149 article(s) in Archaeologia Lituana

Relief In Aeolian Environment. The Surface Of Nida Settlement

during archaeological investigations in nida settlement in 1974–1978, 2011–2013 and 2016 a lot of stratigraphic data from considerably wide area was gathered. based on stratigraphy neolithic paleosol of nida settlement can be distinguished and it can be used as proxy for reconstruction of paleorelief. paleosol was recorded in former depressions or on eastward slopes of former dunes. large area in western part of the settlement was affected by aeolian processes where paleosol did not survive and in the eastern part former surface plunge deeply under groundwater level, these limited the territory considerably for paleorelief reconstruction. analysis of the paleosol and stratigraphy displayed layering of artefacts in some parts of the settlement, which was interpreted as at least two periods of human activity. also, in some parts of nida very thick layer (> 1 m) with artefacts have been recorded which formed because of combination of anthropogenic activity and natural processes. an important insight is made about ancient topographic location of nida settlement. based on geological, botanical and geophysical data from nida and other parts of curonian spit we argue that earlier interpretation is not supported by recent data and we suggest that nida settlement was in eastern part of the spit, on the shore of curonian lagoon Show More ... ... Show Less

  • Human Activity
  • Groundwater Level
  • Curonian Lagoon
  • Anthropogenic Activity
  • Curonian Spit
Introduction To Economic Archaeology

the economic archaeology formed in late 20th century and is defined as an essential subdiscipline of the archaeological research. it is a study of the relationships between past populations and their natural and cultural resources, encompassing production, distribution, consumption, and stratification. economic relations are one fundamental key for understanding the workings and transitions of past societies and for grappling with how and why those societies varied. the aim is to recreate economic strategies and models of communities in natural and cultural environment by analyzing various communities with sophisticated structure through economical and archaeological theories and methods. this article aims to introduce goals and issues of economic archaeology as well as methodological possibilities to exam and enable to understand the histories and consequences of past economic strategies that have been employed. moreover, this article describes the main formation stages of economic archaeology, considering the issues addressed by scientists during certain periods, and presents risks for this particular study of archaeological research Show More ... ... Show Less

  • Archaeological Research
  • Economic Strategies
  • Late 20Th Century
  • Production Distribution
Functional Evolution Of The Kernavė Hillforts In The Iron Age: New Intepretations Of Old Data

this article explores the finds and post-excavation reports of earlier archaeological investigations in the five kernavė hillforts. the detailed analysis of the assembled finds, discovered features and structures made it possible to revise and improve the prieviously suggested evolution model for the kernavė hillforts. it reveals the evolution of the hillforts to have been much more complicated and that, over time, their function has changed rather significantly more than once. the finds recovered during earlier excavations were not classified into primary, secondary and de facto refuse. new examination of refuse – in this case, of pottery sherds, allowed for identification of single events, short-term activities and long-term settlement on the hillforts as well as distinct functional areas. the authors discuss whether the term “hillfortˮ is appropriate for use in scientific historiography. the issue of actual contemporaneity of the hilfforts in hilffort complexes is also raised Show More ... ... Show Less

  • Detailed Analysis
  • Long Term
  • Short Term
  • Pottery Sherds
  • Over Time
AMS 14C Dating Of The Cremated Human Bones And Funeral Fuel Of The Western Balts. In Theory And In Practice

the article is dedicated to the application of ams 14c dating method of cremated bones and samples of related charcoal, which is rather new for the east baltic region. the data of 3 western balts cemeteries from lithuania are analysed. results of radiocarbon dating are compared to the estimated typological chronology of the artefacts. the oxcal simulation is applied in order to obtain the most probable dates. the study lays the foundation for further spatial and static analysis of selected data Show More ... ... Show Less

  • Ams 14C Dating
  • Static Analysis
  • Radiocarbon Dating
  • Baltic Region
Mummy Stories

this article represents a summary of the author’s past 12 years of research on several mummy sets. as mummy studies expand as a sub-specialty of biological anthropology, it is important to highlight the significant contribution that the study of preserved remains can provide to both archaeology and history Show More ... ... Show Less

  • Significant Contribution
  • Biological Anthropology
Hidden, Unwanted Or Simply Forgotten? A Bioarchaeological Profile Of The Subačius Street 41 Population

in 2014–2015, an unknown 16th–17th-century cemetery was discovered at the subačius street 41 plot in vilnius. the uncovered human remains are considered to be one of the most abundant and best-preserved anthropological material in the territory of present-day vilnius. paradoxically, historical sources do not mention this burial site, although the abundance of the interred individuals does not imply an accidental burial, but perhaps a functioning cemetery for some time. in such exceptional cases, the only source of information is the synthesis of archaeological and anthropological research data.this article presents preliminary results and a brief overview of bioarchaeological (demographic, paleopathological, and dental research, height reconstruction) investigation. a total of 151 individuals were studied, with almost half (45%) of them consisting of children. almost 60% of the individuals had one or more pathological lesions. the average height of male individuals was estimated 168.2 cm, the average height of females was 157.8 cm. the aim of this study can be defined as twofold: an attempt to identify the people buried outside the city walls and systematize for the first time the bioarchaeological data of one-out-of-many vilnius populations. currently, the subačius street 41 population does not resemble a typical urban community, so the study itself is the first attempt to reveal the osteobiography of these 16th–17th century vilnius residents Show More ... ... Show Less

  • 17Th Century
  • Average Height
  • Burial Site
  • Historical Sources
  • Source Of Information
Monitoring Of Immovable Cultural Heritage Implementing 3D And Artificial Intelligence Technologies

preservation of immovable cultural heritage is one of the main challenges for contemporary society. nowadays very often organizations responsible for heritage management constantly have to deal with lack of resources, which are crucial for proper heritage preservation, maintaining and protection.the possible solution of these problems could be automated heritage monitoring, based on the 3d and ai technologies. 3d scanning technology is the most accurate method to capture the situation of an evolving cultural heritage object or complex at a given time. as a cultural heritage object or complex is evolving continuously, ai based comparison of two 3d point clouds created at different time allow to reliably trace potential changes. proposed solution is realized by project financed by research council of lithuania „automated monitoring of urban heritage implementing 3d technologies”. the first results of the project are presented at this article Show More ... ... Show Less

