šią problemą galima išspręsti sukuriant tarptautinę bendradarbiavimo infrastruktūrą, kuri leistų tvarkyti turinį ir tarpusavyje susijusias žinias. Mūsų nuomone, ši infrastuktūra gali būti įgyvendinta technologinėje semantinio žiniatinklio ir sujungtų atvirų duomenų (angl. Semantic Web and Linked Open Data) terpėje. Straipsnyje aptariami viduramžių rankraščių ir inkunabulų bei jų fragmentų tyrimai ir šių šal­tinių aprašymas kaip skaitmeninių humanitarinių mokslų projekto dalis, taikant šią naują tech­nologiją. Nagrinėjamas šios srities Kroatijos Zadaro universiteto Informacijos mokslų fakulteto vykdomas mokslinių tyrimų projektas. Projekto tikslas – atrinkti duomenų elementus, reikalingus tiksliam minėtų šaltinių aprašymui ir jų standartizavimui, naudojant senų ir retų knygų tyrinėtojų parengtas bibliografijos, kodikologijos, paleografijos bei tipografijos ontologijas.Straipsnyje pateikiamas ir trumpas technologinės semantinio tinklo infrastruktūros bei jo standartų įvadas. Detaliai aprašoma metodika, padedanti paskelbti pasirinktą žodyną kaip vieną iš metaduomenų registro paslaugų. Pateikiamas sujungtų atvirų duomenų paskelbimo pavyzdys – pri­statatomas grafikas, vaizduojantis iš dalies rekonstruoto rankraščio fragmento aprašymą. Kadangi visos minėtos disciplinos naudoja savo žodynus ir ontologijas, straipsnio autorės siūlo orientuotis ne į vieno bendro žodyno naudojimą, o į atitinkamų terminų sąsajų projektavimą vadovaujantis SKOS taisyklėmis. Taip būtų kuriami būsimos tarptautinės bendradarbiavimo struktūros pagrindai.

Exposing scholarly information as Linked Open Data: RDFizing DSpace contents

2014 ◽  
Vol 32 (6) ◽  
pp. 834-851 ◽  
Author(s):  
Nikolaos Konstantinou ◽  
Dimitrios-Emmanuel Spanos ◽  
Nikos Houssos ◽  
Nikolaos Mitrou
Keyword(s):  
Semantic Web ◽  
Design Methodology ◽  
State Of The Art ◽  
Open Data ◽  
Linked Open Data ◽  
Data Repository ◽  
Institutional Repository ◽  
Meta Data ◽  
Content Type ◽  
Compliant Approach

Purpose – This paper aims to introduce a transformation engine which can be used to convert an existing institutional repository installation into a Linked Open Data repository. Design/methodology/approach – The authors describe how the data that exist in a DSpace repository can be semantically annotated to serve as a Semantic Web (meta)data repository. Findings – The authors present a non-intrusive, standards-compliant approach that can run alongside with current practices, while incorporating state-of-the art methodologies. Originality/value – Also, they propose a set of mappings between domain vocabularies that can be (re)used towards this goal, thus offering an approach that covers both the technical and semantic aspects of the procedure.

scholarly journals O dispositivo como unidade básica do conhecimento na web semântica | The dispositif as the basic unit of knowledge in semantic web

2018 ◽  
Vol 14 (2) ◽  
Author(s):  
Rodrigo De Santis
Keyword(s):  
Information Retrieval ◽  
Semantic Web ◽  
Knowledge Organization ◽  
Basic Unit ◽  
Knowledge Organization System ◽  
Data Volume ◽  
Informational Environment ◽  
Historical Origins ◽  
The Web ◽  
Representation Of Knowledge

RESUMO As bases teóricas que sustentam a proposta de elaboração de um sistema de organização do conhecimento capaz de superar as limitações da abordagem dicotômica tradicional podem ser simbolizadas com o deslocamento da representação imagética do conhecimento da árvore para o rizoma. Neste contexto, o presente artigo propõe a adoção da noção filosófica de dispositivo como unidade básica do conhecimento em sistemas orientados pela recuperação. Para tanto, são investigadas as origens históricas desse deslocamento e analisados os seus impactos na web – um ambiente informacional que se torna maior a cada instante, em termos de volume de dados, e mais complexo, no que diz respeito à dispersão e à fragmentação da informação. São discutidos ainda os desafios e possíveis desdobramentos relativos à organização do conhecimento e à recuperação da informação no âmbito da web semântica.Palavras-chave: Sistema de Organização do Conhecimento; Classificação; Recuperação; Conceito.ABSTRACT The theoretical framework that supports the intent of elaborating a knowledge organization system capable of overcoming the limitations of traditional dichotomous approach can be symbolized by the displacement of the visual representation of knowledge from the tree to the rhizome. In this context, the present work proposes the adoption of the philosophical notion of dispositif as the basic unit of knowledge in systems oriented by the retrieval. To achieve this, the historical origins of that displacement were studied and its impacts on the web – an informational environment that becomes larger at each moment, in terms of data volume, and more complex, in terms of dispersion and fragmentation of information – were studied. The work also discusses the challenges and possible developments regarding knowledge organization and information retrieval in the scope of the semantic web.Keywords: Knowledge Organization System; Classification; Recovery; Concept.

Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document