RIZIKĄ PATIRIANČIŲ ŠEIMŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS – PRIELAIDA SOCIALINEI REABILITACIJAI

Riziką patiriančioms šeimoms būdingas nesugebėjimas patenkinti emocinių ir fizinių vaiko reikmių, elementariausių socialinių įgūdžių neturėjimas. Tokios šeimos dažnai neturi žinių, kaip prižiūrėti vaiką, nežino, kaip išmokyti jį tvarkos, iškilusių problemų sprendimo, jausmų raiškos, krizių įveikos. Šalia kitų opių šeimų, patiriančių riziką, problemų – vaikų nepriežiūros, apleistumo problemos – ypač aktualios, jų sprendimui būtina skirti ypatingą dėmesį, siekiant šių šeimų socialinės reabilitacijos.

JAUNO IR VIDUTINIO AMŽIAUS LIETUVIŲ APATINIO ŽANDIKAULIO PAMATO TANKIOSIOS KAULINĖS MEDŽIAGOS VERTINIMAS PAGAL RADIOMORFOMETRINĮ SMAKRO ANGOS INDEKSĄ

Dėl įvairių faktorių įtakos skeleto kaulų sistemoje vyksta įvairūs pokyčiai. Analizuojant žandikaulių kaulinio audinio morfologinius, kiekybinius ir kokybinius poslinkius odontologijos praktikoje naudojamose panoraminėse radiogramose yra nustatomi radiomorfometriniai indeksai – kaulinio audinio pokyčių diagnostiniai kriterijai. Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp radiomorfometrinio smakro angos indekso, jauno ir vidutinio tiriamųjų amžiaus bei lyties. Medžiaga ir metodai. Tirta 139 individai nuo 20 iki 50 metų, surinkti koduoti anketiniai duomenys, atliktas panoraminis radiografinis tyrimas, vaizdų radiomorfometrinė analizė smakro angos indeksui nustatyti. Statistinei analizei naudota Microsoft Excel 2013 bei SPSS Statistics 22.0 Windows programų paketai. Statistinės hipotezės reikšmingumo lygmuo p=0,05. Rezultatai. Bendros grupės smakro angos indekso vidurkis (SN) 4,07 (0,62). Nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp indekso ir lyties (p>0,05), tačiau tiriamųjų grupėse pagal indekso reikšmių medianą įrodyta sąsaja tarp indekso ir tiriamųjų amžiaus (p=0,03). Išvados. Jauno ir vidutinio amžiaus žmonių smakro angos indekso reikšmė su metais didėja, tai vyksta maždaug iki 40 individo gyvenimo metų. Indekso vertės dydžiui reikšmės turi ne individo lytis, o amžius. Bendrai tiriamųjų grupei pagal smakro angos indekso vidurkį osteoporoziniai žandikaulio kaulinio audinio pokyčiai nebuvo įrodyti, panoramines radiogramas rekomenduojama tirti ir vertinti individualiai.

PHENOTYPES OF EOSINOPHILS IN THE DIAGNOSIS OF ATOPIC BRONCHIAL ASTHMA IN CHILDREN

The aim of the research was to study the phenotype of eosinophils in children with atopic bronchial asthma and their role as diagnostic criteria of the disease. Materials and methods. We have examined 130 children aged from 6 to 18 years old with atopic bronchial asthma. The control group consisted of 40 healthy children from 6 to 18 years old, who didn’t have allergic diseases. During the research the relative and absolute levels of eosinophils, the level of eosinophils carrying FcεRI and FcεRII (CD23) – receptors were established. Results. The relative level of eosinophils in asthmatic children was 6.00% [3.00; 8.00], the absolute level – 417.00 cells/μL [232.00; 636,00], which is significantly higher compared to control group, where the relative level was 2.50% [1.00; 3.00%] and the absolute level was 166.50 cells/μl [86.00; 213.00] (p<0.001). The level of eosinophils carrying the FcεRI receptor was 420,00 cells/μl [250,00; 660,00], which is significantly higher than in the control group – 200,00 cells/μl [140,00; 240.00] (p<0.001). The relative level of eosinophils carrying CD23 receptor on their surface was 62.20% [35.40; 76.60] and the absolute level –223.37 cells/μl [105.30; 375.24]. The results are significantly higher than those of the control group: 25.45% [14.30; 30,60] (p<0,001), and 30,88 cells/μl [25,63; 42.84] (p <0.0001) respectively. It was found in the ROC-analysis that there is high evidence of presence of atopic bronchial asthma if absolute levels of eosinophils carrying CD23 receptor was 73.008 cells/μl or more or the relative index – 35.10% and more. Conclusions. The relative and absolute levels of eosinophils, as well as eosinophils carrying FcεRI and CD23 receptors are statistically significantly higher in atopic bronchial asthma than in control group patients. Increased number or relative index (73.008 cells/μl or ≥ 35.10% respectively) of eosinophils carrying CD 23 receptors can be considered as a diagnostic criterion of atopic bronchial asthma.