  • Cultural Heritage Object
  • Heritage Preservation
  • Urban Heritage
  • 3D Point Clouds
Devynios Absoliučios Datos Iš Gedimino Kalno Tyrimų

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] 2016 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai vilniaus aukštutinės pilies rūmų liekanų, dar vadinamų kunigaikščių rūmais, aplinkoje. šiuo straipsniu pristatomi 2016 m. tyrimų rezultatai, kurių analizė verčia įdėmiau pažvelgti į medinės pilies gedimino kalne atsiradimo chronologiją. straipsnyje glaustai aptariami ankstesni archeologiniai lauko tyrimai gedimino kalne. taip pat nagrinėjami ankstesni mokslininkų darbai apie gedimino kalno apgyvendinimą ir medinės pilies ant gedimino kalno atsiradimo chronologinės aplinkybės archeologiniais duomenimis. 2016 m. archeologiniai tyrimai nepasižymėjo gausiu radinių kiekiu, tačiau atliktas devynių mėginių 14c datavimas. pagrindinis šio straipsnio tikslas – publikuoti 2016 m. surinktų mėginių laboratorinio datavimo rezultatus ir, remiantis šių rezultatų statistinio modeliavimo teikiamomis galimybėmis, paskatinti tolesnę akademinę diskusiją dėl medinės pilies atsiradimo ant gedimino kalno Show More ... ... Show Less

Apžiesta Keramika Jotvingių Piliakalniuose

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] apžiedimo technologijos pritaikymas ir raida baltų puodininkystėje iki šiol yra menkai pažįstama tema. šiame straipsnyje, remiantis p. kulikausko xx a. septintame dešimtmetyje plačiai tyrinėtų užnemunės piliakalnių medžiaga, siekiama aptarti apžiestos keramikos raidos tendencijas x–xiv a. jotvingiams skiriamos teritorijos šiaurrytinėje dalyje. nagrinėjant atskirus keramikos technologinius, morfologinius, puošybos požymius, išskiriami chronologiškai jautrūs, jų pagrindu sudaroma klasifikacinė sistema. išskirti klasifikaciniai keramikos vienetai kiek įmanoma datuojami pagal kontekstinę radimo aplinkybių medžiagą, panašumus ir analogijas artimiausiuose archeologijos objektuose. identifikuoti keramikos raidos etapai liudija laipsnišką jos raidą, apžiedimo technologijos tobulėjimą ir formų bei puošybos kaitą. ir nors visiškai atkurti apžiestos keramikos raidos šiaurrytinėje jotvingių teritorijoje paveikslui vis dar trūksta patikimų absoliutinių datų, tikimasi, kad sisteminama medžiaga atvers kelią tolesniam jos tyrinėjimui ir pažinimui Show More ... ... Show Less

The Application Of Non-Destructive Geophysical Measurements For Mapping And Surveying The Hillforts In The Czech Republic

[full article, abstract in english; abstract in lithuanian] the czech landscape and its archaeological resources include the most varied types of prehistoric or early medieval hillforts. these fortified sites are found across a variety of different locations and possess different functions and dimensions (very often in units of hectares, unlike the later medieval strongholds, characterized by the dimensions of tenths of hectares of fortified areas). due to this large area, the hillforts were verified using mainly small-scale archaeological investigations. many other hillforts are also known to exist without any archaeological trenching, research or exact dating. a combination of various remote sensing techniques and non-destructive methods seems to be, in the last two decades, a fast and low-priced way to acquire new spatial information about these fortified sites. geophysical measurements of hillforts and different me-thods were under all circumstances limited by various field conditions and the performance of used equipment. but some of the geophysical methods now offer new surveys of large areas of hillforts or nearly complete fortified sites. seven chosen examples of various geophysical methods and techniques in this paper should illustrate the different possibilities of modern prospection and non-destructive mapping of hillforts. their results could be used in archaeology, heritage care of intangible archaeological monuments or on different occasions for particular kinds of conservation, new protection or systematic study of hillforts Show More ... ... Show Less

  • Non Destructive
  • Geophysical Methods
  • Geophysical Measurements
  • Destructive Methods
  • Article Abstract
Senieji Trakai – Gamtinės Aplinkos Transformacijos

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] xiii a. pabaigoje–xiv a. lietuvos valstybėje kūrėsi nauja teritorinė administracinė organizacija, sąlygojusi plačius aplinkos transformavimo darbus. šis procesas ypač sustiprėjo valdant gediminaičiams. aplinkos įsisavinimo procesų, kurie vyko vilniuje, tyrimai suteikė kokybiškai naujų mokslinių duomenų apie sostinės kūrimąsi ir įtvirtinimą, tačiau kitų istorinių sostinių ir rezidencinių pilių – kernavės ir (senųjų) trakų – formavimasis ir raidos dinamika xiii–xiv a. yra iki šiol menkai tyrinėta tema. straipsnyje analizuojamas senųjų trakų pilies statybos ir šalia jos buvusios gyvenvietės įkūrimo atvejis gamtinės aplinkos, ypač reljefo, transformavimo aspektu. siekiama pateikti senųjų trakų piliavietės ir gyvenvietės archeologinių tyrimų duomenis bei 2018 m. čia atliktų geofizinių, mažos apimties archeologinių žvalgomųjų bei dirvožemių tyrimų rezultatus, atskleidžiant aplinkos pakeitimo darbų pobūdį ir apimtis Show More ... ... Show Less

