TENSION STIFFENING BOND MODELLING OF CRACKED FLEXURAL REINFORCED CONCRETE BEAMS/SUPLEIŠĖJUSIŲ GELŽBETONINIŲ SIJŲ ARMATŪROS IR BETONO SANKIBOS MODELIAVIMAS
This paper deals with the analysis of cracked flexural reinforced concrete structures with special highlighting of modelling the interaction between concrete and reinforcement. A new approach based on the bond stress distribution through the transfer length between the zero‐slip and the cracked sections is proposed. Since the cracking phenomenon of concrete occurs, the fracture energy changes in order to appeal to the interaction between concrete and steel. The increment of stresses is evaluated by the bond‐slip distribution by means of one‐dimensional problem. Besides, the 2D nonlinear description of components behaviour, concrete and steel are considered. On numerical modelling level, the interaction property is obtained from a variety of fundamental pull out and push out tests, for the most part this phenomenon does not very well represent the bending members. For this object, this study presents a numerical approach, which can compute the distribution stresses at the steel‐concrete interface near flexural crack in reinforced concrete beams. Finally, predictions made by the non‐linear finite element analysis program and the non‐linear material models for concrete, reinforcing bars and bond slip are in good agreement with the experimental results. Santrauka Straipsnyje atlikta supleišėjusių lenkiamųjų gelžbetoninių elementų analizė armatūros ir betono sąveikos modeliavimo aspektu. Pasiūlytas naujas modelis, pagrįstas sukibimo įtempių pasiskirstymu sąveikos zonos ilgiu nuo nulinio praslydimo iki plyšio pjūvio. Supleišėjus betonui dėl jo sąveikos su armatūra keičiasi irimo energija. Įtempių didėjimas sukibimo ir praslydimo zonoje įvertinamas taikant vienmatį (1D) modelį. Sąveikos komponentų (betono ir armatūros) elgsena aprašoma pasitelkiant dvimačius (2D) modelius. Atliekant skaitinį modeliavimą, betono ir armatūros sąveikos parametrai dažniausiai nustatomi pagal klasikinius ištraukimo ir išstūmimo bandymus. Tačiau lenkiamiesiems elementams taip nustatyti parametrai netinka. Pasiūlytas skaitinis supleišėjusių lenkiamų gelžbetoninių sijų skaičiavimo algoritmas, kurį taikant gali būti nustatytas įtempių pasiskirstymas plieno ir betono sąveikos paviršiuje pjūvyje ties plyšiu. Skaičiavimo rezultatai, gauti taikant netiesinės analizės baigtinių elementų programą kartu su betono, armatūros ir sankibos modeliais, gerai sutapo su eksperimentinių tyrimų rezultatais.
