scholarly journals Ūminio pankreatito etiopatogenezė

2006 ◽  
Vol 4 (2) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Audrius Šileikis

Audrius ŠileikisVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųPilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Ūminis pankreatitas – tai liga, kurios metu pažeidžiama ne tik kasa, bet ir kiti organai, o sutrikus jų veiklai žmogus gali mirti. Todėl žinant ligos priežastis ir jos raidos mechanizmą galima išvengti mirtinų komplikacijų. Per pastaruosius du dešimtmečius atlikta nemažai mokslinių tyrinėjimų, leidusių geriau pažinti procesus, vykstančius sergant ūminiu pankreatitu. Jie ir pateikti šiame straipsnyje. Reikšminiai žodžiai: ūminis pankreatitas, citokinai Etiopathogenesis of acute pancreatitis Audrius ŠileikisCenter of Abdominal Surgery,Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos",Vilnius, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Acute pancreatitis is a disease which damages not only the pancreas, but also the other organs, through the functional derangement of which a person may die. Thus, the knowledge of the causes of the disease and the mechanism of the development of the illness itself may help to avoid the threatening inevitable complications. A number of scientific investigations, which contributed to understanding the processes going on in the course of acute pancreatitis have been carried out within the recent twenty years; they are discussed in the paper. Key words: acute pancreatitis, cytokine

2005 ◽  
Vol 3 (4) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Henrikas Ramonas ◽  
Edmundas Štarolis

Henrikas Ramonas1, Edmundas Štarolis21 Vilniaus universiteto ligoninėsSantariškių klinikų I nefrourologijos skyrius,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Vilniaus universiteto Gastroenterologijos,nefrologijos, urologijos ir pilvo chirurgijos klinika,Vilniaus universitetinės miesto ligoninės Urologijos skyrius Lietuvos urologų draugija įkurta 1965 metais steigiamajame susirinkime Klaipėdoje. Jos narių skaičius išaugo nuo 23 iki 152. Draugijos nariai yra apgynę 30 disertacijų medicinos mokslo laipsniui įgyti, daugiausia inkstų ir priešinės liaukos ligų temomis. Pastaruoju dešimtmečiu, ypač suaktyvėjus Urologų draugijos narių tarptautiniam bendradarbiavimui, pagausėjo mokslinių darbų, vis daugiau diegiama naujų urologinių ligų gydymo būdų. Lietuvos urologų draugija sistemingai organizuoja respublikines ir tarptautines urologų mokslines konferencijas. Dėl įvairių objektyvių ir subjektyvių priežasčių šiuo metu urologų trūksta, jų pasiskirstymas mūsų valstybėje netolygus. Ateityje svarbu išlaikyti susiformavusias draugijos tradicijas, daugiau dėmesio skirti urologinei pagalbai optimizuoti, jauniems urologams mokyti. Reikšminiai žodžiai: urologija, istorija 40 years of the Lithuanian Society of Urologists Henrikas Ramonas1, Edmundas Štarolis21 Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos",1st Department of Nephrology,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Vilnius University, Clinic of Gastroenterology,Nephrology, Urology and Abdominal Surgery,Department of Urology of Vilnius University Hospital,LT-08661 Vilnius, Lithuania The Lithuanian Society of Urologists was founded at the Constituent Assembly which took place in 1965 in Klaipėda. The number of Society members increased from 23 to 152 during those four decades. Thirty members of the Society defended their theses and acquired scientific degrees, mostly in kidney and prostate diseases. With the developing of international contacts, the number of scientific works as well as new advanced treatment modalities increased significantly during the last decade. Local and international scientific conferences of urologists are regularly organized by the Society. For some objective and subjective reasons, there is a shortage of urologists in our country, and their distribution is not equal by the regions. It is an important task for the future to keep traditions of the Society, focusing attention on the optimization of urological services, as well as on postgraduate studies for young urologists. Keywords: urology, history


QJM ◽  
2020 ◽  
Vol 113 (Supplement_1) ◽  
Author(s):  
B B Ghobreal ◽  
S F Mahmoud ◽  
H S A Elsamie ◽  
A M Metwally