Piliakalniai – Nuo Atsiradimo Iki Šiandienos

šis, 19-asis, archaeologia lituana tomas skirtas piliakalniams – svarbiems praeities ir dabarties kultūrinės tapatybės paminklams. leidinyje publikuojama vienuolika mokslinių straipsnių, iš kurių devyni parengti 2017 metų spalio 19–21 dienomis vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „piliakalniai. nuo atsiradimo iki šių dienų“ skaitytų pranešimų pagrindu. kiti du straipsniai parašyti ne konferencijos dalyvių. konferencijos idėja jos organizatoriams kilo sužinojus, kad lietuvos respublikos seimas 2015 metų birželio 23 dienos nutarimu nr. xii-1845 2017 metus paskelbė piliakalnių metais. ši svarbi seimo iniciatyva ir inspiravo idėją 2017 metais organizuoti tarptautinę mokslinę konferenciją piliakalnių tyrinėjimams aptarti. trijų dienų konferencija vyko vilniuje ir klaipėdoje. joje dalyvavo devynių šalių archeologai, jie per dvi konferencijos dienas perskaitė 25 pranešimus. pirmoji konferencijos diena buvo organizuota lietuvos respublikos seime. konferenciją trumpa sveikinimo kalba pradėjo organizacinio komiteto pirmininkas algimantas merkevičius. konferenciją pasveikino ir atidarė seimo nariai akad. prof. eugenijus jovaiša ir prof. arūnas gumuliauskas. kitą dieną, spalio 20, konferencijos dalyviams buvo organizuota ekskursija, kurios metu apsilankyta vytauto didžiojo karo muziejuje ir pakeliui iš kauno į klaipėdą apžiūrėta keletas piliakalnių ir pilių. spalio 21-ąją, trečiąją dieną, konferencija vyko klaipėdos universitete. šiame tome skelbiami straipsniai sugrupuoti laikantis chronologinės tvarkos ir apima platų laikotarpį nuo priešistorės iki vėlyvųjų viduramžių ir nuo gyvenviečių įrengimo kalvose ir kitų tipų aukštesnėse vietose pra- džios bei įtvirtintų gyvenviečių atsiradimo iki mūrinių pilių statybos kalvose ir aukštuose upių krantuose. pirmas spausdinamas estų archeologo, tartu universiteto profesoriaus valterio lango, konferencijoje per- skaičiusio kviestinį pranešimą apie ankstyvąsias įtvirtintas gyvenvietes rytų baltijos regione, straipsnis. pirmoje šio straipsnio dalyje autorius trumpai apžvelgė ankstyvųjų piliakalnių tyrinėjimus regione ir pateikė ankstesnes jų metu gautų duomenų interpretacijas. antroje straipsnio dalyje v. langas, remdamasis įtvirtintų gyvenviečių materialine kultūra bei pastarųjų metų etnogenezės tyrimais, iškėlė naują hipotezę, kad įtvirtintas gyvenvietes rytinėje baltijos regiono dalyje galėjo įrengti nauji iš rytų europos miškų juostos atklydę gyventojai. čekų archeologai yra reti svečiai lietuvoje organizuojamose archeologinėse konferencijose, o apie čekų archeologiją ir jų teritorijoje esančias įtvirtintas gyvenvietes lietuvoje nedaug žinome, todėl šiame leidinyje publikuojami du čekų archeologų straipsniai yra svarbūs, nes suteikia naujų žinių apie centrinės europos piliakalnius. abu straipsniai skirti čekijos įtvirtintų gyvenviečių tyrimams ir gyvenviečių pagrindinių bruožų bei raidos aptarimui. viename jų trys archeologai – josefas hložekas, petras menšíkas ir milanas procházka – apžvelgė gyvenviečių kalvose ir įtvirtintų gyvenviečių atsiradimą ir raidą pietų bohemijoje nuo priešistorinio laikotarpio pradžios iki viduramžių pabaigos. autoriai aptarė pagrindinius įtvirtintų gyvenviečių bruožus, pateikė jų klasifikaciją, chronologiją, nustatė funkcijas bei apžvelgė raidą kelių tūkstantmečių laikotarpiu. kitame straipsnyje romanas křivánekas analizavo geofizinių metodų taikymą tiriant įvairių tipų čekijos piliakalnius. straipsnyje aptarta piliakalnių geofizinių tyrimų čekijoje raida ir šio nedestrukcinio metodo galimybės tiriant įvairių tipų įtvirtintas gyvenvietes. straipsnyje pateikti septyni geofizinių metodų taikymo pavyzdžiai, iliustruojantys metodo galimybes bei ribotumus. rytprūsiuose gyvenusios nadruvių genties centrinės dalies piliakalniai, datuojami i tūkstm. po kr. pirma puse, įvairiapusiškai analizuojami trijų rusų archeologų – olgos khomiakovos, ivano skhodnovo ir sergeyaus chaukino – straipsnyje. aptartos nadruvių piliakalnių morfologinės charakteristikos, piliakalnių išsidėstymas kraštovaizdyje, funkcijos ir reikšmė to meto visuomenės gyvensenoje. šio laikotarpio piliakalniai straipsnio autorių matomi kaip buvę to meto socialiniai centrai. straipsnyje detaliai aprašyti ir keli autorių pasirinkti nadruvių piliakalniai, esantys priegliaus upės ir jos kairiųjų intakų slėniuose. keturi straipsniai šiame tome skirti įvairiose lietuvos dalyse esančių vėlyvųjų piliakalnių tyrimų metu gautai medžiagai analizuoti. viename jų ramūnas šmigelskas, remdamasis 2016 metais savo paties vykdytais nedidelės apimties vilniaus aukštutinės pilies rūmų archeologiniais lauko tyrimais ir jų metu gautomis devyniomis radioanglies datomis, siekia atsakyti į klausimą, kada buvo pastatyta medinė pilis gedimino