silk ligature
Recently Published Documents


TOTAL DOCUMENTS

9
(FIVE YEARS 2)

H-INDEX

2
(FIVE YEARS 0)

2021 ◽  
pp. 2602-2612
Author(s):  
Poranee Banyatworakul ◽  
Nopadon Pirarat ◽  
Sujin Sirisawadi ◽  
Thanaphum Osathanon ◽  
Chanin Kalpravidh

Background and Aim: Fibrin forms in the coagulation process, enhancing local hemostatic properties and promoting wound healing. The study aimed to evaluate the efficacy of bubaline-derived fibrin glue in silk ligature-induced periodontitis rats. Materials and Methods: Bubaline blood–derived fibrin glue was prepared using cryoprecipitation and cryocentrifugation. Periodontitis was induced in rats by placing 5-0 silk ligatures around the mandibular first molars. The animals were divided into two groups: (1) Non-treatment and (2) bubaline fibrin glue–treated groups. Plaque, gingival inflammation, and mobility index were scored on days 1, 7, and 14 after intervention. Histological examinations were performed. The mRNA expression of inflammatory cytokines and growth factors was evaluated using a real-time polymerase chain reaction. Ligature-induced periodontitis was confirmed by the increase in inflammatory cell infiltration as well as histological bone and attachment loss. Results: Compared to the non-treatment group, bubaline fibrin glue application reduced mononuclear cell infiltration into periodontal tissues corresponding to the reduction of collagen destruction. On days 7 and 14 after intervention, the inflammatory score and histological attachment loss were significantly lower in the bubaline fibrin glue–treated group than in the non-treatment group. A significant reduction in histological bone loss was observed in the treated group on day 7. Bubaline fibrin glue application led to a significant reduction of Tnfa and Il1b mRNA levels, while an increased expression of Pdgfa, Tgfb1, and Il10 was observed compared with the control. Conclusion: Bubaline fibrin glue could be beneficial in periodontitis treatment aiming to reduce inflammation and delay the progression of periodontal disease.


2019 ◽  
Vol 5 (2) ◽  
pp. 124-134
Author(s):  
Desi Ratna Sari ◽  
Citra Lestari ◽  
Satria Yandi

Periodontitis adalah penyakit inflamasi yang menyebabkan kerusakanjaringan periodontal dan menyebabkan kehilangan gigi. Periodontitismerupakan penyebab utama terjadinya resorpsi tulang alveolar. Asamusnat yang berasal dari kandungan kayu angin diketahui mengandungantibakteri, antiinflamasi, dan antijamur yang dapat digunakan sebagaibahan obat-obatan. Asam usnat adalah antibiotik spektrum luas dankandungannya dapat diperoleh dari lichen dan dapat menghambatbakteri patogen. Tujuan penelitian ini adalah untuk mengetahuipengaruh pemberian asam usnat terhadap jumlah sel osteoblas padatikus periodontitis. Jenis penelitian yang digunakan adalaheksperimental laboratorium dengan rancangan control group post testonly design. Penelitian ini menggunakan tikus putih jantan (Rattusnorvegicus) sebanyak 24 ekor. Tikus dikelompokan menjadi 4kelompok yang masing-masingnya terdiri dari 6 ekor dan dibagi dalamdua priode hari untuk dekapitasi pada hari ke-7 dan hari ke-14 sehinggadidapatkan sampel tiap kelompok menjadi 3 ekor. Tikus diinduksiperiodontitis dengan benang silk ligature 3,0 kemudian diberikan asamusnat gel dengan konsentrasi 2,04% dan 6,06%. Hasil penelitian inimenunjukan rerata jumlah sel osteoblas berbeda bermakna (p<0,05)pada setiap kelompok penelitian. Pemberian asam usnat 6,06%menunjukan rerata sehat (kelompok kontrol negatif). Hal inidisebabkan karna adanya kandungan antiinflamasi dan antibakteri dariasam usnat. Disimpulkan bahwa terdapat pengaruh pemberian asamusnat terhadap jumlah sel osteoblas pada tikus periodontitis dimanaasam usnat dengan konsentrasi 6,06% lebih efektif dibandingkan asamusnat dengan konsentrasi 2,04%.