Abstract Background Acute pancreatitis (AP) is an inflammatory condition of the pancreas that can cause local injury, systemic inflammatory response syndrome, and organ failure. Worldwide, AP is a common gastrointestinal condition and there is evidence that the incidence has been rising in recent years. AP is associated with substantial suffering, morbidity, and cost to the health care system. Objective Our study aims to compare between the effect of enteral (EN) and parenteral nutrition on serum triglycerides in patient with acute pancreatitis in intensive care unit of Ain Shams University (ICU). We found that enteral route is more safe than parenteral nutrition regarding serum triglycerides. Patients and Methods An informed written consent was obtained from patients and /or relatives who were included in this study. All patients were adults, more than 18 years old, admitted to ICU of Ain Shams University Hospital, either have acute pancreatitis on admission or acquired acute pancreatitis in ICU due to different causes in period of six months of approval of the protocol. Patients were divided into two groups: 30 patients started total parenteral nutrition TPN ) one day after admission consisting of 70% carbohydrate (in the form of dextrose 25%) and 30% fat (smoflipid 250 ml, 2 gm per ml). The other 30 patients started enteral nutrition rich in carbohydrates with low fat content one day after admission (peptamen) 6 scoops in 200 ml water every 2 hours, stopped from 12 am to 8 am. Serum triglyceride level was measured at first day of admission, then 3 days after admission, then one week after admission. Results Our study showed that TPN was associated with more increase of serum triglycerides level from first day of admission to 3 days after admission when compared with enteral nutrition, there is also increase in serum triglycerides from 3days to one week after admission, comparing the three periods together, there is increase in serum triglycerides with TPN group more than in enteral group. Conclusion The study showed that TPN was associated with higher mortality rate than EN, also there was an increase in serum triglycerides with TPN more than EN; suggesting that, enteral nutrition is a safer mode of nutrition in patients with acute pancreatitis.


2009 ◽  
Vol 7 (1-2) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Artūras Mečkovski ◽  
Narimantas Evaldas Samalavičius ◽  
Vaidotas Grigas

Artūras Mečkovski, Narimantas Evaldas Samalavičius, Vaidotas GrigasVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos II Pilvo chirurgijos skyrius,Santariškių g. 2, LT-08406 VilniusVilniaus universiteto Onkologijos institutas, Chirurgijos klinika, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Gerybiniai storosios žarnos polipai yra viena iš dažnesnių storojo žarnyno patologijų. Dauguma jų pašalinami endoskopiškai. Tačiau esant dideliems ir nepatogios lokalizacijos polipams reikia kitos metodikos. Viena iš tokių metodikų – laparoskopu asistuojama polipektomija. Operuotas vienas pacientas dėl nusileidžiančiojoje gaubtinės žarnos (colon descendens) dalyje esančio 6 cm polipo. Pooperacinis laikotarpis sklandus, komplikacijų nebuvo. Išvada – laparoskopu asistuojama polipektomija saugus ir patikimas operacijos būdas, kai polipo negalima pašalinti endoskopiškai. Reikšminiai žodžiai: laparoskopu asistuojama polipektomija, storosios žarnos polipas Laparoscopy assisted colonic polipectomy – case report Artūras Mečkovski, Narimantas Evaldas Samalavičius, Vaidotas GrigasDepartment of Abdominal Surgery-2, Santariškių str. 2, LT-08406 Vilnius, LithuaniaClinic of Surgery, Oncology Institute of Vilnius University, Santariškių str. 1,LT-08660 Vilnius, LithuaniaVilnius University, Faculty of Medicine, Clinic of Internal, Family Medicine and Oncology,Santariškių str. 2,LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] The most common colonic pathology is the binning polyps. Most of them are treated by endoscopic polipectomy. In some cases when polyp is to large or awkwardly located need to choice another method of treatment. One of them – laparoscopy assisted colonic polipectomy.One patient underwent operation for large, 6 cm polyp of descending colon. Postoperative period was successful, without any complications. Conclusion. Laparoscopy assisted polipectomy was secure method of treatment. Key words: polipectomy, laparoscopic assisted, colonic polipe


2009 ◽  
Vol 7 (3-4) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Ieva Martinaitytė ◽  
Jonas Pivoriūnas ◽  
Jonas Jurgaitis ◽  
Marius Paškonis ◽  
Anatolij Ostapenka ◽  
...  