KUŠINGO SINDROMAS, IŠSIVYSTĘS DĖL PIKTNAUDŽIAVIMO PREDNIZOLONU: KLINIKINIS ATVEJIS

Somatiniai simptomai, kurių priežasties neįmanoma paaiškinti jokia organine patologija atliekant diagnostinius tyrimus, yra vienas pagrindinių somatoforminių sutrikimų požymių. Nors somatinių simptomų paplitimas pirminėje sveikatos priežiūros srityje siekia iki 49 %, somatoforminiai sutrikimai retai diagnozuojami klinikinėje praktikoje ir diagnostiniais kriterijais persidengia su funkciniais sutrikimais. Šiame straipsnyje aptariamas klinikinis atvejis, kuriame atsiskleidžia sudėtinga ir užsitęsusi somatoforminių sutrikimų eiga, sukėlusi sunkias pasekmes pacientei. Besikartojančios įvairių specialistų konsultacijos ir tyrimai, gydytojų nesusitarimas ir kelių skirtingų diagnozių nustatymas lemia pacientės nepasitikėjimą paskirtu gydymu ir nesuteikiama tinkama pagalba. Tai sukėlė ne tik suprastėjusią pacientės gyvenimo kokybę, bet ir sunkų piktnaudžiavimą gliukokortikoidais, Kušingo sindromo išsivystymą ir antrinių lėtinių ligų atsiradimą. Taip pat pristatoma nauja pasiūlyta diagnostinė kategorija, kuri galėtų sujungti somatoforminius sutrikimus ir funkcinius somatinius sindromus. Tikimasi, jog tai užtikrins efektyvesnį somatoforminių sutrikimų eigos valdymą ir gydymą.

SERGANČIŲJŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU GYVENIMO KOKYBĖ

Gyvenimo kokybės klausimynai taikomi epidemiologiniuose ir klinikiniuose tyrimuose. Gyvenimo kokybės tyrimas svarbus ir sergantiesiems cukriniu diabetu (CD). Tyrimo tikslas – išanalizuoti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika. Atlikta anoniminė pacientų apklausa naudojant specializuotą SF-36 klausimyną. Tyrimas atliktas medicinos įstaigose, teikiančiose antrinio ir tretinio lygio paslaugas. Tyrimo imtis – 68 respondentai. Gauti kiekybiniai duomenys susisteminti ir grafiškai pavaizduoti naudojant aprašomosios ir analitinės statistikos metodus. Tyrimo rezultatai. Gyvenimo kokybės sričių, susijusių su fizine sveikata, vertinimai priklausė nuo sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu amžiaus, išsilavinimo ir kūno masės: vyresnio amžiaus asmenys buvo prastesnės sveikatos, mažiau fiziškai aktyvūs, jų veikla labiau apribota dėl fizinių problemų ir skausmo nei jaunesnių; aukštesnio išsilavinimo asmenys savo fizinį aktyvumą vertino geriau nei žemesnio išsilavinimo; turinčių nutukimą tiriamųjų veikla buvo labiau apribota dėl fizinių problemų nei tiriamųjų su normaliu svoriu. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybės sričių, susijusių su psichine sveikata, vertinimams reikšmingos įtakos turėjo amžius, kūno masė, ūmi liga apklausos metu, genetinis paveldėjimas: vyresnio amžiaus asmenys žymiai prasčiau vertino savo energingumą/gyvybingumą, jų veikla buvo labiau apribota dėl emocinių problemų nei jaunesnių; turinčių antsvorį tiriamųjų socialinė funkcija buvo blogesnė; sirgusiųjų ūmia liga veikla dėl emocinių problemų buvo reikšmingai labiau apribota; energingumą/gyvybingumą geriau vertino asmenys, turintys genetinį paveldėjimą. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu informacijos poreikiui apie ligą įtakos turėjo išsilavinimas: tiriamieji su aukštuoju išsilavinimu reikšmingai daugiau pageidavo žinių apie dietą/mitybą, fizinį aktyvumą nei su žemesniu. Amžius ir lytis žinių poreikiui reikšmingos įtakos neturėjo. Žinių poreikis apie 2 tipo cukrinį diabetą nepriklausė nuo kūno masės, ligos trukmės, genetinio paveldėjimo.