kalne. remdamasis tų pačių tyrimų metu gauta radioanglies data, straipsnio autorius daro dar vieną svarbią išvadą – kad gedimino kalno apgyvendinimo pradžia siekia vii–v a. pr. kr. svarbu ir tai, kad straipsnyje apžvelgti šio, bene žinomiausio lietuvos piliakalnio, esančio pačiame vilniaus centre ir tapusio vilniaus ir net lietuvos simboliu, archeologiniai tyrimai, vykdyti xx amžiuje. senųjų trakų piliavietės ir šalia jos buvusios gyvenvietės 2018 metais atliktų geofizinių, dirvožemio, archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu gautus rezultatus savo straipsnyje apibendrino septynių tyrėjų grupė: albinas kuncevičius, inga merkytė, justina poškienė, regina prapiestienė, rokas vengalis, gintautas vėlius, jonas volungevičius. straipsnyje apžvelgti rašytiniai šaltiniai, istorikų darbai apie šį objektą ir ankstesni archeologiniai tyrimai senųjų trakų piliavietėje. pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje teikiamas senųjų trakų gamtinei aplinkai ir reljefo transformavimui pilies įrengimo metu. kitame straipsnyje mantas užgalis analizuoja vakarų lietuvos pietinėje dalyje buvusios lamatos žemės piliakalnius, kurių šioje teritorijoje, straipsnio autoriaus manymu, yra 22. daugiausia dėmesio straipsnyje skirta i tūkstm. po kr. antros pusės–xiii a. įtvirtintų gyvenviečių paleogeografinės aplinkos rekonstrukcijai. straipsny- je įvardytas ir lamatos politinis ir administracinis centras, m. užgalio nuomone, buvęs skomantų piliakalnyje. jotvingiams skiriamos teritorijos šiaurės rytinėje dalyje tyrinėtuose piliakalniuose surastos apžiestos keramikos, datuojamos x–xiv amžiumi, bruožus ir raidos tendencijas apžvelgė dovilė baltramiejūnaitė. aptarti šios keramikos morfologiniai, technologiniai, puošybos požymiai. nustatyti apžiestos keramikos raidos etapai, tipologija, chronologija, klasifikacija ir kontekstai. su piliakalnių problematika susijusių mokslinių straipsnių skyrius užbaigiamas ukrainiečių archeologo sergeyʼaus panishko straipsniu apie voluinės regione viduramžiais, lietuviškuoju laikotarpiu paplitusius vadinamuosius moto tipo įtvirtinimus. straipsnio autorius šiuos vėlyvus įtvirtinimus suklasifikavo, pateikė jų pagrindi- nes charakteristikas, bandė atsekti, iš kur šio tipo įtvirtinimai atsirado; aptarė jų chronologinę raidą. šiame tome publikuojami ir du moksliniai straipsniai, kaip minėta, parašyti ne pirmiau minėtos konferencijos dalyvių ir neskirti piliakalnių problematikai analizuoti. viename jų aprašoma, kaip erika buitkutė ir giedrė motuzaitė matuzevičiūtė, pasitelkusios ekofaktų tyrimų metodus, bandė nustatyti valdovų rūmų rytiniame korpuse archeologinių kasinėjimų metu atrasto medinio pastato paskirtį. remdamosi tyrimų metu gautais duomenimis straipsnio autorės argumentuotai teigia, kad tai turėjo būti ūkinės paskirties pastatas. kitame, kataloginio pobūdžio straipsnyje rusų archeologai vladimiras dryakhlovas ir vladimiras kulako- vas paskelbė aleksandro puškino valstybinio dailės muziejaus (maskva) fonduose saugomo merovingų epo- chos papuošalų rinkinio duomenis ir jų interpretaciją. straipsnio autorių nuomone, šio rinkinio dirbiniai buvo skirti rytų frankų aristokratijai ir yra tradicinės ikikrikščioniškos religijos amuletų rinkinys, datuojamas vi–vii amžiumi. tradiciškai po mokslinių straipsnių skyriaus, tomo pabaigoje, yra dar keli skyriai. viename jų, in memoriam, profesorius mykolas michelbertas trumpai apžvelgė 2018 metų pabaigoje mirusio žymaus latvių archeologo, baltų archeologijos ir ankstyvosios istorijos tyrinėtojo prof. evaldo mugurevičiaus (ēvalds mugurēvičs) archeologinę veiklą. svarbu paminėti, kad e. mugurevičius 2000–2005 metais buvo leidinio ,,lietuvos archeologija“ redaktorių kolegijos narys, o 2013 metais už nuopelnus baltų archeologijai, latvių ir lietuvių mokslininkų ryšių stiprinimą lietuvos respublikos prezidentūroje buvo apdovanotas ordino ,,už nuopelnus lietuvai“ riterio kryžiumi. skyriuje archeologijos katedros leidiniai a. merkevičius trumpai pristatė 2018 metais išleistą knygą apie ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietes lietuvoje, parengtą vykdant mokslinių tyrimų projektą „ankstyvųjų bal- tų visuomenės tapatumo bruožai remiantis archeologijos paveldo tyrimais lietuvoje (archbaltai)“ (vadovas algimantas merkevičius) ir jam pasibaigus papildytą nauja informacija ir gausia iliustracine medžiaga. knygoje abėcėlės tvarka pagal vietovių pavadinimus pateikti pagrindiniai duomenys apie daugiau nei 500 aptariamojo laikotarpio gyvenviečių. tradiciškai tomo pabaigoje mokslinio gyvenimo kronikoje violeta vasiliauskienė apžvelgė 2018 metų archeologijos katedros darbuotojų, doktorantų ir studentų akademinę veiklą. tikimės, kad šis archaeologia lituana tomas bus įdomus ir naudingas mūsų skaitytojams Show More ... ... Show Less