Ieva Martinaitytė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, 3, Marius Paškonis2, 3 Anatolij Ostapenka2, 3, Kęstutis Strupas21 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, M. K. Čiurlionio g. 21, LT-03101 Vilnius2 Gastroenterologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius3 Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected] Potrauminė blužnies pseudocista – tai labai reta dėl uždaros pilvo traumos išsivystanti blužnies plyšimo komplikacija, pasireiškianti tik 1 % pacientų, patyrusių uždarą pilvo traumą. Ligos simptomatika pasireiškia praėjus ilgam laikotarpiui po traumos, todėl yra sunku nustatyti blužnies pseudocistos etiologiją. Šiame straipsnyje pristatomas klinikinis potrauminės blužnies pseudocistos atvejis ir aptariama chirurginio gydymo taktika. Reikšminiai žodžiai: potrauminis blužnies sužalojimas, blužnies pseudocista, blužnies pseudocistos gydymas. Post-traumatic splenic pseudocyst: case report and review of the literature Ieva Martinaitytė1, Jonas Pivoriūnas1, Jonas Jurgaitis2, 3, Marius Paškonis2, 3 Anatolij Ostapenka2, 3, Kęstutis Strupas21 Faculty of Medicine, Vilnius University, M. K. Čiurlionio str. 21, LT-03101 Vilnius, Lithuania2 Clinic of Gastroenterology, Urology and Abdominal Surgery, Vilnius University Hospital “Santariškių Klinikos”, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania3 Institute of Oncology, Vilnius University, Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaEl paštas: [email protected] The post-traumatic pseudocyst is a very rare complication of the spleen rupture after blunt abdominal trauma. It is known to occur only to 1% of patients who had undergone such blunt abdominal trauma. The symptoms of the disease are reported to develop after a long post-traumatic period, thus the etiology of the pseudocyst of the spleen is hard to reveal. The aim of this paper is to present a case of the post-traumatic pseudocyst of the spleen and to discuss the strategy of the surgical management. Keywords: post-traumatic spleen injury, splenic pseudocyst, management of splenic pseudocyst.


2006 ◽  
Vol 4 (2) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Audrius Šileikis ◽  
Virgilijus Beiša ◽  
Blažiejus Jucevičius ◽  
Saulius Jurevičius ◽  
Albinas Lamošiūnas ◽  
...  

