Social Predictors of Physical Activity in Later Life: The Contribution of Social-Network Type

2003 ◽  
Vol 11 (3) ◽  
pp. 389-406 ◽  
Author(s):  
Howard Litwin

The purpose of this study was to examine the association of social-network type and physical activity in an elderly population. The analysis was based on secondary analysis of a sample of Israeli retirees (N= 1,493). Five network types were considered: diverse, friends, neighbors, family, and restricted networks. Sociodemographic and health variables were addressed as control variables. A dichotomous physical activity measure was regressed in a hierarchical logistic procedure on the control and network-type variables. The multivariate results showed that respondents in diverse networks had the highest likelihood of all the network types for engaging in physical activity, and those in exclusively family or restricted networks had the lowest. The findings confirm that physically active older adults are also more socially connected.

2020 ◽  
Vol 31 ◽  
Author(s):  
Rafael Ming Chi Santos Hsu ◽  
Jaroslava Varella Valentova

Abstract Despite the well-known benefits for health, low levels of physical activity (PA) remain a public health issue. Research on motives for engaging in different PA shows differences in motives for Sports and Exercises. However, few studies addressed motives using more categories of PA. In this research, we investigated motives for four categories of PA (Individual Sports, Collective Sports, Exercises, and Body/Movement Practices), and possible effects of sex and age among 1,420 physically active individuals. Respondents answered the Motivation for Physical Activity Measure Revised. Intrinsic motives were higher for Sports, while Exercisers were motivated more extrinsically. Body/Movement Practices, although being composed of several activities defined by previous studies as Exercises, showed a motivational pattern closer to Sports. Fitness/Health motivation increased with age, while Appearance motivation decreased. Regarding sex, women reported higher Interest/Enjoyment than men. Our results can have implications for physical activities promotion, especially considering more categories than Sports/Exercises in the context of different motives.


2021 ◽  
pp. 089011712110150
Author(s):  
Kimberly J. Waddell ◽  
Sujatha Changolkar ◽  
Gregory Szwartz ◽  
Sarah Godby ◽  
Mitesh S. Patel

Purpose: Examine changes in sleep duration by 3 behavioral phenotypes during a workplace wellness program with overweight and obese adults. Design: Secondary analysis of a randomized clinical trial Setting: Remotely monitored intervention conducted across the United States Subjects: 553 participants with a body mass index ≥25 Intervention: Participants were randomized to 1 of 4 study arms: control, gamification with support, gamification with collaboration, and gamification with competition to increase their physical activity. All participants were issued a wrist-worn wearable device to record their daily physical activity and sleep duration. Measures: The primary outcome was change in daily sleep duration from baseline during the 24 week intervention and follow-up period by study arm within behavioral phenotype class. Analysis: Linear mixed effects regression. Results: Participants who had a phenotype of less physically active and less social at baseline, in the gamification with collaboration arm, significantly increased their sleep duration during the intervention period (30.2 minutes [95% CI 6.9, 53.5], P = 0.01), compared to the control arm. There were no changes in sleep duration among participants who were more extroverted and motivated or participants who were less motivated and at-risk. Conclusions: Changes in sleep during a physical activity intervention varied by behavioral phenotype. Behavioral phenotypes may help to precisely identify who is likely to improve sleep duration during a physical activity intervention.


2019 ◽  
Vol 5 (1) ◽  
pp. e000517 ◽  
Author(s):  
Brad Stenner ◽  
Amber D Mosewich ◽  
Jonathan D Buckley ◽  
Elizabeth S Buckley

ObjectiveTo investigate associations between markers of health and playing golf in an Australian population.MethodsSecondary analysis of data from the Australian National Nutrition and Physical Activity Survey to compare selected health outcomes between golfers (n=128) and non-golfers (n=4999).ResultsGolfers were older than non-golfers (mean±SD 57.7±14.2 years, 48.5±17.6 years, p<0.05). A higher proportion of golfers were overweight or obese compared with non-golfers (76% vs 64%, p<0.05), and golfers were more likely to have been diagnosed with ischaemic heart disease (IHD) at some time in their life (OR 2.8, 95% CI 1.0 to 7.8). However, neither the risk of being overweight or obese (OR 1.4, 95% CI 0.9 to 2.2) or having been diagnosed with IHD (OR 2.1, 95% CI 0.8 to 5.8), were significant after controlling for age. Golfers were more physically active than non-golfers (8870±3810 steps/day vs 7320±3640 steps/day, p<0.05) and more likely to report high health-related quality of life (HRQoL) than non-golfers (OR 1.8; 95% CI 1.0 to 3.3), but not after adjusting for physical activity (OR 1.4, 95% CI 0.9 to 2.2).ConclusionCompared with non-golfers, golfers were more likely to be overweight or obese and to have been diagnosed with IHD, but not after adjusting for golfers being older. Golfers were more likely to report a higher HRQoL, but not after adjusting for golfers being more physically active. There may be an association between golfers being more physically active than non-golfers and reporting a higher HRQoL.


