Assessing Family Outcomes: Psychometric Evaluation of the Beach Center Family Quality of Life Scale

2006 ◽  
Vol 68 (4) ◽  
pp. 1069-1083 ◽  
Author(s):  
Lesa Hoffman ◽  
Janet Marquis ◽  
Denise Poston ◽  
Jean Ann Summers ◽  
Ann Turnbull
2017 ◽  
Vol 55 (2) ◽  
pp. 57-71 ◽  
Author(s):  
Chun-Yu Chiu ◽  
Hyojeong Seo ◽  
Ann P. Turnbull ◽  
Jean Ann Summers

Abstract The Beach Center Family Quality of Life Scale is an internationally validated instrument for measuring family outcomes. To revise the scale for better alignment with the Family Quality of Life theory, the authors excluded non-outcome items in this revision. In this study, we examined reliability and validity of the revised scale (i.e., the FQoL Scale-21) and its scores for Taiwanese families of children and youth with intellectual disability and developmental delay (age 0–18). Results from 400 Taiwanese respondents suggested that the FQoL Scale-21 has the potential to be used as an indicator of positive outcomes in intervention evaluation, policy making, and service delivery.


2007 ◽  
Vol 17 (1) ◽  
pp. 115-122 ◽  
Author(s):  
Nan Luo ◽  
Boon-Kheng Seng ◽  
Feng Xie ◽  
Shu-Chuen Li ◽  
Julian Thumboo

2016 ◽  
Author(s):  
Efi Parpa ◽  
Nick Katsantonis ◽  
Eleni Tsilika ◽  
Antonis Galanos ◽  
Maria Sassari ◽  
...  

2017 ◽  
Vol 27 (3) ◽  
pp. 76-83
Author(s):  
Laimutė Samsonienė ◽  
Michail Bencion Malkin ◽  
Jonas Kairys ◽  
Algirdas Juozulynas

Straipsnio tikslas - atskleisti tėvų, auginančių ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaiką su autizmo spektro sutrikimu, šeimos gyvenimo gerovės probleminius veiksnius. Tyrime dalyvavo 100 tėvų, auginančių ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaiką su autizmo spektro sutrikimu. Naudota nuoseklaus tyrimo strategija taikant anketinę apklausą su uždaro ir atviro tipo klausimais. Anketoje uždaro tipo klausimai skirti ištirti šeimos, auginančios vaiką su autizmo spektro sutrikimu, gyvenimo kokybę (angl. Family quality of life scale), o atviro tipo klausimai – šeimos specialiųjų poreikių tenkinimo ypatumus. Tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Office Excel ir SPSS programas. Rezultatai. Auginančios neįgalų ikimokyklinio amžiaus vaiką šeimos narių tarpusavio sąveikai svarbus neįgalaus vaiko auklėjimas (r=0,66), materiali (r=0,53) ir emocinė (r=0,51) šeimos gerovė, o tėvams, auginantiems mokyklinio amžiaus neįgalų vaiką, – auklėjimas (r= 0,53) bei materiali gerovė (r=0,53). Respondentai prastai įvertino paramą, gaunamą iš valstybės, šeimos specialiesiems poreikiams tenkinti. Tik dalį reikalingų jų neįgalaus vaiko raidai paslaugų galėjo įpirkti patys, o kitos dalies paslaugų įpirkti negalėjo dėl šeimos prastos finansinės padėties. Išvados. Visuomenės pastangos tinkamai pasirūpinti šeimos, auginančios neįgalų vaiką, gyvenimo gerove, priklauso nuo gebėjimo sistemiškai atskleisti santykių šeimoje ir socialinių santykių psichosocialinio funkcionavimo ypatumus bei specialistų teikiamos pagalbos šeimai iš formalių ir/ar neformalių struktūrų poreikį ir lūkesčius.


CoDAS ◽  
2015 ◽  
Vol 27 (6) ◽  
pp. 534-540 ◽  
Author(s):  
Bianca Miguel Jorge ◽  
Cilmara Cristina Alves da Costa Levy ◽  
Lídio Granato

RESUMO Objetivo Adaptar culturalmente a Escala de Qualidade de Vida Familiar (Family Quality of Life Scale - FQOLS) para a versão em Português Brasileiro (PB), avaliar a confiabilidade do instrumento e a qualidade de vida familiar (QVF) das famílias que possuem filhos com deficiência auditiva. Métodos: O processo de adaptação cultural da escala seguiu os passos doGuidelines for the Process of Cross-Cultural Adaptation of Self-Report Measure. Realizada em três momentos: tradução, retrotradução e aplicação na amostra piloto como forma de verificar dificuldades de compreensão dos itens. Quando finalizada foi aplicada em 41 famílias que possuem filhos com deficiência auditiva e, com os seus resultados, foram analisadas a qualidade de vida (QV) e a confiabilidade, a partir do teste estatístico alfa de Cronbach (α). Resultados: Na primeira versão (tradução), dentre os 25 itens presentes, apenas em 4 houve divergências entre as tradutoras; após as correções, houve a segunda versão (retrotradução), em que foram identificadas mais 4 divergências. Por fim, após as correções finais, a última versão foi elaborada e usada na amostra piloto sem divergências, e, dessa forma, foi aplicada nas famílias de filhos surdos, as quais se consideraram satisfeitas em relação à QV. Com o teste alfa de Cronbach (α) foi verificado que a escala tem confiabilidade satisfatória. Conclusão: A versão em PB da FQOLS é um instrumento de fácil aplicação e com confiabilidade satisfatória. As famílias estão satisfeitas com sua QVF.


2016 ◽  
Vol 45 (3) ◽  
pp. 182-195 ◽  
Author(s):  
Philip Lindner ◽  
Ola Frykheden ◽  
David Forsström ◽  
Erik Andersson ◽  
Brjánn Ljótsson ◽  
...  

Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document