Aba VitėnasVšĮ Vilniaus universiteto ligoninės "Santariškių klinikos"Centro filialas, Radiologijos skyrius,Žygimantų g. 3, LT–01102, VilniusEl. paštas [email protected]
Įvadas / tikslas
Plaučių disontogeniniai navikai – hamartomos – yra dažniausi iš visų periferinių nepiktybinių rutulinių plaučių darinių. Endobronchinė centrinė hamartoma (epistoma) pasitaiko labai retai. Kremzlinės struktūros plaučių hamartomos – chondrohamartomos ir osteochondrohamartomos – yra dažniausios. Darbo tikslas – apibūdinti plaučių hamartomas, sukonkretinti jų rentgenologinius diferencinės diagnostikos žymenis ir tuo remiantis – klasifikaciją.
Ligoniai ir metodai
Plaučių hamartomos buvo nustatytos 43 ligoniams – 16–78 metų 28 vyrams ir 15 moterų. Visiems ligoniams atliktas kompleksinis radiologinis tyrimas – polipozicinė rentgenoskopija, rentgenografija, tomografija, skaitmeninė fluorografija, kompiuterinė tomografija. Bronchoskopija ir biopsija padaryta 31 ligoniui. Buvo atliekami ir kiti tyrimai: ultragarsinis, funkciniai plaučių mėginiai, specifinės laboratorinės reakcijos diferencinei diagnostikai nuo plaučių tuberkuliozės, kolagenozės, echinokokozės, alergozės.
Rezultatai
42 ligoniams diagnozuota periferinė ir vienam – centrinė hamartoma. Tipinė plaučių hamartomos lokalizacija – dešiniojo plaučio apatinė skiltis (21 ligonis, arba 49%). Centrinė endobronchinė hamartoma diagnozuota 42 metų ligoniui, ilgai sirgusiam lėtiniu bronchitu ir dažnai plaučių uždegimu. Operuota 30 ligonių. Devyni ligoniai iš 13 neoperuotųjų stebėti nuo 1 iki 14 metų. Periferinės hamartomos dažniausiai buvo besimptomės. 23 ligoniams hamartoma nustatyta atsitiktinai profilaktiškai tiriant plaučius dėl įvairių pilvo organų ligų arba atliekant fluorografinį tyrimą. Kitiems tirtiesiems hamartoma buvo diagnozuota sergant plaučių ligomis, tuberkulioze, alergoze, kolagenoze, įvairiais navikais. Dvylikai ligonių nepiktybinio plaučių naviko, arba hamartomos, diagnozė buvo tiksliai nustatyta poliklinikoje. Devyniems buvo įtartas pirminis vėžys arba metastazė, šešiems – specifinis infiltratas arba tuberkuloma, vienam – eozinofilinis infiltratas, vienam – echinokokas. Hamartoma 31 ligoniui buvo dešiniajame, 12 – kairiajame plautyje. Rentgenogramoje periferinė hamartoma buvo matoma apskritos formos ir ryškių kontūrų. Jos rentgenologinė struktūra buvo nevienoda. Šviesi (nekalcifikuota) hamartoma buvo matoma 14 ligonių. Kitiems 28 ligoniams diagnozuota kalcifikuota (inkrustuota arba tamsi) hamartoma, t. y. hamartochondroma (chondrohamartoma, osteochondrohamartoma).
Išvados
Nors plaučių hamartomos auga labai lėtai, pasitaiko labai greitai progresuojančių: 3 ligoniams, arba 7%, hamartomos per metus padidėjo iki 50%. Dažniausias jų variantas – hamartochondroma (chondrohamartoma). Piktybinių hamartomų nediagnozuota. Pagal neoplazinės kalcinozės laipsnį plaučių hamartomos radiologiškai skirstomos į tris variantus: šviesas, inkrustuotas ir tamsias. Radiologai gali diferencijuoti dažniausius plaučių hamartomų variantus, tarp jų chondrohamartomas ir osteochondrohamartomas.
Reikšminiai žodžiai: disontogeniniai plaučių navikai, disembriomos, periferiniai plaučių navikai, hamartomos, hamartochondromos, neoplazinė kalcinozė, rentgenodiagnostika
Diagnostics of pulmonary chondrohamartomas
Aba Vitėnas
Background / objective
Hamartomas, as dysontogenic tumours, are most common among all peripheral non-malignant "spheral" pulmonary formations. Endobronchial central hamartoma is rare and is usually diagnosed as "epystoma" (bronchial obturator). Among peripheral hamartomas, tumours of cartilaginous structure (chondrohamartomas and ostheochondrohamartomas) are particularly common. The objective of the work was to describe pulmonary hamartomas and to concretize most common variations of hamartoma and their different radiological signs.
Patients and methods
Forty-three patients were diagnosed with pulmonary hamartoma (28 males and 15 females, 16–78 years old). In the hospital, clinical and laboratory tests were performed for all patients; complex radiological examination: polypositional X-ray radioscopy, radiography, tomography, digital fluorography, computed tomography. Thirty-one patients underwent bronchoscopy and biopsy, sonoscopy, functional lung tests, specific reactions.
Results
Forty-two patients had peripheral and one central hamartoma. The most typical localization of pulmonary hamartoma was the lower lobe of the right lung (21 patients, 49%). A central endobronchial hamartoma was diagnosed for a 42-year-old patient who had been ill for a long time with chronic bronchitis and frequent pneumonias. 30 pacients were operated one. From 13 non-operated patients, 9 were followed up in dynamics for 1–14 years. Peripheral hamartoma usually was asymptomatic. Twenty-three patients were diagnosed occasionaly during preventive pulmonary evaluation in case of different abdominal diseases or during fluorography. The others diagnosed as having hamartoma were ill with lung diseases, TBC, alergosis, collagenosis, different tumours. In out-patient settings, correct diagnosis of benign tumour or hamartoma was established for 12 patients, 9 were suspected as having cancer or metastases, 6 – specific infiltrate (tuberculoma), 1 – eosinophilic infiltrate and 1 – echinococcus; 31 patient had the tumour in the right, and 12 patients in the left lung. Radiologically, hamartoma is a spheric tumour with clear margins. As to the structure of the tumour, 14 patients had non-calcificated, "light" hamartoma, 28 had calcificated, "inlaid" and "hard" hamartochondroma. Thus, neoplastic calcinosis is characteristic of chondrohamartomas (osteochondrohamartomas) and occurs twice as often as hamartomas of other types.
Conclusions
Althought hamartomas grow very slowly, there were rapidly increasing ones: for 3 patients (7%) the volume of hamartoma increased by 50% in a year. The most common type was hamartochondroma (chondrohamartoma). There were no malignant hamartomas. Therefore radiologists can diagnose most common variations of hamartomas as "light", "inlaid" and "hard" ones.
Keywords: dysontogenous pulmonary tumours, dysembriomas, peripheral pulmonary tumours, hamartomas, hamartochondromas, neoplastic calcinosis, radiological diagnostics
VATS-resection of the lower lobe of the left lung as a result of treatment of the long-term consequences of postponed foreign body aspiration in the child’s airways: Clinical case
