Šiuolaikinė socialinė teorija nurodo, kad vystosi vadinamoji rizikos visuomenė, todėl problemos, susijusios su rizikingų sprendimų priėmimu, tampa vis aktualesnės. Didžiausia yra konteksto veiksnių priimant rizikingus sprendimus srities (pvz., problemos formulavimo, užduoties sudėtingumo ir kt.) tyrimų įvairovė. Tačiau neaišku, ar problemos turinys turi įtakos polinkiui priimti rizikingus sprendimus. Šio darbo tikslas buvo patikrinti hipotezę, ar žmonės labiau linkę priimti rizikingus sveikatos ir piniginės nei socialinės ir etinės rizikos sričių sprendimus. Tyrime dalyvavo 602 respondentai; jie pildė Kogano ir Wallacho (1964, 1967) pasiūlytą Pasirinkimo dilemų klausimyną. Pagal metodiką reikėjo pasirinkti priimtiną rizikingo sprendimo tikimybę iš dvylikos situacijų (piniginės, sveikatos, socialinės ir etinės rizikos sričių). Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės priima rizikingiausius sveikatos rizikos ir saugiausius etinės rizikos sričių sprendimus. Tačiau rizikingų sprendimų priėmimo ir rizikos srities, situacijos pobūdžio ryšys gali kisti dėl individualių veiksnių (pvz., lyties, amžiaus).
THE RELATIONSHIP BETWEEN RISKY DECISION MAKING AND SITUATIONAL FACTORS Auksė Endriulaitienė, Vaclovas Martišius
SummaryRecent social theory proposes the idea that the risk society is developing, so the problems of risky decision making are more and more urgent. There are a lot of investigations in the field of situational correlates of risky decision making (e. g., problem framing, task difficulty, etc.). But there is not clear if the problem content has the impact upon the propensity to make risky decisions. The goal of this work was to test hypothesis that people are more prone to risky decision making in health and monetary risk area than in social and ethical risk area. Participants were 602 subjects (age 18-60; 262 students and 340 workers). They completed Kogan and Wallach's (1964, 1967) Choice Dilemma Questionnaire (CDQ), where they had to choose the appropriate for them probability for risky decision in twelve situations (from monetary, health, social and ethical risk areas). The results showed that people make the most risky decisions in health risk area and the safest decisions in ethical risk area. But the relationship between risk area and risky decision making may be mediated by individual factors (e. g., gender and age).
The relationship between regulatory focus and the preference reversal phenomenon in risky decision making
