scholarly journals Bioatividade de extratos botânicos para adultos de Anastrepha fraterculus (Wiedemann) e Ceratitis capitata (Wiedemann) (Diptera: Tephritidae)

Author(s):  
◽  
Sara Braga e Silva

As moscas-das-frutas (Diptera: Tephritidae) são insetos de importância econômica e quarentenária para a fruticultura. A importância econômica se dá pelas perdas de frutas no campo, enquanto que a importância quarentenária se caracteriza pela restrição da importação de frutas frescas impostas por países importadores. Devido a importância das moscas-das-frutas para a produção e comercialização de frutas, existe uma demanda por métodos de controle sustentáveis. Para contribuir com o manejo desses insetos, o objetivo do trabalho foi avaliar o potencial inseticida de extratos aquosos (EA) e atrativo de óleos essenciais (OE) sobre Anastrepha fraterculus (Wied.) e Ceratitis capitata (Wied.). Os experimentos consistiram em ensaios para verificar atratividade em olfatômetro de quatro saídas e teste de mortalidade em Torre de Potter. No olfatômetro foram testados OE de Bixa orellana L., Cymbopogon winterianus L., Citrus latifolia Tanaka, Lavandula angustifolia Mill, L. dentata L., Laurus nobilis L., Rosmarinus officinalis L. e Ocimum basilicum L. em três concentrações 0,5, 1,0 e 2,0%, sobre fêmeas das duas espécies de moscas simultaneamente.

Krmiva ◽  
2020 ◽  
Vol 62 (1) ◽  
pp. 3-13
Author(s):  
Maja Krželj ◽  
Ivana Vitasović Kosić

Čovjek nikada nije napustio korištenje samoniklog bilja u različite svrhe; kao hranu (za ljude i životinje), odjeću, obuću, lijekove, oruđe i oružje tj. za sve što mu je potrebno. Stoga, u cilju očuvanja tradicionalne nematerijalne baštine kao i biljne raznolikosti u ovom su Etnobotaničkom istraživanju, provedenom tijekom 2018. godine, prikupljena tradicionalna narodna znanja o primjeni jestivog i ljekovitog bilja na području općine Šestanovac (Dalmatinska Zagora). Ukupno je zabilježena upotreba 94 svojte, njihovi lokalni nazivi, te načini Korištenja bilja. Rezultati ovog istraživanja pokazuju da se najveći broj vrsta samoniklih biljaka najčešće koristi kao: sirove salate ili kuhano povrće (29), sirovo divlje voće (13), svakodnevni i/ili medicinski čajevi (33), začinske biljke (5), a 25 ih ima specifičnu medicinsku uporabu. Najveći broj vrsta pripada porodicama Lamiaceae (12), Rosaceae (11) i Asteraceae (10). Prema načinu upotrebe inventarizirane biljke su podijeljene na 4 skupine: hrana za ljude, ljekovito bilje, hrana za životinje i prirodni insekticidi. Vrste s najvećom frekvencijom Spominjanja su šparoga (Asparagus acutifolius L.), koromač (Foeniculum vulgare Mill.) i kopriva (Urtica dioica L.), koji se kuhaju zasebno ili kao mješavina lisnatog samoniklog povrća „mišancija“, lovor (Laurus nobilis L.) i ružmarin (Rosmarinus officinalis L.) koji se koriste kao začin i medicinski čaj, kadulja (Salvia officinalis L.) i divlja ruža ili šipurina (Rosa canina L.) koje se uobičajeno koriste kao svakodnevni čaj. Najneobičnija upotreba na istraživanom području je za čuvarkuću (Sempervivum tectorum L.) koja uz široko poznatu upotrebu protiv uhobolje, pomaže kod upalih procesa nakon uboda komarca te bilu slavulju ili bjelušinu (Inula verbascifolia (Willd.) Hausskn.) koja se u nedostatku slame koristi kao stelja (podloga) životinjama u staji. Vrste sakupljene na području istraživanja su herbarizirane, digitalizirane te dostupne on-line u ZAGR Herbariju.


2017 ◽  
Vol 27 (6) ◽  
pp. 24-28
Author(s):  
Diana Barragan Ferrer ◽  
Jesus Manuel Barragan Ferrer ◽  
Rugilė Drulytė

Prieskoniniai (aromatiniai) augalai yra svarbus natūralių medžiagų šaltinis, juose yra daug antioksidantų – polifenolių, kurie svarbūs žmogaus organizmui: neutralizuoja žalingas reaktyvias deguonies ir azoto formas, sustiprina ląstelės antioksidantinės apsaugos sistemas bei padeda atkurti pažeistas struktūras. Per paskutinį dešimtmetį populiarėja prieskoninių augalų naudojimas ne tik kulinarijoje, bet ir medicinoje - gydymo tikslais. Tačiau prieskoniniuose augaluose esantys natūralūs junginiai, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, gali skirtis nuo daugelio faktorių. Užsienio mokslininkų darbuose pateikti rezultatai tai ir atspindi. Norint išsiaiškinti prieskonių naudingumą, svarbu palyginti skirtingų rūšių ir kilmių biologines ypatybes, nes joms įtakos gali turėti skirtingos klimato sąlygos, augimo vietovė, prieskonių džiovinimo/paruošimo būdas ir ekstrakcijos laikas. Šio tyrimo tikslas nustatyti skirtingų kilmingumų, kvapiojo baziliko (Ocimum basilicum L.), paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare L.) ir kvapiojo rozmarino (Rosmarinus officinalis L.) kokybę pagal bendrą fenolinių junginių kiekį ir antiradikalinį aktyvumą. Tyrimui buvo pasirinkti trijų rūšių prieskoniai iš skirtingų šalių: paprastasis raudonėlis (Lietuva, Ispanija, Gruzija, Kipras), kvapusis bazilikas (Lietuva, Ispanija, Gruzija, Egiptas), kvapusis rozmarinas (Lietuva, Ispanija, Sirija, Marokas). Iš gautų rezultatų nustatyta, kad didžiausias fenolinių junginių kiekis yra kilusio iš Gruzijos paprastojo raudonėlio augale ir kvapiojo baziliko, kurio kilmės šalis yra Egiptas. Stipriausias antiradikalinis aktyvumas modelinėje DPPH sistemoje nustatytas paprastojo raudonėlio ekstrakte, o mažiausias kvapiojo baziliko, kurių kilmės šalis Lietuva.


