Malignant pulmonary neoplasms predisposing to pneumothorax

2011 ◽  
Vol 18 (2) ◽  
pp. 53-55 ◽  
Author(s):  
Saulius CICĖNAS ◽  
Vladislavas VENCEVIČIUS

Bachground. The main purpose was to point out pneumothorax (P) as the first symptom of thoracic malignancy. The mechanisms by which pneumothorax occurs in lung cancer are not clear. Materials and methods. From 1970 to 2009, 42 cases of pneumothorax as the initial symptoms of lung cancer were diagnosed at the Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University. In 27 patients (64.3%), pneumothorax occurred in primary lung carcinoma (LC) and 15 patients (35.7%) in metastatic LC. The mean age was 53.7 years. The morphology of LC was as follows: squamous cell carcinoma 17 cases (40.4%), adenocarcinoma 6 cases (14.3%) and small cell carcinoma 5 cases (11.9%). Morphology in the group of 15 metastatic cases (35.7%): 2 cases of metastatic angiosarcoma, 3 cases of chondrosarcoma, 4 cases of seminoma, 4 cases of renal cancer and 2 cases of metastatic synovial sarcoma. Results. Pleural drainage with chemotherapy was used for 16 patients (38.0%), 21 patients (50.0%) underwent thoracotomy, and 5 patients (11.9%) video-assisted thoracic surgery (VATS). Complications were noted in 10 patients (23.8%). Pneumothorax was cured in 41 patients (97.6%), and 1 patient (2.4%) died. In 16 patients (38.0%) the lung was expanded by drainage, 21 (50.0%) underwent surgery and 5 patients (11.9%) minimal invasive surgery (VATS), 14 patients (33.3%) underwent chemoradiation after lung recovery. Median survival of the patients was 31 months. Conclusions. Pneumothorax as the first manifestation of LC appears not often but may have dangerous complications. Keywords: lung cancer, pneumothorax, pneumothorax as an initial symptom of malignant pulmonary neoplasms, diagnostics and treatment of lung cancer, lung metastases

Chest Imaging ◽  
2019 ◽  
pp. 253-255
Author(s):  
Melissa L. Rosado-de-Christenson

The introduction to neoplasms of the lung and tracheobronchial tree addresses the different types of malignant and benign neoplasms of the lung. The most common primary lung neoplasm is lung cancer. It represents the most common cause of cancer mortality in American men and women. Lung cancer is comprised by four major cell types including adenocarcinoma, squamous cell carcinoma, small cell carcinoma and large cell carcinoma. Many patients with lung cancer are symptomatic at presentation and most present with advanced disease. Lung cancer has a variety of imaging manifestations including nodules, masses, post-obstructive atelectasis/pneumonia, intrathoracic lymphadenopathy, extrapulmonary involvement and/or metastatic disease. Carcinoid tumor is an uncommon primary lung malignancy that often affects the airways, but typically exhibits an indolent behavior. Benign pulmonary neoplasms are rare and include neoplasms of the lung and airways such as hamartoma and endobronchial mesenchymal neoplasms. Pulmonary metastases are probably the most common pulmonary neoplasms and usually manifest as multifocal pulmonary nodules and masses.


2018 ◽  
Vol 104 (2) ◽  
pp. 96-104 ◽  
Author(s):  
Anna Cantarutti ◽  
Carlotta Galeone ◽  
Giovanni Leuzzi ◽  
Elena Bertocchi ◽  
Giovanna Pomponi ◽  
...  