An Overview Of Southern Bohemian Hilltop Settlements From Prehistory To The Late Middle Ages

[full article, abstract in english; abstract in lithuanian] the southern bohemian region belongs to regions where many hilltop settlements had been built since the early stone age. however, the first fortified systems were built in the late bronze age, as hilltops, mountain peaks, and promontories were fortified using complex systems of ramparts and ditches. this phenomenon thereafter continued into younger prehistoric periods, especially the early iron age, resulting in the foundation of hilltops in the early middle ages, starting with the 9th century and frequently continuing in the form of castles and manor houses built in the middle ages and the modern period. this paper is not only an attempt to summarize and survey the use of hilltop sites and the continuity of settlements but also an effort to state their classification, characteristics, and function considering their practical, social and symbolical roles, which can be detected in both prehistoric (sophisticated fortifications with no practical use, relocation) and medieval (show of power, the question of defence) heritage Show More ... ... Show Less

  • Middle Ages
  • Full Article
  • Complex Systems
  • Stone Age
  • Article Abstract
Lamatos Piliakalniai Kultūrinio Kraštovaizdžio Kaitos Kontekste

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje analizuojama lamatos piliakalnių raida kultūrinio kraštovaizdžio raidos kontekste. aptarus šilutės–priekulės–švėkšnos apylinkėse (vi a. pab.?) vii–xiii a., anot kai kurių tyrėjų, veikusio etnokultūrinio lamatos darinio susiformavimo ir etninės priklausomybės kontroversijas, detaliau nagrinėjama paleogeografinės aplinkos bei derlingų ir nederlingų dirvožemių įtaka piliakalnių pasiskirstymui ir to pasiskirstymo pokyčiams i tūkstm. ir ii tūkstm. pradžioje. galiausiai analizuojamos atskirų lamatos piliakalnių funkcinės paskirties pokyčiai po xiii a., kai dabartinės lietuvos teritorijoje piliakalniai nustojo būti naudojami kaip gynybiniai įtvirtinimai Show More ... ... Show Less

Hillforts Of The Central Nadruvians: A Case Study Of Settlement Patterns And Social Organization In Former East Prussia In The First Half Of The 1St Millennium AD

[full article, abstract in english; abstract in lithuanian] this article is devoted to the central nadruvians hillforts, located within the territory of the intercultural area of thewest balt circle (the so-called inster-pregolian group of sites), and concerns the possible role of hillforts in the context of settlement patterns and social organization in the first half of the 1st millennium ad. morphological characteristics (sizes, structure) and the dating of nadruvians hillforts, which can be inhabited in the roman and early migration period, are discussed. data regarding unfortified settlements and burial grounds are added. according to the results of a survey and a gis analysis, local centers of settlement patterns in the 1st half of the first millennium ad could be formed in what can be considered a “key” for transport communications between the microregions of the pregolya river Show More ... ... Show Less

  • Settlement Patterns
  • Social Organization
  • Early Migration
  • Article Abstract
Hillforts: The Traditions Of “Mottes” In The Territory Of The Volyn Land In The Lithuanian Period

[full article, abstract in english; abstract in lithuanian] a group of monuments, specific by their external morphological features, stands out among the late medieval fortifications on the territory of the volyn land. the abovementioned fortifications have the form of hills (“mottes”) with the upper sites of different sizes. the tradition of constructing such hillforts spread on the territory of volhynia from the european side. those hillforts were the first chivalrous castles. judging by the current level of knowledge about these fortifications on the territory of volhynia, several groups can be distinguished. polissia fortifications (kamin-kashyrsky, lyuboml, vetly), which are the remains of small cities, volost-sotnia centers of the 14th century, are clearly distinguished. the second group includes the fortifications represented by the medium-sized hills in korshiv and gorodyshche i, which, apparently, were the castles of the outstanding feudal lords. the third group is represented by the classic examples of the european complexes of “mottes and baileys” in ratno, falemychi, pyatydni, khotyn, which, apparently, were the courtyards of knights. a peculiar position is occupied by an artificial mound in the middle of the lake (crannog) in kachyn village. such fortifications functioning on the territory of volhynia can be referred to the second half of the 13th to the 16thcenturies. during their existence, the social functions of these constructions could have changed Show More ... ... Show Less

  • Full Article
  • Small Cities
  • Late Medieval
  • European Side
  • Article Abstract
Fortified Settlements In The Eastern Baltic: From Earlier Research To New Interpretations

[full article, abstract in english; abstract in lithuanian] a brief history of research and earlier interpretations of fortified settlements east of the baltic sea are provided in the first part of the article. the earlier research has resulted in the identification of the main area of the distribution of fortified settlements, the main chronology in the late bronze and pre-roman iron ages, and their general cultural and economic character. it has been thought that the need for protection – either because of outside danger or social tensions in society – was the main reason for the foundation of fortified sites. the second part of the article adds a new possibility of interpreting the phenomenon of fortified settlements, proceeding from ethnogenesis of the finnic and baltic peoples. it is argued that new material culture forms that took shape in the late bronze age – including fortified settlements and find assemblages characteristic of them – derived at least partly from a new population arriving in several waves from the east-european forest belt Show More ... ... Show Less

  • Full Article
  • Baltic Sea
  • Forest Belt
  • Eastern Baltic
  • Article Abstract
The Amulets Of German Merovingian Aristocracy

[full article, abstract in english; abstract in lithuanian] the amulets referred to in this paper were found mainly in the eastern part of the frankish tribal lands. there, in the rhineland, christianity did not hold as much ground in the 6th and 7th centuries as during later periods. therefore, members of the frankish aristocracy (a clear indication of the social strata the owners of the jewelry belonged to are the materials, i.e., precious metals, that the pieces were made of) preferred to rely on tried and tested amulets based on the native religious conventions rather than on christian imagery (e.g., baptismal crosses Show More ... ... Show Less

  • Full Article
  • Precious Metals
  • English Abstract
  • Clear Indication
  • Article Abstract
Medinio Pastato Vilniaus Žemutinės Pilies Teritorijoje Paskirtis Ekofaktinių Tyrimų Duomenimis

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje siekiama nustatyti, kokia buvo 2014–2015 m. vilniuje, valdovų rūmų rytinio korpuso šiauriniame priestate, vykdytų detaliųjų archeologinių tyrimų metu aptikto medinio dviejų patalpų, 5 × 2,7 m dydžio pastato galima panaudojimo paskirtis. tikslui pasiekti pasitelkti ekofaktinių tyrimų metodai, kurių didžiausia dalis skirta archeobotaninių duomenų analizei. šioje neabejotinai atvejo studijoje duomenys interpretuojami archeologinių, archeobotaninių, archeoparazitologinių, vabzdžių liekanų tyrimų ir vieno iš mikromorfologijos – sferolitų analizės tyrimų fone Show More ... ... Show Less