2014 ◽  
Vol 114 (9) ◽  
pp. A23
Author(s):  
V. Quick ◽  
C. Byrd-Bredbenner ◽  
A.A. White ◽  
S. Shoff ◽  
B. Lohse ◽  
...  

2018 ◽  
Vol 1 (76) ◽  
Author(s):  
Rasa Jankauskienė ◽  
Ramutis Kairaitis

Maisto papildų, mažinančių kūno masę, vartojimas gali būti žalingas sveikatai dėl abejotino kai kurių preparatų veiksmingumo ir saugumo. Nepaisant to, nuo 7 iki 33% amerikiečių yra bent kartą gyvenime vartoję šiuos preparatus. Jų vartojimo paplitimas besimankštinančių populiacijose nežinomas, nors yra studijų, nurodančių, kad kas antras sportuotojas vartoja maisto papildus. Tyrimų, nagrinėjančių šių maisto papildų vartojimo paplitimą, yra nepakanka-mai, dar mažiau jų atlikta analizuojant šių preparatų vartojimo ryšius su mankštinimosi motyvacijos, tikslų ir nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo veiksniais. Tyrimo tikslas — nustatyti sveikatingumo centruose besimankštinančių asmenų maisto papildų, mažinančių kūno masę vartojimo paplitimą ir atlikti susijusių veiksnių analizę. Tyrimas buvo atliekamas 11 šalies sveikatingumo centrų, taikant anketavimo metodą. Išanalizuoti 217 tiriamųjų (iš jų — 66 moterys) duomenys, amžiaus vidurkis — 29,02 ± 9,9 m. Anketą sudarė demografi nių, su mankštinimusi ir kūno masę mažinančių maisto papildų (MP) vartojimu susijusių klausimų blokas. Mankštinimosi motyvai buvo nustatomi remiantis klausimynu (angl. Motives for Physical Activity Measure — Revised, MPAM — R) (Frederick, Ryan, 1993). Nerimas dėl socialinio išvaizdos priėmimo (NSIP) buvo nustatytas Nerimo dėl socialinio išvaizdos priėmimo skale (angl.  Social Physique Anxiety Scale) (Hart et al., 1989).Iš visos tiriamosios imties MP per pastaruosius du mėnesius vartojo 16,3% respondentų, daugiau moterų negu vyrų (p = 0,01). Išoriniai mankštinimosi motyvai nebuvo susiję su dažnesniu maisto papildų vartojimu. Logistinė regresinė analizė atskleidė, kad kontroliuojant lyties efektą NSIP ir mankštinimosi dėl riebalų mažinimo tikslas  buvo susiję su dažnesniu maisto papildų vartojimu (p < 0,05).Besimankštinantys asmenys kūno masę kontroliuoja sveikatai žalingu būdu, todėl būtina stiprinti jo prevenciją ma-žinant besimankštinančių asmenų nerimą dėl socialinio išvaizdos priėmimo ir mankštinimosi dėl riebalų mažinimo motyvų sureikšminimą. Rezultatų negalima apibendrinti dėl mažos tiriamųjų imties, reikalingi tolesni tyrimai.Raktažodžiai: maisto papildai, mankštinimosi motyvai, nerimas dėl socialinio išvaizdos priėmimo.