Background: Accurate measurement of outcomes is essential to monitor the effectiveness of public health policies. In Italy, the Ministry of Health has chosen 30-day mortality after major surgical or medical procedures as the main outcome measure, pooling all pulmonary resections for malignancy in a single category. The present audit evaluated all pulmonary resections performed over a 13-year period in a single institution to assess the immediate (30-day mortality) and long-term (5-year survival) outcomes according to type and stage of disease and extent of surgery. Methods: We analyzed the results of 4,234 first pulmonary resections performed from 2003 to 2015 for lung cancer (2,636), lung metastases (1,080), other primary cancers (259) and benign diseases (259). The median follow-up of cancer patients was 4.1 years. Results: Overall 30-day mortality was 1.1%, being 1.2% for lung cancer, 0.3% for lung metastases, 3.5% for pneumonectomies, 1% for lobectomies, and 0.5% for sublobar resections. Among lung cancer patients, 30-day mortality was 0.7% for simple anatomical resections, 2.8% for complex resections, 0.7% for stage I, and 1.6% for higher stages. Overall 5-year survival was 56% for lung cancer, 49% for lung metastases, and 53% for other primary cancers (p = 0.03). According to the surgical procedure for lung cancer, 5-year survival was 60%, 55% and 36% for lobectomies, segmentectomies and pneumonectomies, respectively (p<0.0001). Conclusions: For better monitoring of thoracic surgery outcomes in a real-world setting, we suggest evaluating lung cancer separately from other thoracic malignancies, and including 5-year survival rates stratified by resection volume and surgical procedure complexity.


2007 ◽  
Vol 5 (3) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Saulius Cicėnas ◽  
Pranas Naujokaitis ◽  
Dainius Piščikas ◽  
Arnoldas Krasauskas ◽  
Renatas Aškinis

Saulius Cicėnas, Pranas Naujokaitis, Dainius Piščikas, Arnoldas Krasauskas, Renatas AškinisVilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected] Tikslas Įvertinti mediastinoskopijos svarbą diagnozuojant plaučių vėžio plitimą į tarpuplaučio limfmazgius, šios procedūros komplikacijas ir patikimumą. Ligoniai ir metodai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 2001–2006 m. buvo atliktos 184 kaklinės mediastinoskopijos, kurių tikslas – įvertinti plaučių vėžio plitimą į tarpuplaučio limfmazgius. Mediastinoskopijos metu 85 (46,2%) ligoniams buvo pašalinti limfmazgiai iš kairės ir dešinės tarpuplaučio zonų, 15 (8,2%) ligonių – iš trachėjos keteros viršutinių ir apatinių zonų ir 84 (45,6%) ligoniams limfmazgiai buvo šalinami iš visų mediastinoskopijos metu prieinamų limfmazgių zonų (tarp jų 6 (7,1%) ligoniams iš kairės pusės aortos pulmoninių limfmazgių). Rezultatai Komplikacijų buvo 18 (9,8%) ligonių: kraujavimas iš dešinės pusės arterijos (A1) – 2 (1,1%) ligoniams, pneumotoraksas – 9 (4,9%), mediastinitas – 1 (0,5%), tarpuplaučio hematoma – 3 (1,6%), žaizdos supūliavimas – 3 (1,6%). Naviko diagnozė morfologiškai buvo patvirtinta 65,3% atvejais. Atliekant mediastinoskopiją, iš pradžių buvo palpaciniu būdu patikrinamas priekinis tarpuplautis bei šalinami padidėję, kieti tarpuplaučio limfmazgiai. Kraujavimas stabdytas prideginant ar naudojant metalinius spaustukus. Dažniausiai tarpuplautis nebuvo drenuojamas, tačiau baigus procedūrą tarpuplautyje buvo paliekama hemostatinė kempinė. Tyrimo jautrumas pasiektas 81% atvejų, specifiškumas – 100%, tikslumas – 97%, teigiama dianostinė vertė – 1,0%, neigiama – 0,91%. Išvados Kaklinė mediastinoskopija yra tikslus (97% atvejų), jautrus (81%) ir specifiškas (100%) plaučių vėžio plitimo į tarpuplaučio limfmazgius mikroinvazinis diagnostikos metodas. Įvaldžius šio metodo technines galimybes, galima saugiai pašalinti (atlikti biopsijas) iš įvairių zonų visus įtartinus tarpuplaučio limfmazgius. Morfologiškai diagnozė buvo patvirtinta 65,3% atvejų. Pooperacinių komplikacijų skaičius siekė 9,8%. Mirčių nebuvo. Pagrindiniai žodžiai: mediastinoskopija, plaučių vėžys, plitimas į tarpuplaučio limfmazgius Cervical mediastinoscopy in evaluating lung cancer metastases Saulius Cicėnas, Pranas Naujokaitis, Dainius Piščikas, Arnoldas Krasauskas, Renatas AškinisVilnius University, Institute of Oncology, Department of Thoracic Surgery and Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Objective To evaluate role of cervical mediastinoscopy in the diagnosis of lung cancer metastases to mediastinal lymph nodes, complication rate and prevalence. Patients and methods In 2001–2006, 184 cervical mediastinoscopies were performed at Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University. In 85 (46.2%) pts lymph nodes were removed from the left and right mediastinal zones, in 15 (8.2%) pts from supra and infra carinal regions, and in 84 (45.6%) pts lymph nodes were removed from all accessible zones in the mediastinum (including 6 (7.1%) pts from the left aorto-pulmonar region). Results Complications after the procedures were observed in 18 (9.8%) pts: bleeding from the right superior artery (A1) 2 (1.1%) pts, pneumothorax – 9 (4.9%) pts, mediastinitis – 1 (0.5%) pt, hematoma of mediastinum – 3 (1.6%) pts and vulnar infection – 3 (1.6%) pts. Morphology was achieved in 65.3% of cases. During mediastinoscopy, the front mediastinum was examined by finger and enlarged lymph nodes were removed. Bleeding was stopped by cautery and using clips. Routinely we leave the hemostatic sponge in the mediastinum. No drainage was used. Sensitivity was achieved in 81% cases, specificity in 100% cases, accuracy in 97% cases, positive predictive value – 1%, negative – 0.91% cases. Conclusions Cervical mediastinoscopy is an accurate (97%), sensitive (81%), specific (100%) diagnostic method of lung cancer speard to the mediastinum. For an experienced physician, this method is safe and allows removing lymph nodes from various regions of the mediastinum. The diagnosis was morphologically proved in 65.3% of cases. Postoperative complication rate was 9.8% cases. We had no deaths after the procedures. Keywords: mediastinoscopy, lung cancer, spread to mediastinum lymph nodes


