Palankios augalų mitybinės terpės sukūrimas taikant alternatyvias žemdirbystės sistemas
Tyrimų tikslas – nustatyti dirvožemyje biogeninių elementų pokyčius ekologinės žemdirbystės sistemose tręšimui naudojant mėšlą, raudonųjų dobilų biomasę žaliajai trąšai ir jų derinius, o tausojamosiose – mitybos elementų kiekį papildant mineralinėmis trąšomis. Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stotyje 2006–2013 m. sunkaus priemolio giliau karbonatingame giliau glėjiškame rudžemyje (RDg4-k2), <i>Endocalcari-Endohypogleyic Cambisol</i> (<i>CMg-n-w-can</i>), kuriam būdingas mažas fosforingumas ir vidutinis arba didelis kalingumas. Sėjomainos rotacija: paprastasis miežis (<i>Hordeum vulgare</i> L.) + įs. → raudonasis dobilas (<i>Trifolium pratense</i> L.) → paprastasis kvietys (<i>Triticum aestivum</i> L.) → sėjamasis žirnis (<i>Pisum sativum</i> L.). Nustatyta, kad skirtingo humusingumo dirvožemyje, trąšai naudojant raudonųjų dobilų masę, mėšlą 40 Mg kg<sup>–1</sup> ar jų derinius po pirmosios 4 laukų rotacijos dirvožemio fosforingumas išliko artimas buvusiam, o po antrosios – nustatytas ženklus sumažėjimas. Tai rodo, kad panaudotų agropriemonių neužteko stabiliam dirvožemio fosforingumui palaikyti. Kalio kiekio neigiami pokyčiai nustatyti ekologinėje žemdirbystės sistemoje, kurioje trąšai naudota raudonųjų dobilų masė. Tręšimas mėšlu turėjo tendenciją didinti jo kiekį dirvožemyje.