Algimantas Sruogis1, Ugnius Mickys2, Tadas Petraitis1, Edita Kaubrienė3, Feliksas Jankevičius11 Vilniaus universiteto Onkologijos institutoUrologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Lietuvos nacionalinis patologijos centras3 Vilniaus universiteto Onkologijos institutoIntervencinės echoskopijos irultragarsinės diagnostikos skyrius
Tikslas
Nustatyti diagnostinius prostatos urotelio karcinomos kriterijus, diferencijuojant urotelio karcinomą, peraugančią šlapimo pūslės kaklelį ir prostatą, nuo prostatos adenokarcinomos, peraugančios šlapimo pūslę.
Atvejis
Pacientas, 37 metų, trejus metus gydytas nuo lėtinio prostatito. Prostatos sekrete nustačius atipinių ląstelių, įtarus prostatos vėžį, ligonis nusiųstas į VU Onkologijos institutą. Tyrimo pro tiesiąją žarną, cistoskopijos, rentgenologinio, ultragarso ir serumo žymenų tyrimo duomenimis, diddesnių pokyčių nerasta. Atlikus transuretrinę šlapimo pūslės gleivinės biopsiją (TUR) iš šlapimo pūslės sienelių, kaklelio ir šlaplės prostatinės gleivinės, histologiškai nustatyti normalūs urotelio audiniai. Šlapimo citologinis tyrimas buvo neigiamas. Atlikus transrektalinę prostatos biopsiją, diagnozuotas prostatos urotelio navikas, imunohistochemiškai neigiamas PSA (prostatos specifiniam antigenui) ir teigiamas citokeratinams CK8 ir CK HMW. Pacientui buvo atlikta radikali cistoprostatektomija, pašalinti dubens limfmazgiai ir suformuotas šlapimo nuotėkis į ileum segmentą, išvestą į priekinę pilvo sieną (Brycker būdu). Morfologinė diagnozė – prostatos urotelio karcinoma. Taip pat diagnozuota prostatos adenokarcinoma ir prostatos intraepitelinė neoplazija. Po 15 mėnesių PSA lygis buvo 0,2 ng/ml, jokių ligos progresavimo požymių nepasireiškė. Remiantis šiuo klinikiniu atveju straipsnyje apžvelgiama literatūra, aiškinantis prostatos urotelio karcinomos ir adenokarcinomos skirtumus.
Išvados
Diagnozuojant prostatos urotelio karcinomą reikia vadovautis tam tikrais kriterijais: 1) prostatos urotelio karcinoma turi būti verifikuota makro-, mikroskopiškai ir imunohistocheminiais metodais, 2) neturėtų būti kitų urotelio karcinomos židinių organizme. Būtent prostatos biopsija leidžia patologui nustatyti tikslią diagnozę prieš operaciją. Imunohistocheminis tyrimas padeda atlikti diferencinę diagnostiką. Po operacijos tiriant pašalintus audinius, diagnozė patikslinama histomorfologiškai, naudojant imunohistocheminius tyrimus, net jei ir labai retai nustatoma prostatos urotelio karcinoma.
Reikšminiai žodžiai: prostatos vėžys, urotelio karcinoma, prostatos urotelio karcinoma, prostatos biopsija
Prostate urothelial carcinoma diagnosed on prostatic needle biopsy. Case report with literature overview
Algimantas Sruogis1, Ugnius Mickys2, Tadas Petraitis1, Edita Kaubrienė3, Feliksas Jankevičius11 Vilnius University Institute of Oncology,Urology Department,Santariškių str. 1,LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Lithuanian National Centre of Pathology3 Vilnius University Institute of Oncology,Radiology Department
Objective
To establish criteria for the diagnosis of primary urothelial prostate carcinoma after the differential diagnosis including high-grade urothelial carcinoma extending into the bladder neck and prostate versus poorly differentiated prostate adenocarcinoma extending into the bladder.
Case report
The patient was a 37-year-old man with severe prostatism symptoms, who presented with an atypical seminal vesicles fluid cytological test result. The prostate was also normal by the digital examination, endoscopy, roentgenography, ultrasonography and serum markers. A diagnostic transurethral resection of bladder mucosa, bladder neck specimen revealed normal urothelial tissues. The urine cytological test result was negative. The transrectal biopsy of the prostate revealed an urothelial carcinoma with a negative staining of PSA (prostate-specific antigen) and positive of cytokeratins CK 8 and CK HMW. The patient subsequently underwent radical cystoprostatectomy and pelvic lymphadenectomy with ileal conduit m. Brycker creation. The histological diagnosis was the urothelial carcinoma of the prostate. Also, the prostate showed foci of High Grade PIN and prostate adenocarcinoma. After 15 months the patient has a PSA level of 0.2 ng/mL, no symptoms, no evidence of progression. Based on this case of the urothelial carcinoma of prostate, the literature was reviewed and the morphological differentiation between urothelial carcinoma and adenocarcinoma of the prostate was discussed.
Conclusions
The diagnostic criteria are the following: (1) the tumor should be a macro-, microscopically and imunohistochemically verified as urothelial carcinoma localized exclusively in the prostate gland; (2) there must be no other primary urothelial carcinoma in the body. These criteria can be readily applied when evaluating surgical resection specimens. With the use of radiologically guided or endoscopically derived biopsies, however, the pathologist is increasingly called upon to make a diagnosis before definitive surgical resection. In these circumstances, the pathologist will often resort to immunostains to help refine the differential diagnosis. Moreover, even when surgical resection specimens are evaluated, immunostains are still used in conjunction with histomorphology to confirm the diagnosis, particularly when a rare entity such as primary urothelial prostate carcinoma is encountered.
Keywords: prostate cancer, urothelial carcinoma, prostate urothelial carcinoma, prostatic needle biopsy
Somatically derived Yolk Sac tumor of the urinary bladder: A case report and differential diagnosis