XVI–XVIII Amžiaus Artilerijos Pabūklai, Saugomi Lietuvos Muziejuose Ir Privačioje Kolekcijoje

straipsnyje aptariami originalūs xvi–xviii a. artilerijos pabūklai, saugomi ir eksponuojami lietuvos muziejuose, taip pat esantieji privačioje kolekcijoje. pabūklai suskirstyti pagal tipą, laikotarpį ir saugojimo bei eksponavimo vietas. taip pat pateikiami pabūklų vamzdžių lydinių rentgeno flurescencinės (xrf) cheminių elementų analizės duomenys. straipsnį papildo minėtų pabūklų katalogas. reikšminiai žodžiai: artilerija, kartauna, kolubryna, bombarda, haubica, mortyra, šarnyrinė patranka, lauko patrankos Show More ... ... Show Less

XVII–XIX Amžiaus Archeologiniai Odos Radiniai Iš Žiežmarių

straipsnyje analizuojami 2013 ir 2015 m. žiežmariuose archeologinių kasinėjimų metu surasti odiniai radiniai. atskleidžiama jų įvairovė, analizuojama dirbinių konstrukcija ir gamybos ypatumai. lietuvos periferijos miestelių archeologiniuose kultūriniuose sluoksniuose šios rūšies dirbinių retai aptinkama. jų tyrimai padeda geriau pažinti nuo ekonominių ir politinių centrų nutolusių miestelių kasdienio gyvenimo specifiką. reikšminiai žodžiai: odinė avalynė, archeologiniai kasinėjimai, periferija, žiežmariai, odiniai dirbiniai Show More ... ... Show Less

Tarp Viduramžių Archeologijos, Paveldo Apsaugos Ir Archeologijos Vadybos. Pokalbis Su Prof. Dr. Albinu Kuncevičiumi

šiuo pokalbiu skaitytojus norime detaliau supažindinti su vieno iš žymiausių šių dienų lietuvos archeologų, vilniaus universiteto istorijos fakulteto archeologijos katedros vedėjo, prof. dr. albino kuncevičiaus, kurio 60-ies metų jubiliejų šiemet paminėjome, archeologine veikla. jubiliejai yra gera proga apžvelgti ir įvertinti nuveiktus darbus bei pamąstyti apie tolesnės veiklos perspektyvas. šiame pokalbyje aptartos ir kai kurios visai lietuvos archeologijai svarbios problemos. reikšminiai žodžiai: viduramžių archeologija, paveldosauga, vilniaus universitetas, dubingių piliavietė, vilniaus žemutinė pilis, archeologijos vadyba Show More ... ... Show Less

Klaipėdos Akmens Masės Keramika (XIV–XVIII Amžius

į ankstyvąją klaipėdą akmens masės keramika atkeliavo iš vokiškų siegburgo, žemutinės saksonijos, langerwehe’ės, waldenburgo, aacheno / raereno, kelno, frecheno, westerwaldo, altenburgo, annabergo gamybos centrų, taip pat iš anglijoje, londone, įsikūrusių woolwicho, fulhamo ir lambetho gamyklų bei iš nottinghamo mieste veikusio gamybos centro. ankstyviausi xiii a. antros pusės–xvi a. pradžios indai pasiskirstė pilies ir ankstyvojo kolonistų miesto teritorijose. kuriantis senajam miestui, šių indų mieste daugėjo. tiriant klaipėdos akmens masės indus buvo išskirtos keturios funkcinės grupės. remiantis šios keramikos duomenimis, pavyko patikslinti kai kurių tyrimų metu rastų indų bei miesto kultūrinių sluoksnių datavimą. reikšminiai žodžiai: akmens masės keramika, importas, kultūrinių sluoksnių datavimo tikslinimas, viduramžiai, klaipėda Show More ... ... Show Less

Vėlyvojo Žalvario Ir Ankstyvojo Geležies Amžiaus Laidosena Ir Visuomenė Šiaurės Vakarų Lietuvoje

straipsnyje analizuojama vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena dabartinės šiaurės vakarų lietuvos dalyje, daugiausia dėmesio teikiant pilkapių ir individualių kapų įrengimui bei įkapėms. per daugiau nei šimtmetį vykdomus kasinėjimus atrasta 19 laidojimo vietų, kuriose žinomi 182 kapai (169 degintiniai, 13 griautinių kapų). laidojimo paminklų duomenys – kapų įrengimai, kapų vieta laidojimo paminkle ir įkapės, panaudoti interpretuojant juos palikusių bendruomenių kai kuriuos socialinės organizacijos klausimus. vėlyvajame žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje mirusieji laidoti skirtingo tipo kapuose – pilkapiuose ir plokštiniuose kapuose, abiejuose atskiriems kapams įrengtos individualios akmenų struktūros. keliama hipotezė, kad skirtingi kapų tipai ir jų įrengimai nėra vien laidosenos kaitos laikui bėgant rezultatas, o vienas iš požymių, rodantis, jog aptariamu laikotarpiu galėjo egzistuoti diferencijuota, hierarchinė visuomenė. reikšminiai žodžiai: vėlyvasis žalvario amžius, ankstyvasis geležies amžius, pilkapiai, degintiniai kapai, griautiniai kapai, visuomenė, šiaurės vakarų lietuva Show More ... ... Show Less