Audrius Šileikis, Virgilijus Beiša, Blažiejus Jucevičius, Saulius Jurevičius, Albinas Lamošiūnas, Kęstutis StrupasVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Ūminis pankreatitas – tai liga, pasižyminti sunkiai prognozuojama klinikine eiga ir dideliu mirštamumu. Šio straipsnio tikslas – pateikti mūsų sukauptą gydymo patirtį ir ją palyginti su literatūros duomenimis. Ligoniai ir metodai Retrospektyviuoju metodu išnagrinėta 126 ligonių, 2002–2005 m. gydytų nuo nekrozinio pankreatito, medicininė dokumentacija. Ūminis pankreatitas buvo diagnozuojamas remiantis klinika, instrumentiniais tyrimais ir amilazės kiekio padidėjimu kraujyje. Sunkumo laipsniui nustatyti naudotasi Atlantos klinikine klasifikacija. Kasos nekrozei patvirtinti būdavo atliekama kasos KT su intraveniniu kontrastavimu. Ligoniai operuoti tais atvejais, kai būdavo įrodyta kasos nekrozinio audinio infekcija, atsirasdavo intraabdominalinė komplikacija arba toliau gydomo konservatyviai ilgiau nei tris savaites ligonio būklė negerėdavo. Operuojant ligonius būdavo atliekamos nekrektomijos, paskui taikytas atviras ar uždaras plovimo būdas. Rezultatai Pagrindinė ūminio pankreatito priežastis – alkoholis (48%). Daugumai gydytų ligonių kasos nekrozė neviršijo 30% kasos dydžio (69%). Dauguma ligonių išoperuota (57,14%). Pagrindinė indikacija operuoti – kasos nekrozinių audinių infekcija (51,4%). Lyginant kasos nekrozės infekcijos dažnį su kasos nekrozės dydžiu nustatyta, kad kuo didesnis nekrozės plotas, tuo dažnesnė infekcija. Palyginus operacijų būdus konstatuota, kad ligoniams po nekrektomijos ir vėliau taikyto uždaro plovimo žarninių fistulių buvo mažiau ir trumpesnė pooperacinio gydymo trukmė. Mirė 15 ligonių (12%), iš jų 7 ligoniai – pirmosios klinikinės fazės metu ir 8 ligoniai – antrosios. Išvados Norint išvengti sunkaus ūminio pankreatito sukeliamų komplikacijų, dėl kurių gali ištikti mirtis, būtina laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligą. Nustatant ūminio pankreatito sunkumo laipsnį, būtina vadovautis Atlantos klinikiniais kriterijais. Diagnozavus kasos nekrozę, rekomenduojama infekcijos profilaktikai skirti antibiotikų. Optimalus operacinio gydymo laikas – trečia ar ketvirta savaitė nuo ligos pradžios. Pageidautina, kad ligoniai, sergantys sunkiu ūminiu pankreatitu, būtų gydomi tretinio lygio centruose, kuriuose būtų užtikrinta jų stebėsena ir adekvati komplikacijų korekcija. Reikšminiai žodžiai: ūminis pankreatitas, kasos nekrozė, infekcija, chirurginis gydymas Experience in treating acute necrotic pancreatitis Audrius Šileikis, Virgilijus Beiša, Blažiejus Jucevičius, Saulius Jurevičius, Albinas Lamošiūnas, Kęstutis StrupasCenter of Abdominal Surgery, Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos",Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Background / objective Acute pancreatitis is a disease which is notable for its complicated forecast of the clinical course and for its high degree of mortality. Thus, the goal of the present article is to reveal the accumulated experience in its treatment and to compare it with the data presented in the literature. Patients and methods The medical documentation of 126 patients who underwent treatment against necrotics pancreatitis within the years 2002–2005 have been investigated by the retrospective method. Acute pancreatitis was diagnosed referring to the clinic, instrumental investigation and an increase of the quantity of amylase in the blood. The Atlanta clinical classification was applied seeking to ascertain the degree of severity. CT of the pancreas together with intravenous contrasting was employed to prove pancreatic necrosis. The patients were operated on, if infection of pancreatic necrosis was proved, if the intra-abdominal complication occurred or if the patient’s condition did not improve while continuing the conservative treatment for longer than three weeks. Debridment was done while operating on the patients; afterwards the open and closed packing was carried out. Results Alcohol is the main cause of acute pancreatitis (48%). Pancreatic necrosis in most of the patients that had undergone treatment (69%) did not exceed 30% of the size of the pancreas. Most of the patients were operated on (57.14%). Infection of pancreatic necrosis served as the main indication for the operation (51.4%). The frequency of infection of pancreatic necrosis directly depended on the size of the necrosis. As regards the methods of operation, it was ascertained that there were less intestinal fistulas and duration of the post-operational treatment was shorter among the patients who had undergone the debridment followed by closed packing. Fifteen patients died (12%), of them seven died in the course of the first clinical phase and eight patients in the second phase. Conclusions To avoid the complications caused by serious acute pancreatitis, which may be mortal, the timely diagnostics and the proper tactics of treatment are obligatory. While ascertaining the degree of severity of acute pancreatitis it is necessary to refer to the criteria adapted by the Atlanta Congress. Upon diagnosing pancreatic necrosis, it is advisable to prescribe antibiotics to prevent infection. The most optimal time for operational treatment is the 3rd or the 4th week after the onset of the disease. Patients ill with severe acute pancreatitis should be treated in the high-level centers in which their monitoring and an adequate correction of the complications will be assured. Key words: acute pancreatitis, pancreatic necrosis, infection, antibiotic prophylaxis


2007 ◽  
Vol 5 (3) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Eugenijus Kosinskas ◽  
Sigitas Čibiras ◽  
Vaidotas Zabulis

Eugenijus Kosinskas1, Sigitas Čibiras1, Vaidotas Zabulis21 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] Straipsnyje analizuojama pirmoji Lietuvoje patirtis endoprotezuojant stentgraftais per kateterį nusileidžiančiąją aortą: 2005 m. gruodis – 2007 m. vasaris, 19 ligonių, 23 stentgraftai. Trims ligoniams prieš endoprotezavimą rekonstruotos aortos lanko šakos, kad būtų sudaryta erdvė proksimaliai tvirtinti stentgraftą. Dviem ligoniams endoprotezavimas stentgraftu buvo sudedamoji hibridinės operacijos dalis, gydant torakoabdominalinę aortos aneurizmą. Pagrindiniai žodžiai: nusileidžiančiosios aortos aneurizma, disekacija, stentgraftai First Lithuanian experience in descending aorta stentgrafting Eugenijus Kosinskas1, Sigitas Čibiras1, Vaidotas Zabulis21 Vilnius University, Clinic of Cardiovascular Diseases,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital „Santariškių klinikos“,Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] The first Lithuanian experience in descending aorta stentgrafting is analyzed. From December 2004 till February 2007, 23 stentgrafts in 19 patients were implanted. In two cases the location of stentgrafts was wrong. No other major complications occurred. Key words: thoracoabdominal aneurysm, thoracic aorta dissection, stentgrafts


