Vidutiniškai penktadalis moterų po gimdymo patiria įvairių psichologinių ir emocinių sunkumų, o tai savo ruožtu neigiamai veikia pačios moters savijautą, vaiko raidą bei santykius su vaiku ir šeima. Iki šiol nebuvo prieita prie vienodos nuomonės, kokie rizikos veiksniai reikšmingai nulemia moters depresiškumą laikotarpiu po gimdymo. Tyrėjų išvadose apie demografinių veiksnių, socialinės paramos, gimdymo ypatumų, patiriamo streso, emocinės ir fizinės būsenos bei kitų kintamųjų sąsajas su moters depresiškumu laikotarpiu po gimdymo yra prieštaravimų. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokie demografiniai, socialiniai, psichologiniai ir sveikatos veiksniai reikšmingai prognozuotų moters depresiškumą laikotarpiu po gimdymo. Tyrimas yra prospektyvus ir ilgalaikis – tiriamosios apklaustos nėštumo metu, pirmą mėnesį ir pusė metų po gimdymo. Tyrime analizuojami 66 savanoriškai sutikusių dalyvauti visuose trijuose tyrimo etapuose moterų duomenys. Tyrimo rezultatai, apskaičiuoti taikant struktūrinių lygčių modeliavimo metodą, leidžia teigti, kad vienintelis moters depresiškumą laikotarpiu po gimdymo prognozuojantis veiksnys, turintis tiesioginę reikšmę, yra moters depresiškumo vertinimas nėštumo metu. Taip pat daugiau depresijos simptomų laikotarpiu po gimdymo turi moterys, kurios prasčiau vertina savo pasiruošimą motinystei, jaučia stipresnį nerimą dėl gimdymo, mažiau patenkintos savo santykių su vyru kokybe, patyrė daugiau stresą keliančių gyvenimo įvykių ar laukiasi pirmo vaiko, tačiau prognostinis šių veiksnių ir moters depresiškumo laikotarpiu po gimdymo ryšys yra netiesioginis, o pasireiškia šių veiksnių įtaka depresiškumui nėštumo metu.Pagrindiniai žodžiai: depresiškumas po gimdymo, Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS), pasiruošimas motinystei.Predictors of women’s depression during postpartumperiod Zamalijeva O., Jusienė R.
SummaryApproximately 20 percent of women suffer from postpartum depression after childbirth, which, in turn, negatively affects women’s well-being, child’s development and interactions with the child and family. Risk factors, which most significantly influence postpartum depression, have been analyzed by numerous researchers, seeking to make it possible to predict and identify women at risk before the onset of symptoms. Nevertheless, the data obtained is inconclusive and research results are contradictory. The most inconclusive results are those related to demographic and socioeconomic characteristics and their impact on depressive symptoms during postpartum period. Moreover, there are inconsistencies in conclusions concerning social support, pregnancy and delivery-related factors, stressful life events, emotional and physical health and their influence on postpartum depression. The goal of this research is to identify demographic, social, psychological and health related variables that could reliably predict women’s depression half year after delivery. This research is prospective and longitudinal, participants were interviewed at several assessment points – during pregnancy, the first month and half a year postpartum. The complete data about 66 women are analyzed in this article. The results of structural equation modeling (SEM), indicate that the only significant predictor of women’s depressive symptoms during postpartum period, having direct effect, is depression during pregnancy, i.e. women who report more depressive symptoms during pregnancy are significantly more likely to be depressed during postpartum period. Women who rated their subjective readiness for motherhood as lower, also with high anxiety concerning delivery, poor quality of relationship with a partner, and who reported more stressful life events, as well as primiparous women are at greater risk postpartum depression; however these variables and depressive symptoms during postpartum period are not directly related. The readiness for motherhood and anxiety concerning delivery predicts depression during pregnancy. The quality of relationships with partner, in turn, predicts both readiness for motherhood and anxiety concerning delivery. Finally, the readiness for motherhood could also be predicted by stressful life events and primiparity. The results of our study support the necessity of psychological interventions during the pregnancy in order to prevent postpartum depression.Keywords: perinatal depression, EPDS, readiness for motherhood.
A Person-Centered Approach to Resilience and Vulnerability in Emerging Adulthood: Predictions From Parenting and Personality in Adolescence