2010 ◽  
Vol 8 (3) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Renatas Aškinis ◽  
Saulius Cicėnas ◽  
Valdas Puodžiūnas ◽  
Arnoldas Krasauskas ◽  
Sigitas Zaremba

Renatas Aškinis1, Saulius Cicėnas1,2, Valdas Puodžiūnas1, Arnoldas Krasauskas1, Sigitas Zaremba11 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius, Santariškių g. 1, LT-08660 Vilnius El. paštas: [email protected] Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Tikslas: Įvertinti endobronchinių intervencijų svarbą ir galimybes susiaurėjusiam trachėjos ir stambiųjų bronchų spindžiui gydyti. Ligoniai ir metodai: Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 2005–2009 metais buvo atliktos 68 endobronchinės trachėjos ir stambiųjų bronchų intervencijos ligoniams, kurių kvėpavimo takų spindis susiaurėjęs: 28 (41 %) atliktas kvėpavimo takų protezavimas, 3 (4,4 %) – kvėpavimo takų tamponavimas dėl ūminio kraujavimo ir gresiančio pavojaus gyvybei, 35 (51 %) – endobronchinė naviko rezekcija ir kvėpavimo takų rekanalizacija, 2 (3,6 %) – pašalintas svetimkūnis iš kvėpavimo takų. Pacientų amžiaus vidurkis buvo apie 63 metus. Gydyta 50 (73,5 %) vyrų ir 18 (26,5 %) moterų, 33 (48,5 %) iš jų sirgo plaučių vėžiu. Rezultatai: Stambiųjų bronchų ir trachėjos spindis buvo susiaurėjęs dėl kelių priežasčių: 33 (48,5 %) ligoniams – dėl plaučių vėžio, 23 (33,8 %) – dėl kitų piktybinių ligų (sėklidžių vėžio, limfomos, inksto vėžio, krūties vėžio) metastazių ar gretimų organų naviko (skydliaukės vėžio, trachėjos vėžio, gerklų vėžio, stemplės vėžio, limfomos) įaugimo, 12 (17,7 %) – dėl nepiktybinių ligų (nepiktybinės trachėjos ligos, tuberkuliozės, nepiktybinės plaučių ligos, nepiktybinės tarpuplaučio ligos, dėl svetimkūnio). Atliekant endobronchinę naviko rezekciją, 35 ligoniams atnaujintas kvėpavimo takų spindis: 3 (8,6 %) – trachėjos, 32 (91,4 %) – stambiųjų bronchų. Dvidešimt aštuoniems ligoniams atlikta endobronchinė naviko rezekcija ir protezuoti kvėpavimo takai: 8 (28,5 %) – bronchų, 8 (28,5 %) – trachėjos, 12 (43 %) naudojant „Y“ protezą atlikta tracheobronchinė jungtis. Trisdešimt trims (48,5%) ligoniams endobronchinė intervencija atlikta dėl plaučių vėžio. Navikus rezekavus, 12 (37 %) ligonių nustatyta plokščialąstelinė karcinoma, 2 (6 %) ligoniams – nesmulkialąstelinė karcinoma, 5 (15 %) – adenokarcinoma, 4 (12 %) – smulkialąstelinė karcinoma, 4 (12 %) – atipinis karcinoidas, 6 (18 %) – tiriant rezekuotus audinius naviko diagnozė morfologiškai nepatvirtinta dėl naviko nekrozės ir storo fibrino sluoksnio. Trys (4,4 %) ligoniai po intervencijos mirė. 65 (95,6 %) ligoniams atlikus intervenciją pagerėjo gyvenimo kokybė, išnyko dusulys ir švokštimas alsuojant. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu 25 (37 %) ligoniams atsirado nepageidaujamų reiškinių, dėl kurių reikėjo papildomų intervencijų: 2 – koreguoti protezą, 23 – siurbti sekretą iš kvėpavimo takų. Išvada: Endobronchinė intervencija dėl susiaurėjusio apatinių kvėpavimo takų spindžio yra saugus ir patikimas paliatyviojo gydymo būdas, kai radikalusis gydymas negalimas dėl sunkios bendrosios būklės, gretutinių ligų ar senyvo amžiaus. Reikšminiai žodžiai: endobronchinė intervencija, kvėpavimo takų protezavimas, kvėpavimo