Žvilgsnis Į Lietuvos Archeologijos Paveldo Apsaugos Ištakas

xix a. pabaigoje vakarų europoje susiformuoja pagrindiniai profesionaliosios paveldosaugos elementai: įteisinamas paveldo ekspertų institutas, materialiosios kultūros liekanoms priskiriama vidinė vertė ir įteisinami jų sąrašai, paveldas pasitelkiamas tapatumui formuoti. straipsnyje siekiama atskleisti profesionaliosios paveldosaugos formavimosi procesus lietuvai esant rusijos imperijos sudėtyje. xix a. pirmoje pusėje lietuvoje ėmė rastis archeologijos mokslo užuomazgų ir paveldo apsaugos (plačiąja prasme) pastangų, kurios xix a. viduryje vilniaus senienų muziejaus ir vilniaus laikinosios archeologijos komisijos veikloje įgavo kai kuriuos profesionaliosios paveldosaugos bruožus. atskiri paveldo apsaugos sistemos elementai įsitvirtina xix a. pabaigoje, kai archeologijos objektų apsaugai ir jų tyrimams imta taikyti visoje rusijos imperijoje galiojusi sistema, tačiau, kitaip nei vakarų europoje, bendro paveldo apsaugą įgyvendinančio įstatymo nebuvo priimta. xix a. pabaigoje–xx pradžioje etninės lietuvybės pagrindu gimstanti lietuvių tauta susitelkė į valstybės kūrimo darbus – tai taip pat nulėmė pavėluotą profesionaliosios paveldo apsaugos sistemos formavimąsi, palyginti su kitomis europos šalimis. reikšminiai žodžiai: archeologija, mokslas, paveldo apsauga, archeologijos istorija Show More ... ... Show Less

Vėlyvojo Žalvario Ir Ankstyvojo Geležies Amžiaus Laidosena Ir Visuomenė Šiaurės Vakarų Lietuvoje

straipsnyje analizuojama vėlyvojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus laidosena dabartinės šiaurės vakarų lietuvos dalyje, daugiausia dėmesio teikiant pilkapių ir individualių kapų įrengimui bei įkapėms. per daugiau nei šimtmetį vykdomus kasinėjimus atrasta 19 laidojimo vietų, kuriose žinomi 182 kapai (169 degintiniai, 13 griautinių kapų). laidojimo paminklų duomenys – kapų įrengimai, kapų vieta laidojimo paminkle ir įkapės, panaudoti interpretuojant juos palikusių bendruomenių kai kuriuos socialinės organizacijos klausimus. vėlyvajame žalvario ir ankstyvajame geležies amžiuje mirusieji laidoti skirtingo tipo kapuose – pilkapiuose ir plokštiniuose kapuose, abiejuose atskiriems kapams įrengtos individualios akmenų struktūros. keliama hipotezė, kad skirtingi kapų tipai ir jų įrengimai nėra vien laidosenos kaitos laikui bėgant rezultatas, o vienas iš požymių, rodantis, jog aptariamu laikotarpiu galėjo egzistuoti diferencijuota, hierarchinė visuomenė Show More ... ... Show Less

Klaipėdos Akmens Masės Keramika (XIV–XVIII Amžius

į ankstyvąją klaipėdą akmens masės keramika atkeliavo iš vokiškų siegburgo, žemutinės saksonijos, langerwehe’ės, waldenburgo, aacheno / raereno, kelno, frecheno, westerwaldo, altenburgo, annabergo gamybos centrų, taip pat iš anglijoje, londone, įsikūrusių woolwicho, fulhamo ir lambetho gamyklų bei iš nottinghamo mieste veikusio gamybos centro. ankstyviausi xiii a. antros pusės–xvi a. pradžios indai pasiskirstė pilies ir ankstyvojo kolonistų miesto teritorijose. kuriantis senajam miestui, šių indų mieste daugėjo. tiriant klaipėdos akmens masės indus buvo išskirtos keturios funkcinės grupės. remiantis šios keramikos duomenimis, pavyko patikslinti kai kurių tyrimų metu rastų indų bei miesto kultūrinių sluoksnių datavimą Show More ... ... Show Less

XVI–XVIII Amžiaus Artilerijos Pabūklai, Saugomi Lietuvos Muziejuose Ir Privačioje Kolekcijoje

straipsnyje aptariami originalūs xvi–xviii a. artilerijos pabūklai, saugomi ir eksponuojami lietuvos muziejuose, taip pat esantieji privačioje kolekcijoje. pabūklai suskirstyti pagal tipą, laikotarpį ir saugojimo bei eksponavimo vietas. taip pat pateikiami pabūklų vamzdžių lydinių rentgeno flurescencinės (xrf) cheminių elementų analizės duomenys. straipsnį papildo minėtų pabūklų katalogas Show More ... ... Show Less

XVII–XIX Amžiaus Archeologiniai Odos Radiniai Iš Žiežmarių

straipsnyje analizuojami 2013 ir 2015 m. žiežmariuose archeologinių kasinėjimų metu surasti odiniai radiniai. atskleidžiama jų įvairovė, analizuojama dirbinių konstrukcija ir gamybos ypatumai. lietuvos periferijos miestelių archeologiniuose kultūriniuose sluoksniuose šios rūšies dirbinių retai aptinkama. jų tyrimai padeda geriau pažinti nuo ekonominių ir politinių centrų nutolusių miestelių kasdienio gyvenimo specifiką Show More ... ... Show Less

Tarp Viduramžių Archeologijos, Paveldo Apsaugos Ir Archeologijos Vadybos. Pokalbis Su Prof. Dr. Albinu Kuncevičiumi

šiuo pokalbiu skaitytojus norime detaliau supažindinti su vieno iš žymiausių šių dienų lietuvos archeologų, vilniaus universiteto istorijos fakulteto archeologijos katedros vedėjo, prof. dr. albino kuncevičiaus, kurio 60-ies metų jubiliejų šiemet paminėjome, archeologine veikla. jubiliejai yra gera proga apžvelgti ir įvertinti nuveiktus darbus bei pamąstyti apie tolesnės veiklos perspektyvas. šiame pokalbyje aptartos ir kai kurios visai lietuvos archeologijai svarbios problemos Show More ... ... Show Less