2018 ◽  
Vol 2 (1) ◽  
pp. 60-67
Author(s):  
Fauzia Nilam Orienty ◽  
Juni Handajani ◽  
Tetiana Haniastuti

Periodontitis merupakan infeksi kronis pada jaringan periodontal yang disebabkan oleh interaksi antara bakteri periodonpatogen dengan sistem pertahanan tubuh. Antiinflamasi non steroid (AINS) adalah salah satu golongan obat yang digunakan pada kasus periodontitis. Konsumsi AINS dalam jangka waktu panjang memberikan efek samping seperti gangguan pada gastrointestinal. Sambiloto (Andrographis paniculata) merupakan tanaman obat yang mempunyai bahan aktif berupa andrographolide yang memiliki efek antiinflamasi dengan cara menghambat migrasi sel inflamasi. Penelitian ini bertujuan untuk mengkaji efek ekstrak sambiloto terhadap jumlah sel inflamasi pada kasus periodontitis yang diinduksi pada tikus. Penelitian ini menggunakan 64 tikus Wistar jantan. Periodontitis pada tikus diinduksi dengan cara pemasangan silk ligature pada daerah subgingiva gigi anterior rahang bawah selama 14 hari. Setelah 14 hari, ligasi dilepaskan dan tikus dari masing-masing kelompok diberi perlakuan ekstrak sambiloto 600 mg/kg BB (kelompok I), ekstrak sambiloto 900 mg/kg BB (kelompok II), aspirin (kelompok III) dan saline (kelompok IV) secara per oral. Tikus didekapitasi pada hari ke-1, -3, -5 dan -7 setelah perlakuan. Spesimen didekalsifikasi menggunakan EDTA 0,1M, ditanam pada parafin dan dilakukan pemotongan. Pengecatan hematoksilin eosin dilakukan untuk menghitung jumlah sel inflamasi. Hasil uji Anava dua jalur menunjukkan terdapat perbedaan bermakna (p<0,05) antar kelompok, mengindikasikan bahwa ekstrak sambiloto berpengaruh terhadap jumlah infiltrasi sel inflamasi. Hasil uji LSD memperlihatkan bahwa ekstrak sambiloto 900 mg/kg BB lebih efektif dalam menurunkan jumlah sel netrofil dan makrofag dibandingkan dengan ekstrak sambiloto dosis 600 mg/kg BB, aspirin dan saline. Kesimpulan dari penelitian ini bahwa ekstrak sambiloto 900 mg/kg BB dapat menurunkan jumlah sel inflamasi pada tikus yang diinduksi periodontitis.


2008 ◽  
Vol 72 (5) ◽  
pp. 1348-1351 ◽  
Author(s):  
Kenichi HOJO ◽  
Akira TAMURA ◽  
Chinami MIZOGUCHI ◽  
Daisuke KATO ◽  
Tomoko OHSHIMA ◽  
...  
Keyword(s):  

2003 ◽  
Vol 1 (3) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Donata Antanina Rusteikienė ◽  
Rima Žemaitaitienė ◽  
Antanas Norvaišis