takų naviko rezekcija. Treatment of stenosis of trachea and large bronchi Renatas Aškinis1, Saulius Cicėnas1,2, Valdas Puodžiūnas1, Arnoldas Krasauskas1, Sigitas Zaremba11 Vilnius University, Institute of Oncology, Department of Thoracic sSurgery and Oncology, Santariškių str. 1,LT-08660 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and nursing Objective: To evaluate the role and possibilities of endobronchial procedures during the treatment of stenosis of trachea and large bronchi. Patients and methods: At the Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Vilnius university, from 2005 to 2009 there were performed 68 endobronchial procedures of trachea and large bronchi for patients suffering from airway stenosis: 28 (41 %) airway stenting, 3 (4.4 %) airway tamponade because of sudden bleeding and life threatening risk, 35 (51 %) endobronchial tumour resection and recanalisation of lumen, 2 (3.6 %) foreign body removed from the airway. The mean of age patients was 63 years. There were 50 (73.5 %) males and 18 (26.5 %) females. 33 (48.5 %) patients had lung cancer. Results: Stenosis of large bronchi and trachea lumen was due to several reasons: in 33 (48.5 %) patients it was lung cancer, in 23 (33.8 %) patients – metastases from other malignant diseases or penetration from adjacent organs (testicular cancer, thyroid cancer, lymphoma, renal cancer, tracheal cancer, laryngeal cancer, esophageal cancer, breast cancer), in 12 (17.7 %) patients – for non- malignant reasons (benign tracheal disease, tuberculosis, benign lung disease, benign mediastinal disease, foreign body). For 35 patients, airway recanalisation was achieved by endobronchial tumour resection: 3 (8.6 %) patients – trachea, 32 (91.4 %) patients – large bronchi. For 28 patients, endobronchial turmour resection and airway stenting were performed: for 8 (28.5 %) patients a stent was placed in large bronchi, 8 (28.5 %) patients in the trachea, and 12 (43 %) patients were treated by placing “Y” stent at the tracheobronchial junction. For 33 (48.5 %) patients, endobronchial interventions were performed due to lung cancer. After tumour resection, in 12 (37 %) patients squamous cell carcinoma, in 2 (6 %) patients non-small cell lung cancer, in 5 (15 %) patients adenocarcinoma, in 4 (12 %) patients small cell carcinoma, in 4 (12 %) patients atypic carcinoid were diagnosed, in 6 (18%) patients the morphologic diagnosis was not confirmed because of tumour necrosis and a large fibrin layer. 3 (4.4 %) patients died after the intervention. After interventions, 65 (95.6 %) patients felt improvement of the quality of life, shortness of breath and stridor disappeared. 25 (37 %) patients during the early postoperative period needed additional interventions: for 2 patients correction of the stent position was perfomed, 23 patients required further bronchoscopies to evacuate secretion. Conclusion: Endobronchial intervention due to inferior airway stenosis is a safe and reliable method of palliative treatment when radical treatment is not possible because of poor condition, comorbidity or advanced age. Keywords: endobronchial intervention, airway stenting, airway tumour resection and recanalisation.