Žvilgsnis Į Lietuvos Archeologijos Paveldo Apsaugos Ištakas

xix a. pabaigoje vakarų europoje susiformuoja pagrindiniai profesionaliosios paveldosaugos elementai: įteisinamas paveldo ekspertų institutas, materialiosios kultūros liekanoms priskiriama vidinė vertė ir įteisinami jų sąrašai, paveldas pasitelkiamas tapatumui formuoti. straipsnyje siekiama atskleisti profesionaliosios paveldosaugos formavimosi procesus lietuvai esant rusijos imperijos sudėtyje. xix a. pirmoje pusėje lietuvoje ėmė rastis archeologijos mokslo užuomazgų ir paveldo apsaugos (plačiąja prasme) pastangų, kurios xix a. viduryje vilniaus senienų muziejaus ir vilniaus laikinosios archeologijos komisijos veikloje įgavo kai kuriuos profesionaliosios paveldosaugos bruožus. atskiri paveldo apsaugos sistemos elementai įsitvirtina xix a. pabaigoje, kai archeologijos objektų apsaugai ir jų tyrimams imta taikyti visoje rusijos imperijoje galiojusi sistema, tačiau, kitaip nei vakarų europoje, bendro paveldo apsaugą įgyvendinančio įstatymo nebuvo priimta. xix a. pabaigoje–xx pradžioje etninės lietuvybės pagrindu gimstanti lietuvių tauta susitelkė į valstybės kūrimo darbus – tai taip pat nulėmė pavėluotą profesionaliosios paveldo apsaugos sistemos formavimąsi, palyginti su kitomis europos šalimis Show More ... ... Show Less

Influences Of The Corded Ware Culture In The Belarusian Lakeland (On The Ground Of The Kryvina Peat-Bog Microregion

virvelinės keramikos kultūros įtakos baltarusijos ežeringajame krašte (remiantis kryvinos durpyno mikroregiono medžiagastraipsnyje analizuojama baltarusijos ežeringojo krašto neolito gyvenviečių kultūrinė raida iv–iii tūkstm. pr. kr., daugiausia remiantis kryvinos durpyno gyvenviečių archeologiniais tyrimais. nors viena po kitos ėjusių giminingų usviatų ir šiaurės baltarusijos kultūrų kompleksai analizuojamose gyvenvietėse yra gana panašūs, pastarojoje matyti ir didelė virvelinės keramikos tradicijų įtaka, pasiekusi šį regioną iš vakarų ir pietų. remiantis gautomis radioaktyviosios anglies datomis, šis kultūrinis pasikeitimas įvyko ir virvelinės keramikostradicijų įtaka regione pradėjo reikštis iii tūkstm. pr. kr. antrojo ketvirčio antrojoje pusėje Show More ... ... Show Less

  • Peat Bog
Rediscovering The Final Palaeolithic-Mesolithic Settlement At Pabartoniai, A Site On The River Neris

iš naujo atrasta pabartonių finalinio paleolito–mezolito gyvenvietė neries pakrantėjestraipsnyje pristatomi naujausi pabartonių akmens amžiaus gyvenvietės tyrimų rezultatai. ši vėlyvojo paleolito–mezolito gyvenvietė buvo iš naujo atrasta 2014 m. ir dvejus metus tyrinėta. kasinėjimų metu atrastos struktūros, titnaginis inventorius ir archeobotaninė medžiaga leido tyrinėti šio archeologinio objekto pirminį apgyvendinimą. deja, gyvenvietėje apsistota ne vienąkart, skirtingų laikotarpių radiniai yra susimaišę smėlingame grunte, tad tiksliai rekonstruoti jos apgyvendinimo eigą ir pobūdį yra nelengva. vis dėlto kasinėjimų metu pritaikyti įvairūs tyrimų metodai leidžia atsakyti į kai kuriuos klausimus Show More ... ... Show Less

  • A Site
XIII–XIV Amžiaus Kernavės Keramika

straipsnyje analizuojama viduramžių kernavės miesto xiii–xiv a. apžiestos keramikos kolekcija. detaliai nagrinėjami buityje naudotų indų technologiniai, morfologiniai, puošybiniai požymiai, ieškoma galimos paskirties, erdvės ir chronologijos nulemtų reikšmingų bruožų. apibendrinant būdingus požymius, išskiriamos stilistinės indų grupės. joms priskiriamų indų ir jų fragmentų sklaidos analizė išryškina puodininkystės vaidmenį ir raidą viduramžiškoje ankstyvojo lietuvos miesto visuomenėje Show More ... ... Show Less

Emilijos Adiklienės Kraštotyrinė Veikla Ir Archeologinis Rinkinys Palangos Kurorto Muziejuje

xx a. septintą–aštuntą dešimtmetį pedagogės, lituanistės ir kraštotyrininkės emilijos adiklienės pastangomis palangoje buvo aktyviai renkami eksponatai būsimam muziejui. 1966 m. e. adiklienė tapo tuometinės lietuvos tsr paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos palangos skyriaus pirmininke. palangos bendruomenė buvo skatinama aktyviai prisidėti prie būsimo muziejaus kūrimo, perduoti turimus etnografinius ir su krašto kultūriniu palikimu susijusius daiktus. kraštotyrininkai aktyviai dalyvavo etnografinėse išvykose į palangos apylinkes. palangos kurorto muziejuje saugoma e. adiklienės kraštotyrinio palikimo dalis yra straipsnyje ir jo priede nagrinėjamas archeologinis rinkinys, pirmą kartą publikuojamas šiame straipsnyje. rinkinys sudarytas daugiausia iš metalinių archeologinių dirbinių, priskiriamų kuršių, lamatiečių kultūrai Show More ... ... Show Less

A New Perspective On Neolithic Sites In The Dubičiai Microregion Using A GIS Spatial Analysis

naujas požiūris į dubičių mikroregiono neolitines gyvenvietes taikant gis erdvinę analizęstraipsnyje analizuojamas akmens amžiaus gyvenviečių gausa ir įvairove išsiskiriantis dubičių mikroregionas, pristatomos gis erdvinės analizės teikiamos galimybės rekonstruoti šio mikroregiono neolito laikotarpio kraštovaizdį, ištirti sąlygas, nulėmusias akmens amžiaus gyvenviečių vietos pasirinkimą, ir nustatyti vietas, kuriose didžiausia tikimybė aptikti naujų, dar nežinomų neolitinių gyvenviečių Show More ... ... Show Less

  • Gis Spatial Analysis
  • New Perspective