Donata Antanina Rusteikienė, Rima Žemaitaitienė, Antanas NorvaišisVilniaus miesto universitetinės ligoninės Chirurgijos klinika,Antakalnio g. 57, LT-2040 VilniusEl paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Anorektinis pūlinys (paraproktitas) – dažna ūminė proktologinė liga, tačiau į klausimą, ar pūlinio pagrindą sudaranti fistulė turi būti likviduojama iš karto atveriant pūlinį, vienareikšmio atsakymo nėra. Mūsų darbo tikslas – pasidalyti ūminio anorektinio pūlinio gydymo patirtimi. Ligoniai ir metodai Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje 1992–2002 m. buvo operuoti 852 ligoniai nuo ūminių anorektinių pūlinių, iš jų 56 (6,6%) – nuo anorektinių pūlinių recidyvų. Poodiniai anorektiniai pūliniai diagnozuoti 579 (68,0%), ischiorektiniai – 243 (28,5%), pelviorektiniai – 14 (1,6%), retrorektiniai – 16 (1,9%) ligonių. 454 (53,3%) ligoniams nustatytas pūlinio ryšys su užpakaline išangės kanalo kripta, 392 (46,0%) – su priekine. Šešiems ligoniams (0,7%) pūlinys buvo išplitęs abiejuose ischiorektiniuose tarpuose, todėl patikslinti pūlinio padėtį buvo neįmanoma. Mūsų operacijos metodas susideda iš incizijos, pūlinio drenavimo, vidinės fistulės angos identifikavimo. Transsfinkterinių ir ekstrasfinkterinių fistulių atvejais naudojame pjaunamąją ligatūrą, kuri, išsivalius žaizdai, palaipsniui veržiama iki išsipjovimo per sfinkterį ar jo dalį. Už ligatūros vykstantis randėjimas sulipdo jau perpjautas sfinkterio skaidulas, neleidžia susidaryti jo defektui. Pagal santykį su išangės sfinkteriais intersfinkterinės fistulės buvo 299 (35,1%), transsfinkterinės – 383 (44,9%), ekstrasfinkterinės – 86 (10,1 %) atvejais. Vidinė anga nerasta 84 (9,9%) atvejais. 1992–1995 m. operacijos ligatūriniu metodu sudarė 25,7%, 1999–2000 m. – 46,7%, 2001–2002 m. – 58,5% visų minėtais laikotarpiais atliktų ūminio anorektinio pūlinio operacijų. Dviem ligoniams, kuriems buvo ischiorektiniai pūliniai su plačiais nekrozės plotais tiesiosios žarnos sienelėje, virš analinio kanalo buvo suformuotos kolostomos. Rezultatai 40 (4,7%) ligonių dėl flegmonų, plintančių į gretimas sritis, buvo dar kartą operuoti tos pačios hospitalizacijos metu. Dviem ligoniams dėl likusių plačių paviršinių defektų, išsivalius žaizdoms tarpvietėje, šlaunų srityse buvo atliktas odos persodinimas. Mirė 6 ligoniai (4 iš jų buvo pelviorektinis pūlinys). Mirštamumas – 0,7%. Išvados 1. Radikali ūminio anorektinio pūlinio operacija likviduojant fistulę iki minimumo sumažina atkryčių skaičių. 2. Mūsų chirurgijos klinikos metodu ūminį anorektinį pūlinį rekomenduotume operuoti gydytojams koloproktologams. 3. Spinalinė nejautra yra tinkama ūminio anorektinio pūlinio operacijai. Prasminiai žodžiai: anorektinis pūlinys, paraproktitas. Treatment of acute anorectal abscess (paraproctitis) – 10 years of experience Donata Antanina Rusteikienė, Rima Žemaitaitienė, Antanas Norvaišis Background / objective Anal abscess is a frequent acute proctological disorder, and whether the underlying fistula should be treated at the same time when the abscess is drained remains controversial. Our purpose is to describe our experience in treatment of acute anorectal abscess. Patients and methods At the Vilnius University City Hospital from 1992 to 2002 852 patients with anorectal abscesses were operated on. Of them, 56 (6.6%) had undergone previous abscess surgery. The following forms of anorectal abscesses were diagnosed: subcutaneous – 579 (68.0%), ischiorectal – 243 (28.5%), pelviorectal – 14 (1.6%), retrorectal – 16 (1.9%). There were 454 (53.3%) posterior, 392 (46.0%) anterior and 6 (0.7%) circular anorectal abscesses. Our method includes incision, drainage of abscess and identification of internal fistulous opening. Transsphincteric and extrasphincteric fistulae are treated with silk ligature. Silk ligature is tightened to slowly cut through the sphincter, while scarring behind it prevents significant separation of the sphincter muscle. Fistulous ways were intersphincteric in 299 (35.1%), transsphincteric in 383 (44.9%), and extrasphincteric in 86 (10.1%) cases. In 84 (9. 9%) patients internal opening was not found. In 1992–1995 we used silk ligature in 25.7%, in 1999–2000 in 46.7%, and in 2001–2002 in 58.5% of patients operated on. Colostomy was performed for two patients with ischiorectal abscess with wide rectum necrosis above the anal canal. Results 40 (4.7%) patients were reoperated for spreading phlegmon. For two patients dermatoplasty was performed after necrectomies. Six patients died after the operations because of thromboembolic and septic complications. Conclusions 1. Radical operation of anorectal abscess and fistula reduces the possibility of recurrent abscess and need for further surgery. 2. Only coloproctologists can use our radical method of anorectal abscess operation in their practice. 3. Spinal anesthesia is enough for operation of acute anorectal abscess. Keywords: anorectal abscess, paraproctitis.


1995 ◽  
Vol 24 (9) ◽  
pp. 420-434 ◽  
Author(s):  
M. Koide ◽  
S. Suda ◽  
S. Saitoh ◽  
Y. Ofuji ◽  
T. Suzuki ◽  
...  

JAMA ◽  
1896 ◽  
Vol XXVII (2) ◽  
pp. 88
Author(s):  
J. D. THOMAS

Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document