2007 ◽  
Vol 5 (3) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Renatas Aškinis ◽  
Vladislavas Vencevičius ◽  
Saulius Cicėnas

Renatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Saulius CicėnasVilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyrius,Santariškių g. 1, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected] Tikslas Įvertinti vaizdo torakoskopinių (VATS) operacijų galimybes diagnozuojant ir gydant plaučių ir krūtinės ligas. Ligoniai ir metodai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 1997–2006 m. buvo atlikta 415 vaizdo torakoskopinių operacijų. Tačiau mes šiame straipsnyje nagrinėjame gydymo rezultatus 106 (25,5%) ligonių, kuriems buvo atlikta rezekcinė plaučių ir pleuros operacija. Prieš operaciją ligoniams daryta krūtinės ląstos rentgenograma, ištirta kvėpavimo sistemos funkcija, atlikti echoskopiniai tyrimai. Kai reikėdavo patikslinti klinikinę patologiją, buvo atliekama fibrobronchoskopija ir kompiuterinė tomografija. Rezultatai Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriuje 1997–2006 m. buvo atliktos 106 vaizdo torakoskopinės rezekcinės operacijos. Iš jų: lobektomija – 6 (5,6%), kraštinė rezekcija dėl periferinio I stadijos nesmulkialąstelinio plaučių vėžio (NSLPV) – 13 (12,2%), plaučių metastazių šalinimas – 33 (31,1%), hamartomos rezekcija – 22 (20,7%), perikardo cistos pašalinimas – 3 (2,8%), perikardo rezekcija – 7 (6,6%), intratorakalinės lipomos pašalinimas – 9 (8,4%), kalcifikatų pašalinimas – 4 (3,7%), simpatektomija dėl Reino ligos – 9 (8,4%) ligoniams. Atlikdami plaučių skilties ar kraštines rezekcijas, naudojome endoskopinius staplerius ir siuvamuosius linijinius aparatus. Endoskopinės operacijos sutrumpino hospitalizacijos laiką iki 5 dienų. Pooperacinės komplikacijos pasireiškė 20 (18,8%) ligonių: pooperacinė pneumonija – 8 (40%) ligoniams, trumpalaikis pneumotoraksas – 2 (10%), pleuros empiema – 2 (10%), kraujavimas dėl plaučio atskyrimo nuo krūtinės ląstos sienos – 4 (20%), poodinė emfizema – 4 (20%). Visi ligoniai pasveiko gydomi konservatyviai. Išvados Vaizdo torakoskopinė chirurgija yra veiksmingas, saugus ir patikimas plaučių ir pleuros ligų gydymo metodas. Endoskopinė chirurgija kartais yra vienintelis galimas būdas pašalinti periferinius navikus, mažinti ligonių lovadienių skaičių bei greičiau pradėti sudėtinį gydymą. Vaizdo torakoskopinė chirurgija galima ligoniams, vyresniems kaip 70 metų bei sergantiems kvėpavimo ir širdies nepakankamumo ligomis, kai tipinė torakotomija negalima. Pagrindiniai žodžiai: vaizdo torakoskopinė chirurgija, periferiniai plaučių navikai, kraštinė ir kylinė plaučių audinio rezekcija Videothoracoscopy (VATS) in the diagnosis and treatment of lung and chest diseases Renatas Aškinis, Vladislavas Vencevičius, Saulius CicėnasVilnius University Institute of Oncology, Department of Thoracic Surgery and Oncology,Santariškių str. 1, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected] Objective To evaluate the efficacy of videothoracoscopic (VATS) operations in diagnosis and treatment of lung and chest diseases. Patients and methods In 1997–2006, 415 videothoracoscopies were performed at Department of Thoracic Surgery and Oncology, Institute of Oncology, Vilnius University. In this article, we analyse the possibilities of video-assisted thoracoscopic surgery used in 106 (25.5%) pts to whom lung and pleural resections were performed. Preoperative evaluation included chest radiography, respiratory function test and sonoscopical investigation. Flexible bronchoscopy and chest CT were performed when clinically indicated. Results In 1997–2006, at Institute of Oncology of Vilnius University, using video-assisted thoracoscopic surgery 106 resection of operations were performed: lobectomies – 6 (5.6%) pts, wedge resections lung tissue to I0NSCLC – 13 (12.2%) pts, removed lung metastases – 33 (31.1%) pts, removed hamartomas – 22 (20.7%) pts, pericardial cystectomies with electrocoagulation – 3 (2.8%) pts, resections of pericardium – 7 (6.6%) pts, resections of intrathoracal lipomectomies – 9 (8.4%) pts, calcificate – 4 (3.7%) pts, sympatectomies for patients with Raynaud‘s disease – 9 (8.4%) pts. Wedge and marginal endoscopic resections of the lung and lobectomy were performed using endoscopic staplers and endoscopic sewing equipment. Endoscopic operations shorten hospitalization and a quicker start of complex treatment. The mean period of our patients’ hospitalization was 5 days. After video-assisted thoracoscopic resection we had complications in 20 (18.8%) pts. All patients recovered. Conclusions Video-assisted thoracoscopic surgery (VATS) is aneffective and safe method of treatment for lung and pleural diseases. In some cases, VATS is the only way to remove tumors, and it shortens hospital stay to 5 days. VATS surgery is very effective in elderly patients with concomitant diseases. Keywords: video-assisted thoracoscopic surgery, peripherical lung tumors, wedge and marginal resection, lobectomy