GYVENTOJŲ INFORMUOTUMAS APIE ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCINĘ PROGRAMĄ

Kraujotakos sistemos ligos yra viena iš pagrindinių mirštamumo priežasčių kiekvienoje ES valstybėje narėje: jos sudarė 50–60% visų mirčių Baltijos valstybėse ir Rumunijoje. Pastebima, jog gyventojai Lietuvoje, nepriklausomai nuo savo amžiaus, socialinės padėties bei išsilavinimo, nepakankamai rūpinasi savo sveikata. Tai gali priklausyti nuo daugelio priežasčių, kurių viena iš pagrindinių yra žinių trūkumas apie šias ligas. Iš anksto diagnozuojant ir gydant atitinkamus kraujotakos sistemos sutrikimus, vykdant reabilitacijos ir prevencines programas, apimančias sveikos gyvensenos mokymus, širdies ir kraujagyslių ligų plitimas gali būti ženkliai sumažintas. Lietuvoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdo širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo, esant poreikiui siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką paslaugas. Lietuvoje kasmet didėja gyventojų dalyvavimas prevencinėse programose, tačiau atliekant įvairias apklausas ir tyrimus aiškėja, jog dauguma neturi pakankamai informacijos apie Lietuvoje vykdomas prevencines programas, todėl nepasiekiama maksimalaus gyventojų dalyvavimo tokiose programose. Metodika: anketinėje apklausoje dalyvavo 120 Klaipėdos gyventojų, iš jų 60 vyrų ir 60 moterų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 25. Rezultatai. Pagrindinį šios programos tikslą – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis žino didesnioji dalis respondentų, 65 proc.. Tačiau 23,6 proc. šio tikslo nežino. 7 iš 10 respondentų apie prevencinę programą informavo šeimos gydytojas arba slaugytojas. Visi apklaustieji respondentai sutinka, kad dalyvavimas širdies ir kraujagyslių ligų programoje gali sumažinti mirtingumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Statistiškai reikšmingai tarp vyrų ir moterų skiriasi tik požiūris į sveiką gyvenseną, mankštinimosi įpročiai, saldumynų vartojimas bei dalyvavimo prevencinėje programoje dažnumas, t.y. tiek vyrų, tiek moterų žinios apie prevencinę programą yra labai panašios. Skiriasi tik gyvenimo būdas. Nustatyta, kad moterys daug labiau domisi sveika gyvensena, nei vyrai. Pastebima, kad didžioji dalis gyventojų žino apie širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos programas ir teigia apie jų reikalingumą, tačiau dalyvavimas jose išlieka žemas. Didesnioji dalis respondentų norėtų gauti daugiau informacijos apie ŠKL prevencinę programą.