2021 ◽  
Vol 11 (2) ◽  
pp. 859-862
Author(s):  
ELLEN PINTO ◽  
Taysa Martins de Oliveira ◽  
Vandelicia Gomes Soares

As ervas condimentares como o alecrim (Rosmarinus officinalis L.), o hortelã (Mentha), o manjericão (Ocimum basilicum L.) e o orégano (Origanum vulgaris L.), são muito utilizados com condimentos em alimentos e são excelentes fontes de compostos fenólicos. Teve-se como objetivo determinação de compostos fenólicos totais em condimentos in natura e desidratados. Os extratos foram realizados em proporções 1:8 (m/m) erva/solução, utilizando extratos aquosos e hidro alcoólicos. As análises físico-química foram analisadas o teor de pH, acidez, umidade e vitamina C. Para a erva in natura o hortelã obteve um teor de umidade maior comparado as outras ervas, e houve diferença significativa entre os parâmetros de acidez e umidade. Entre as ervas desidratadas o orégano obteve teor de vitamina C maior, e não teve diferença significativa no teor de vitamina C nas ervas analisadas. Para o alecrim e orégano o melhor tratamento foi na erva desidratada na solução hidro alcoólica, porém para o hortelã e manjericão a maior extração de fenólicos foram na solução aquosa, já o orégano desidratado não teve diferença significativa entre as soluções. Conclui-se que o alecrim foi a que obteve maior teor de compostos fenólicos, e o orégano maior teor de vitamina C dentre as ervas analisadas.


Foods ◽  
2021 ◽  
Vol 10 (8) ◽  
pp. 1768
Author(s):  
Stefania Garzoli ◽  
Valentina Laghezza Masci ◽  
Sara Franceschi ◽  
Antonio Tiezzi ◽  
Pierluigi Giacomello ◽  
...  

In this work, essential oils (EOs) and hydrolates (Hys) of Rosmarinus officinalis L. and Lavandula angustifolia Mill., grown in Tuscany (Italy), were studied to describe their chemical composition and biological activities. The aromatic profile of the EOs liquid phase was carried out by gas chromatography–mass spectrometry (GC–MS), while the volatile composition of vapor phase EOs and Hys was performed by headspace (HS)/GC–MS. The obtained results show that monoterpene hydrocarbons (71.5% and 89.5%) were the main compounds, followed by oxygenated monoterpenes (26.0% and 10.5%) in the liquid and vapor phase of R. officinalis EO, respectively. The oxygenated monoterpenes were the main components of L. angustifolia EO, reaching 86.9% in the liquid phase and 53.7% in the vapor phase. Regarding Hys, they consisted only of oxygenated monoterpenes, and 1,8-cineole (56.2%) and linalool (42.9%), were the main components of R. officinalis and L. officinalis Hys, respectively. Their cytotoxicity was investigated on an SHSY5Y neuroblastoma cell line by thiazolyl blue tetrazolium bromide (MTT) test, showing a notable effect of the EOs with a time-independent manner of activity and half maximal effective concentration (EC50) values quite similar for the two plant species (from 0.05% to 0.06% v/v for the three time points evaluated). A measurable activity of Hys was also obtained although with higher EC50 values. The antibacterial activity against Escherichia coli ATCC® 25922, Pseudomonas fluorescens ATCC® 13525, Acinetobacter bohemicus DSM 102855 as Gram-negative bacteria and Kocuria marina DSM 16420, Bacillus cereus ATCC® 10876 as Gram-positive bacteria, was evaluated by the agar disk-diffusion method and the VPT (vapor phase test) to determinate the MIC (minimal inhibitory concentration) and the MBC (minimal bactericidal concentration) values. Both EOs possessed a high activity against all the bacterial strains with MIC values ranging from 0.19% to 3.13% v/v. Unlike EOs, Hys did not show an inhibition of the bacterial growth at the tested concentrations. Furthermore, antioxidant power was measured by 2,2’-azino-bis (3-ethylbenzothiazoline-6-sulfonic acid) diammonium salt-based (ABTS•+) and the 2,2-diphenyl-1-picrylhydrazyl (DPPH) assays, showing a remarkable ability to reduce radicals by both EOs; Hys were slightly less active. The findings highlighted that R. officinalis and L. angustifolia EOs and Hys have a chemical composition rich in bioactive molecules, which can exert different biological activities.


Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document