2008 ◽  
Vol 6 (1) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Laura Mašalaitė ◽  
Tomas Poškus ◽  
Gintautas Radžiūnas ◽  
Jonas Valantinas

Laura Mašalaitė1,  Tomas Poškus2, Gintautas Radžiūnas2, Jonas Valantinas11 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos,gastroenterologijos ir dietologijos centras, Santariškių g. 2, LT-08661, VilniusEl paštas: [email protected] Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo 3-iasis pilvo chirurgijos skyrius,Žygimantų g. 3, LT-01102 Vilnius Tikslas Ūminis pankreatitas yra dažniausia endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos (ERCP) komplikacija. Rizikos veiksniai, padidinantys pankreatito po ERCP išsivystymą, yra skirstomi į susijusius su pacientu ir susijusius su pačia procedūra. Visiškai išvengti ūminio pankreatito išsivystymo po ERCP neįmanoma, todėl ieškoma įvairių būdų sumažinti šios komplikacijos riziką. Mūsų darbo tikslas – išnagrinėti ūminio pankreatito, išsivysčiusio po diagnostinės ir gydomosios ERCP, dažnį, išsivystymo laiką, diagnostikos ir gydymo metodus, taip pat įvertinti rizikos veiksnius, galėjusius lemti pankreatito išsivystymą. Ligoniai ir metodai 1999–2004 metais 619-ai pacientų buvo atlikta 690 ERCP procedūrų. Retrospektyviai buvo išanalizuotos šių pacientų ligos istorijos. Rezultatai Iš viso per 5 metus buvo padaryta 690 diagnostinių ir gydomųjų ERCP procedūrų 619 pacientų: 41,5% vyrų ir 58,5% moterų; amžiaus vidurkis 62 metai. Po ERCP komplikacijų buvo 55 ligoniams (7,9%). Ūminis pankreatitas išsivystė 17 pacientų (2,46%) ir sudarė 31% visų komplikacijų po ERCP. Dažniausiai (70,6%) pankreatitas pasireiškė per pirmas 24 valandas po procedūros. Dauguma ligonių (88,2%) buvo gydyti konservatyviai, du ligoniai buvo operuoti. Vienas ligonis (5,9%), kuriam po ERCP išsivystė ūminis pankreatitas, mirė no dauginio organų nepakankamumo, visi kiti ligoniai (94,1%) pasveiko. Reikšmingi pankreatito rizikos veiksniai buvo jaunesnis kaip 40 metų amžius, kraujavimas po papilosfinkterotomijos ir dėl to atlikta hemostazė bei kontrasto injekcija į kasos lataką. Išvados Ūminis pankreatitas – dažniausia ERCP komplikacija, kuri išsivystė 2,46% ligonių. Statistiškai reikšmingi pankreatito rizikos veiksniai buvo jaunesnis negu 40 metų amžius, kraujavimas procedūros metu bei kontrasto injekcija į kasos lataką. Ūminis pankreatitas padidina sergamumą ir mirtingumą po ERCP, todėl labai svarbu atrinkti pacientus procedūrai remiantis griežtomis indikacijomis, o išsivysčius komplikacijoms svarbi ankstyva jų diagnostika ir tinkamas gydymas. Pagrindiniai žodžiai: endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP), komplikacijos, ūminis pankreatitas, rizikos veiksniai, profilaktika Acute pancreatitis – the most common complication after endoscopic retrograde cholangiopancreatography Laura Mašalaitė1,  Tomas Poškus2, Gintautas Radžiūnas2, Jonas Valantinas11 Vilnius University Hospital "Santariškių Clinics", Center of Hepatology,Gastroenterology and Dietology, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Vilnius University Hospital "Santariškių Clinics", Central Branch,III Department of Abdominal Surgery, Žygimantų str. 3, LT-01102 Vilnius, Lithuania Background / objective Acute pancreatitis is the most common complication after endoscopic retrograde cholangiopancreatography (ERCP). Risk factors for pancreatitis are both patient-related and procedure-related. Because post-ERCP pancreatitis can not be prevented completely, the prophylaxis of pancreatitis remains very important. The aim of our study was to investigate the incidence, diagnosis, treatment results and risk factors for pancreatitis after diagnostic and therapeutic ERCP procedures. Patients and methods Between January 1999 and January 2004, 619 patients underwent 690 diagnostic or therapeutic ERCP procedures, and a retrospective analysis of their case histories was performed. Results In the study period 619 patients underwent 690 diagnostic or therapeutic ERCP procedures and 55 patients (7.9%) developed complications after this procedure. Acute pancreatitis, the most common complication after ERCP (31% all complications) developed in 17 patients (2.46%). The most frequent (70.6%) symptoms of pancreatitis developed on the day of the procedure. Of these patients, 88.2% were treated conservatively, two patients were operated on. One patient died because of multiorgan failure, all other patients (94.1%) recovered. Risk factors for pancreatitis were age < 40 years, bleeding after papillosphincterotomy, and pancreatic duct contrast injection. Conclusions Acute pancreatitis, the most common complication after ERCP, developed in 17 patients (2.46%). Risk factors for pancreatitis were age < 40 years, bleeding after papillosphincterotomy, and pancreatic duct contrast injection. ERCP should be considered only for strong indications, and the risk factor analysis, early diagnosis and adequate treatment of post-ERCP pancreatitis are important. Key words: endoscopic retrograde cholangiopancreatography (ERCP), complications, acute pancreatitis, risk factors, prophylaxis