2018 ◽  
Vol 3 (78) ◽  
Author(s):  
Rasa Jankauskienė ◽  
Rasa Mickūnienė

Atlikta daugybė tyrimų, atskleidžiančių, kad valgymo sutrikimai labiau paplitę tarp profesionaliai sportuojančių (ypač kultivuojančių estetines sporto šakas) negu bendroje populiacijoje. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad asmenys, besimankštinantys sveikatingumo centruose, dažniau kenčia nuo valgymo sutrikimų nei kitur sportuojantys. Nemažai tyrimų atlikta tiriant vaikų, jaunimo ir studentų mankštinimosi motyvacijos, valgymo sutrikimų rizikos ryšius, tačiau mažiau žinoma, kaip demografi niai bei mankštinimosi veiksniai gali būti susiję su besimankštinančių suaugusių asmenų, ypač vyrų, valgymo sutrikimų rizika.Šio tyrimo tikslas — nustatyti, kaip demografi niai (lytis, amžius, išsilavinimas) ir mankštinimosi (motyvacija, stažas) veiksniai susiję su besimankštinančių  asmenų valgymo sutrikimų rizika.Tyrimo imtis ir organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas 2008 metų pavasarį keliuose Kauno sveikatingumo centruose, taikant apklausos raštu metodą. Iš viso buvo analizuoti 239 tiriamųjų duomenys, iš jų — 81 vyras (amžiaus vidurkis (SD) 30,8 ± 8,9 m.). Tyrimo instrumentas. Anketą sudarė demografi nių klausimų blokas. Valgymo sutrikimų rizika nustatyta taikant Po-žiūrio į valgymą testą (Eating Attitude Test-26,  Garner, 1982). Mankštinimosi motyvacija buvo nustatoma remiantis apsisprendimo teorijos pagrindu sukurtu klausimynu (angl. Motives for Physical Activity Measure-Revised; MPAM-R) (Frederick, Ryan, 1993). Rezultatai. Bendras šios imties tiriamųjų valgymo sutrikimų rizikos balų vidurkis buvo 7,67 ± 8 balo. Į valgymo sutri-kimų rizikos grupę (surinko 20 ir daugiau balų) pakliuvo 21 (9,1%) tiriamasis, iš jų — 7 (8,64%) vyrai ir 14 (8,86%) moterų. Logistinė regresinė analizė atskleidė, kad mankštinimasis dėl išvaizdos (p < 0,05), ilgesnis mankštinimosi stažas (p > 0,05) ir mankštinimosi dažnis buvo susiję su didesne valgymo sutrikimų rizika (p > 0,05). Išvados. Valgymo sutrikimų rizika yra paplitęs reiškinys tarp besimankštinančių asmenų. Moteriška lytis, amžius ir aukštesnis išsilavinimas nėra reikšmingai susiję su sveikatingumo centruose besimankštinančių asmenų valgymo su-trikimų rizika. Mankštinimasis dėl išvaizdos gerinimo motyvo yra svarbiausias valgymo sutrikimus prognozuojantis veiksnys (p < 0,05). Tyrimas pagrindžia prevencinių programų bei vidinės motyvacijos stiprinimo būtinybę sveika-tingumo centruose ir atskleidžia šių programų reikalingumą vyrams.Raktažodžiai: valgymo sutrikimai, fizinis aktyvumas, mankštinimosi motyvacija.


2019 ◽  
Vol 47 (8) ◽  
pp. 1189-1197 ◽  
Author(s):  
Silje Halvorsen Sveaas ◽  
Hanne Dagfinrud ◽  
Melissa Woll Johansen ◽  
Elisabeth Pedersen ◽  
Ole-Martin Wold ◽  
...  

Objective.To explore the longterm effect of a 3-month exercise program on leisure time physical activity level in individuals with axial spondyloarthritis (axSpA).Methods.A secondary analysis was performed on data from 100 individuals with axSpA who were included in a randomized controlled trial. The exercise group (EG) participated in a 3-month exercise program while the control group (CG) received no intervention. Physical activity during leisure time was measured with a questionnaire (physically active: ≥ 1 h/week with moderate/vigorous intensity physical activity). Disease activity was measured with the Ankylosing Spondylitis Disease Activity Scale (ASDAS; higher score = worst). Statistical analyses were performed on an intention-to-treat basis using chi-square tests, logistic regression, and mixed models.Results.At the 12-month followup, significantly more individuals in the EG than in the CG were physically active [29 (67%) vs 13 (30%), p < 0.001] and exercised 2–3 times/week [25 (58%) vs 15 (34%), p = 0.02], and fewer exercised at light intensity [3 (8%) vs 14 (44%), p = 0.002]. “Participation in the EG” (OR 6.7, 95% CI 2.4–18.6, p < 0.001) and “being physically active at baseline” (OR 4.7, 95% CI 1.4–15.8, p = 0.01) were the factors most associated with being physically active. There were no differences between the groups in ASDAS (p = 0.79).Conclusion.A 3-month exercise program had a beneficial longterm effect on leisure time physical activity in individuals with axSpA, thus indicating a more beneficial health profile. Still, few individuals continued the intensive program, and there was no difference between the groups in disease activity after 12 months. (ClinicalTrials.gov: NCT02356874)


Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document