Urban development of a modern city should combine and cover most of areas. One of the most important areas that ensure sustainable urban development is the sustainable development of the system of communication. This is one of the most important factors that shapes the city and has a direct influence on urban socio-economic viability, ensuring the quality of the environment and safe traffic conditions. Cities formed in the course of historical processes usually divide into certain areas, centres-cores, peripheral zones, functional centres etc. A territorial communication system, as well as all other infrastructure, must meet the needs of local residents and working people in the broad sense. The article analyses how the communication system infrastructure meets the spatial functioning in order to ensure conditions for work and development. In the case of Vilnius, the level of public transport organisation at the core of the city and peripheral areas is examined. The majority of residents live in residential areas dominated by multi-apartment buildings: Žirmūnai, Lazdynai, Karoliniškės, Šeškinė, Justiniškės and Fabijoniškės are areas populated by more than 5% of residents, with 4.5% residing at Antakalnis and Pašilaičiai. As these areas are easy to reach from work, they constitute the main transport zone of the city with Centras, Žvėrynas, Viršuliškės, Vilkpėdė, Šnipiškės and Baltupiai as intermediary zones. Express buses are serving the main core of the city that covers 27 transport zones out of 50; this territory covers 32% of the total area of Vilnius and the area contains 85% of the urban population and jobs. Šiuolaikinio miesto urbanistinė plėtra turi būti kompleksinė ir apimti daugumą sričių. Viena iš svarbiausių sričių, užtikrinanti darnią miestų urbanistinę plėtrą – susisiekimo sistemos darnioji plėtra. Tai vienas svarbiausių miestą formuojančių veiksnių, turinčių tiesioginės įtakos miestų socialiniam-ekonominiam gyvybingumui, užtikrinančių aplinkos kokybę ir saugias eismo sąlygas. Istorinių procesų eigoje susiformavę miestai, kaip įprasta, dalijasi į tam tikras teritorijas – centrus-branduolius, periferines zonas, funkcinius centrus ir kt. Teritorijų susisiekimo sistemos, kaip ir visa kita infrastruktūra, turi tenkinti tos teritorijos gyventojų ir darbo žmonių poreikius plačiąja prasme. Straipsnyje nagrinėjama susisiekimo sistemos infrastruktūros atitiktis teritorijų funkcionavimui, siekiant užtikrinti sąlygas dirbti ir vystytis. Vilniaus pavyzdžiu nagrinėjamas viešojo transporto organizavimo miesto branduolyje bei periferinėse zonose lygis. Gyvenamuosiuose rajonuose, kur vyrauja daugiaaukščiai, gyvena didžioji dalis miestiečių: daugiau nei po 5 % miesto gyventojų Žirmūnų, Lazdynų Karoliniškių, Šeškinės, Justiniškių, Fabijoniškių rajonuose, per 4,5 % – Antakalnio ir Pašilaičių rajonuose. Visi šie rajonai gyventojų darbo pasiekiamumo pagrindu formuoja pagrindinę miesto susisiekimo zoną, į kurią kaip tarpiniai rajonai dar patenka Centro, Žvėryno, Viršuliškių Vilkpėdės, Šnipiškių, Baltupių rajonai. Greitieji autobusai aptarnauja pagrindinį miesto branduolį, į kurį patenka 27 transportiniai rajonai iš 50, jų teritorija sudaro 32 % visos Vilniaus teritorijos, ši teritorija apima 85 % gyventojų ir darbo vietų.
THE IMPACT OF URBAN DEVELOPMENT ON THE LEVEL OF PUBLIC TRANSPORT ORGANISATION IN TERRITORIES / MIESTŲ URBANISTINĖS PLĖTROS ĮTAKA TERITORIJŲ VIEŠOJO TRANSPORTO ORGANIZAVIMO LYGIUI