FIZINĖ IR PSICHOEMOCINĖ PACIENTŲ BŪKLĖ PO KARDIOCHIRURGINIŲ INTERVENCIJŲ REABILITACIJOS LAIKOTARPIU

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti fizinę ir psichoemocinę pacientų būklę po kardiochirurginių intervencijų reabilitacijos laikotarpiu. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas reabilitacijos skyriuje. Tyrimo imtį sudarė 122 pacientai, sergantys IŠL, po kardiochirurginių intervencijų. Tirtos dvi grupės: vieną grupę sudarė 61 pacientas, kuriems buvo atliktos AKJO – (operuoti), kitą – 61 pacientas – PKI ir stentavimas – (neoperuoti). Fiziniam pajėgumui vertinti naudotas 6 minučių ėjimo testas, Borgo skalė; nuovargiui – daugiamatis nuovargio inventoriaus (angl. The Multidimensional Fatigue Inventory, MFI-20L) klausimynas; psichoemocinei būklei – Hospitalinė nerimo ir depresijos simptomų skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression, HAD). Duomenys apdoroti statistinio paketo (SPSS) 17.0 versija. Tyrimas atliktas laikantis etikos principų. Rezultatai. Fizinis pajėgumas reabilitacijos pradžioje neoperuotų pacientų grupėje buvo reikšmingai didesnis (p<0,05) nei operuotų, reabilitacijos pabaigoje reikšmingai padidėjo (p<0,001) abiejose grupėse. Dusulio vertinimas abiejose grupėse reikšmingai sumažėjo (p<0,001). Depresijos lygis operuotų grupėje buvo reikšmingai didesnis (p<0,05) nei neoperuotų. Reabiltacijos pabaigoje reikšmingai sumažėjo (p<0,001) visų nuovargio dimensijų vertinimai. Išvada. Taikant reabilitacinį gydymą, po kardiochirurginių intervencijų, pagerėja pacientų fizinė ir psichoemocinė būklė, sumažėja nuovargis, padidėja aktyvumas ir motyvacija.

SLAUGOS NAUJOVĖS SLAUGANT SUNKIAI NUDEGUSIUS PACIENTUS

Nudegimai išlieka pasaulyje vyraujančia mirties priežastimi. Dažniausiai nudegimai sukelia daug fizinių, psichologinių, finansinių, estetinių ir socialinių neigiamų pasekmių. Vis dėlto pažangios technologijos, slaugos strategijos suteikia galimybę išgyventi net tais atvejais, kai patiriami ypač sunkūs nudegimai [1]. Per kelis dešimtmečius slaugos personalo vaidmuo ir taikomos technologijos tapo nebeefektyvios, jos paseno, todėl būtina į slaugos procesą integruoti kuo naujausią ir geriausią naudą pacientams su nudegimais teikiančias priemones, slaugos metodus ir strategijas. Praktikoje sutinkama įvairių priemonių ir metodų, kurie yra pritaikomi nudegusių pacientų slaugos procese. Darbo tikslas buvo išnagrinėti slaugos naujoves slaugant sunkiai nudegusius pacientus. Rezultatai. Atliktos literatūros analizės metu išsiaiškinta, kad slaugytojų poreikis pasaulyje yra išaugęs, jie vaidina svarbų vaidmenį kiekvieno paciento gydymo procese, o slaugos procesas turi būti grindžiamas daugiafunkcinio medicinos personalo, paciento ir šeimos narių tarpusavio bendradarbiavimo ir slaugos priežiūros koncepcijos pagrindu. Išanalizavus literatūrą nustatyta, kad siekiant užtikrinti pacientų su įvairiais nudegimais interesus, būtina naudoti novatoriškus prietaisus, slaugos būdus ir technologijas, o virtualios realybės prietaisų, įvairių tyrimais pagrįstų slaugos priemonių naudojimas bei sisteminės priežiūros įgyvendinimas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką geresnei pacientų fizinei ir psichologinei savijautai.

