Reikšminiai žodžiai: jonažolė, depresija. Paprastosios jonažolės, remiantis moksliniais tyrimais, šiuo metu gali būti skiriamos lengvai ir vidutinio sunkumo depresijai gydyti [6, 7]. Tačiau sergantieji sunkia depresija taip pat linkę jas vartoti, bet nauda yra abejotina [8]. Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti pastarųjų penkerių metų tyrimus apie jonažolių poveikį gydant sunkią depresiją, jį lyginant su sintetiniais antidepresantais ir placebu. Tyrimų, analizuojančių jonažolių poveikį gydant sunkią depresiją, paieška atlikta „PubMed“, „Embase“ ir „Cochrane“ duomenų bazėse. Atrinkti moksliniai darbai buvo ne senesni kaip penkerių metų. Tyrimai turėjo būti dvigubai akli, placebo – kontroliuojami, užtikrinta tiriamųjų randomizacija. Analizei atrinkti du tiriamieji darbai – Grobler A. J. (2014 m.) „The impact of missing data on clinical trials: A re-analysis of a placebo controlled trial of hypericum perforatum (St Johns Wort) and sertraline in Major Depressive Disorder“ ir Sarris J. (2012 m.) „St John’s wort (Hypericum perforatum) versus sertraline and placebo in major depressive disorder: continuation data from a 26-week RCT. Pharmacopsychiatry“ [20, 21]. Analizuotų tyrimų metu nustatyta, jog monoterapija jonažolių ekstraktu reikšmingai nesiskiria nuo placebo poveikio gydant sunkią depresiją. Todėl ši vaistažolė gydyti sunkią depresiją neturėtų būti skiriama viena, o pacientai, sergantys šia liga, perspėjami nevartoti jonažolių monoterapijai. Ateityje jonažolių poveikis gydant sunkią depresiją turėtų būti tiriamas labiau atsižvelgiant į šios vaistažolės ir sintetinių vaistų derinius.