2006 ◽  
Vol 4 (2) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Vytautas Lipnickas ◽  
Jurgita Adomavičiūtė ◽  
Valmontas Valiukėnas ◽  
Kęstutis Strupas

Vytautas Lipnickas, Jurgita Adomavičiūtė, Valmontas Valiukėnas, Kęstutis StrupasVilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųPilvo chirurgijos centras,Santariškių g. 2, LT-08661 VilniusEl paštas: [email protected] TikslaI Pirma, apžvelgti naujausią periodiniuose leidiniuose publikuotą medžiagą, kurioje aptariama virškinimo trakto stromos navikų (GIST) raidos mechanizmai, klinika, diagnostikos galimybės, biologinės elgsenos prognozavimas, gydymo taktika, pooperacinio pacientų stebėjimo ypatumai. Antra, pasidalyti VUL Santariškių klinikų specialistų patirtimi, gydant ligonius, sergančius įvairių lokalizacijų GIST. Metodai Naujausios literatūros, kurioje nagrinėjama GIST tema, apžvalga. Peržiūrėta 2002–2006 metų periodiniuose leidiniuose lietuvių ir anglų kalbomis publikuota medžiaga, kurioje nagrinėti GIST raidos mechanizmai, klinikos ypatumai, diagnostikos galimybės pasaulyje ir Lietuvoje, biologinės elgsenos prognozavimas, gydymo (operacinio, medikamentinio ir kombinuoto) taktika, pacientų stebėjimo ypatumai. Retrospektyvioji VUL Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro pacientų, sirgusių GIST, ligos istorijų analizė. Rezultatai Virškinimo trakto stromos navikai – tai dažniausi neepiteliniai mezenchiminės kilmės virškinimo trakto navikai, sudarantys 1–3% visų diagnozuojamų piktybinių virškinimo trakto navikų. Literatūros duomenimis, diagnozuojamų GIST atvejų daugėja. Standartinis GIST diagnostikos metodas – kontrastinė KT. Iki imatinibo eros vienintelis gydymo būdas buvo operacinis. Tačiau vėlyvieji rezultatai net ir po radikalaus operacinio gydymo nebuvo džiuginantys, nes 90% GIST pasižymi polinkiu recidyvuoti. Imatinibo, veikiančio patogeneziškai molekuliniame lygmenyje, atradimas suteikė daug vilčių. Siekiant visiškos remisijos, taikomas kompleksinis gydymas: radikalus naviko šalinimas, derinamas su chemoterapija. Chemoterapija imatinibu kol kas dar tik eksperimentinio lygmens, nėra apibrėžtų tikslių indikacijų, gydymo trukmės, problemiška vertinti gydymo efektyvumą. Todėl išlieka gydymo taktikos neaiškumų: ar neoadjuvantinė terapija, ar adjuvantinė, chirurginių veiksmų panaudojimo galimybės, esant nevienodam ar daliniam atsakui į gydymą imatinibu ir lokalių metastazių atvejais. Atlikta retrospektyvioji 2001–2005 metais VUL Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centre gydytų ligonių analizė. Šiuo laikotarpiu gydyti 33 pacientai; visi jie buvo operuoti. Dažniausia GIST lokalizacija yra skrandis – 18 (55%) pacientų, ir plonoji žarna – 12 (36%). Klinikoje vyravo kraujavimo iš virškinimo trakto simptomai – 11 (33%) atvejų; besimptomiai buvo 9 (27%) atvejai. Keturi (12%) pacientai operuoti skubos tvarka dėl didelio kraujavimo iš virškinimo trakto. Pagrindinė operacija tiek skrandžio, tiek plonosios žarnos GIST atvejais – radikalus naviko šalinimas apimant ir sveikus audinius. Skrandžio GIST iki 5 cm skersmens šalinami laparoskopu. VUL Santariškių klinikose atliktos trys tokios operacijos. Išvada GIST – dažniausias neepitelinės kilmės piktybinis virškinimo trakto navikas, kurį sunku diagnozuoti dėl lokalizacijos ir klinikos įvairovės, be to, daugelis GIST yra besimptomiai. Visi GIST gali supiktybėti ir metastazuoti, todėl rekomenduojama operaciniu būdu šalinti net ir mažus navikus. GIST diagnostika ir gydymas yra specifinis, todėl reikėtų vadovautis tarptautiniais standartais ir stengtis pacientus gydyti specializuotuose centruose. Reikšminiai žodžiai: GIST, CD 117, CD 34, imatinibas Diagnosis and treatment of gastrointestinal stromal tumors Vytautas Lipnickas, Jurgita Adomavičiūtė, Valmontas Valiukėnas, Kęstutis StrupasCenter of Abdominal Surgery,Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos",Vilnius, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Objectives First, to review the latest issues concerning the management of gastrointestinal stromal tumours (GIST), the pathogenesis of these tumours, clinical manifestation, diagnostic possibilities, prognosis of biologic behaviour, management of treatment. Second, to analyse retrospectively the experience of patients with GIST treated at Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos". Methods The current issues of 2002–2006 on gastrointestinal stromal tumours in the Lithuanian and English languages have been reviewed. A retrospective study of patients with GIST at the Center of Abdominal Surgery of Vilnius University Hospital "Santariškių Klinikos" was done. Results Gastrointestinal stromal tumours, being the most common nonepithelial mesenchymal tumours of gastrointestinal tract, account for only 1–3% of all gastrointestinal tract malignancies. According to the literature data, the tendency of GIST cases is increasing. Their clinical manifestation varies a lot, besides, there are up to 77% of asymptomatic cases, uncertain localization, all making the diagnosis difficult. Contrast-enhanced CT scan is a standard imaging for patients with suspected GIST. Until the era of Imatinib, surgery had been the only effective treatment. But even after apparently "curative" surgical resections the long-term results were poor, because up to 90% of cases GIST relapse. The liver is the most common site of recurrence (up to 70%). The discovery of Imatinib acting as a molecular target drug is hopeful. However, Imatinib chemotherapy is still at the experimental level, there are no exactly defined indications, duration of treatment, there are difficulties in evaluating tumour response to treatment. So there are unresolved questions in the management of GIST, such as neo-adjuvant or adjuvant therapy, the role of surgery in patients with differential or partial response to Imatinib, and the role of surgery in patients with isolated metastases. Between January 2001 and December 2005, 33 patients underwent surgical treatment for gastrointestinal stromal tumour at the Center of Abdominal Surgery of Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos". The main localization of tumour was stomach (18, or 55% of all cases) and small bowel (12, 36%). The most common clinical features were symptoms of gastrointestinal bleeding (11, 33%); 9 (27%) cases were asymptomatic; 4(12%) patients underwent emergency surgery because of massive gastrointestinal bleeding. The main operation was wedge resection with clear margins for GIST of the stomach and the small bowel resection for small bowel GIST. In our opinion, tumours of the stomach up to 5 cm could be operated on by laparoscopic approach; there were three such operations at our center. Conclusions GIST is the most common mesenchymal malignant tumour of the gastrointestinal tract; its diagnosis is difficult because of the variety of clinical symptoms and uncertain localization; besides, many GIST are asymptomatic. We recommend surgery even for small tumours because of possible malignancy. GIST diagnosis and treatment are specific; so patients with suspected GIST should be concentrated at big medical centers. Key words: GIST, CD 117, CD 34, Imatinib


Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document