SVEIKATINGUMO PERSPEKTYVOS ILGĖJANT VIDUTINEI TIKĖTINO GYVENIMO TRUKMEI

Darbo tikslas. Apžvelgti vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (toliau – VGT) raidą Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, nustatyti gyventojų sveikatingumo, sveikatos apsaugos sistemos rodiklių svarbą VGT, prognozuoti tolesnę visuomenių sveikatingumo raidą. Duomenys ir metodai. Tyrime analizuoti 43 pasaulio šalių gyventojų VGT rodiklio sąsajos su kitais demografiniais, gyventojų sveikatingumo, sveikatos apsaugos sistemos rodikliais. Rodiklių duomenys yra 2016 m. arba artimiausi 2016 m. duomenims. Rezultatai. VGT ilgumas statistiškai labai reikšmingai tiesiogiai siejasi su Sveiko gyvenimo trukme (toliau – SGT). VGT atotrūkis nuo SGT vidutiniškai sudaro 9,3 metus. VGT ilgėjant, šis atotrūkis išlieka panašaus dydžio. Be to, VGT statistiškai labai reikšmingai ilgesnė šalyse, kuriose aukštesni Sveiko gyvenimo trukmės įsivertinimai, kuriose daugiau gyventojų pasižymi labai gera arba gera sveikata bei kuriose vyrų Sveiko gyvenimo metų rodikliai aukštesni. Atlikta analizė rodo, kad kuo šalyse ilgesnė VGT, tuo jose statistiškai labai reikšmingai mažesnė dalis asmenų, kuriems reikia pagalbos atliekant kasdienes ar kitokias namų ūkyje kiekvienam individui būtinas veiklas. Pacientų gydymo trukmė ligoninėse statistiškai nesusijusi su VGT: tiek demografiškai senesnėse, tiek jaunesnėse šalyse pacientai ligoninėse vidutiniškai išbūna 7,4 dienas. VGT statistiškai nesusijusi su gydytojų skaičiumi, tenkančiu 100 tūkst. gyv., tačiau statistiškai labai reikšmingai ilgesnė tose šalyse, kuriose išlaidų sveikatai santykinė dalis didesnė. VGT statistiškai labai trumpesnė šalyse, kuriose didesnis mirtingumas dėl kardiovaskulinių ligų bei savižudybių. Išvados. Ilgiausios VGT šalių vyresnio amžiaus gyventojai ilgiau išlieka sveiki ir savarankiški, jiems rečiau reikia pagalbos kasdienėse žmonėms įprastinėse veiklose. Šiame laikotarpyje VGT ilgėjmas sietinas su senatvės nutolinimu, didėjančia geros sveikatos būklės asmenų santykine dalimi, senų žmonių slaugos ir priežiūros poreikio mažėjimu. Jei Lietuvoje VGT toliau ilgės kaip pastaraisiais metais, tikėtinos panašios pozityvios perspektyvos jos gyventojų sveikatingumo srityje. Sparčiai tobulėjančios medicinos technologijos turėtų dar padidinti galimybes vyriausio amžiaus žmonėms anksčiau diagnozuoti ligas, jas sėkmingiau išgydyti, ilgiau išsaugoti jų savarankiškumą.

OSTEOSARKOMOS DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO IŠŠŪKIAI. KLINIKINIS ATVEJIS

Osteosarkoma – dažniausias agresyvus pirminis piktybinis kaulinis navikas, dažniausiai pasireiškiantis tarp paauglių, tačiau nustatytas antras pasireiškimo pikas tarp vyresnio amžiaus žmonių (1). Naviko etiologija nėra tiksliai žinoma, galimi įvairūs predisponuojantys rizikos veiksniai, tačiau dažniausia lokalizacija labiausiai augančiose kaulų dalyse ir pasireiškimo amžiaus skirtumai tarp paauglių berniukų ir mergaičių leidžia įtarti, jog naviko atsiradimas susijęs su greitu augimu ir hormoniniu aktyvumu. Dažniausias naviko simptomas – skausmas, kuris gali pažadinti iš miego naktį, taip pat dažnai susijęs su patirta trauma. Labai svarbi tiksli naviko diagnozė, todėl rekomenduojama atlikti naviko židinio MRT bei krūtinės ląstos, pilvo, dubens ir stuburo KT naviko išplitimui vertinti. Iki 1970 m. pagrindinis osteosarkomos gydymo būdas – naviko pažeistos galūnės amputacija, kurių rezultatas – 5 metų išgyvenamumas – siekė vos 10 proc. Paskutiniu metu plėtojant indukcinės ir adjuvantinės chemoterapijos galimybes ir atliekant plačią naviko rezekciją pasiektas 60-70 proc. 5 metų išgyvenamumo rodiklis.