Shadows: A Phenomenological Analysis

Shadows are intriguing phenomena. They do not have mass or energy. So, they are unable to have some basic characteristics of the objects of which they are shadows: they cannot move by themselves and they cannot experience the same kind of changes. At first sight, any theory of perception can skip this optical phenomenon or look at it only as a side-effect. Actually, in order to be seen objects must be illuminated and one of the consequences of this is that they project a shadow over the surrounding space. Is that all? In this paper I will argue that, from a phenomenological point of view (or at least from a Husserlian oriented phenomenology), shadows, with their specific hyletic data, must be considered as an element of the process of constitution of spatial-temporal objectivities. In other words, shadows no less than other predicates, like extension or hardness, although in a different manner, belong to the a priori structure of those objectivities. This means that their ontological status is quite different from that of fictitious objects or hallucinations. To show this I will draw mainly in Husserl’s Lesson Thing and Space, from 1907, and other unpublished texts during Husserl’s lifetime, like the second volume of the Ideas and the Lesson of 1925 on Psychological Phenomenology.

JUSLIŠKUMO SAMPRATOS TRANSFORMACIJOS ŠIUOLAIKINĖJE FENOMENOLOGIJOJE

Klausimas apie transcendenciją šiuolaikinės fenomenologijos diskusijose susiejamas su klausimu apie jusliškumą. Jutimai tradiciškai suvokiami kaip išorybės ir vidujybės tarpininkai. Nagrinėdamas objekto duotį patirtyje Edmundas Husserlis įsteigia materijos ir formos perskyrą. Grynieji įspūdžiai pateikiami kaip tokia pirminė patyrimo medžiaga, kuri tampa prasminga tiktai per intencionalų formavimą. Michelis Henry supriešina materialią ir intencionalią fenomenologiją. Jis siekia parodyti, jog be grynųjų įspūdžių analizės nebūtų galima ir intencionali fenomenologija. Henry mano, kad Husserlis aiškiai neatsako į klausimą apie juslinės materijos ir intencionalios formos santykį. Be to, jis teigia, jog Husserlis šį santykį interpretuoja pripažindamas intencionalios formos pirmenybę. Taigi Henry siekia reabilituoti materialinę fenomenologiją, nes būtent joje t. y. juslinėje materijoje, kaip tik ir glūdi, jo manymu, bet kokios pirminės duoties paslaptis. Šis posūkis į materialiąją fenomenologiją reabilituoja „gyvenimo imanencijos“ filosofiją. Tačiau Wilhelmo Schapo, Martino Heideggerio ir Maurice’o Merleau-Ponty pateikti fenomenologiniai aprašymai parodo, kad jusliškumas yra ne imanencijos ir transcendencijos tarpininkas, bet tokia transcendentali empirijos plotmė, kurią įmanoma aprašyti tik atmetant grynųjų įspūdžių sampratą.Pagrindiniai žodžiai: hiletiniai duomenys, intencionali forma, jusliškumas, fenomenologija.Transformation of the Notion of Sensibility in Contemporary PhenomenologyDalius JonkusSummaryThe question about transcendence in the contemporary phenomenology is related to the conception of sensibility. Michel Henry and Emanuel Levinas from one side and Aron Gurwitsch and Maurice Merleau-Ponty from the other side have totaly different understandings of sensibility. Analysing sensibility, Husserl elaborates a distinction between hyletic data and animating noesis. He claims that, from one side, hyle itself means nothing without intentional morfe, and, from the other side, the intuitive presentation of an object arises only on the basis of experienced complex of sensations. Michel Henry finds striking contrast between material and intentional phenomenology. He states that without pure impressions intentional phenomenology is impossible. According to him, Husserl gives preference to the intentional morfe and leaves behind the pure impression of sensuous hyletic data. Michel Henry’s task is to rehabilitate material phenomenology, he stresses that sensuous data keeps the secret of primal experience. This turn to material phenomenology rehabilitates „immanence of life“ and creates new form of empiricism. Aron Gurwitsch criticizes construction of hyle-morfe distinction. He claims that descriptive analysis of direct experience fails to ascertain such an intermediary stratum. Also phenomenological description demonstrates that sensibility is not a mediator between immanence and transcendence, but the domain of interaction between senses which create consciousness of meaning. My purpose is to show that this refutation of the hyle in general has important consequences. Phenomenology gives not only a redefinition of the concepts of noesis and intentionality, but also reforms the concept of time.Keywords: hyletic data, intentional morfe, sensibility, phenomenology.

NUO HUSSERLIO PRIE LEVINO: HILETINIŲ DUOMENŲ, PRIERAIŠUMO, JUSLUMO IR KITO VAIDMUO LAIKIŠKUME

Straipsnyje Kito išankstinės duotybės bei pasikeitimo klausimas keliamas analizuojant ir lyginant sąmonės laikiškumą bei prieraišumo ir juslumo vaidmenį Husserlio ir Levino filosofijoje. Autorė teigia, kad intencionaliame sąmonės sraute galima įžvelgti ne-intencionalias struktūras, t. y. prieraišumą ir hiletinius duomenis – abu pastarieji dalykai žymi sąmonės pasyvumą, nutraukia intencionalaus akto tolydumą ir sveikina kitą. Aptariant laikinę sąmonės struktūrą specialus dėmesys skiriamas diskusijai apie pirminius įspūdžius.Pagrindiniai žodžiai: Husserlis, Levinas, sąmonės laikiškumas, intencionalumas, prieraišumas, hiletiniai duomenys, juslumas.From Husserl to Levinas: the Role of Hyletic Data, Affection, Sensation and the Other in TemporalityIrina Poleshchuk SummaryThis article discloses the question of the pre-giveness of the other and alterity by analyzing and comparing the temporality of consciousness and the role of affection and sensation in Husserl and Levinas.I argue that within the intentional flow of consciousness one can find non-intentional structures, i.e. affection and hyletic data which mark a passivity of consciousness, break intentional act and welcome the other. While discussing the temporal structure of consciousness the special attention is given to the discussion of pra-impression.Keywords: Husserl, Levinas, temporality of consciousness, intentionality, affection, hyletic data, sensation.">