1987 ◽  
Vol 2 (3) ◽  
pp. 151-156 ◽  
Author(s):  
Vincenzo Macchia ◽  
Angela Mariano ◽  
Mariarita Cavalcanti ◽  
Anna Coppa ◽  
Ciriaco Cecere ◽  
...  

The levels of carcinoembryonic antigeny (CEA), tissue polypeptide antigeny (TPA), CanAg 50, neuron specific enolase (NSE) and ferritin were determined in bronchial secretion and serum of patients with neoplastic and non-neoplastic lung diseases. Simultaneous determination of two or three markers in the serum and in bronchoalveolar lavage (BAL) may be clinically useful for the diagnosis of lung cancer and even for the type of tumor. The positivity of CEA determined simultaneously in serum and in BAL of patients with lung cancer is higher than 80% whereas in patients with benign lung disease it is lower than 40%. The simultaneous assay of TP A in serum and in BAL showed 100% positivity in patients with oat-cell carcinoma, the frequencies of positivity were similar in patients with non-oat-cell carcinoma. For NSE and CanAg CA-50 patients with oat-cell carinoma showed 100% positivity. Simultaneous assay of ferritin in serum and in BAL gave 85% positivity in patients with oat-cell carcinoma and only 23% in patients with non-oat-cell carcinoma. We conclude that the simultaneous determination of CEA and CanAg CA-50 or NSE in serum and in BAL is a useful aid in the diagnosis of lung malignancy.


Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document