EVALUATION OF THE INFLUENCE OF MICROWAVE RADIATION OF MICROWAVE OVENS ON WATER AS A SUBSTRATUM FOR PLANT GROWTH

To date, there is research carried out on the effects of electromagnetic radiation on living organisms, studies are conducted on substratums that were subjected to microwave radiation. This radiation comes from a common household appliance; however, the effect of this type of radiation on the vitality of organisms is poorly researched. The purpose of the current analysis is to identify the morphological changes in vegetative organs of the test objects using microwave-irradiated water as a substrate. The object of the study – the onion plant (Allium сера L.), which is perfect for objectifying environmental risks. The results showed that using the water warmed up in a microwave increased the level of oppression in the morphometric parameters. In particular, there was a clear trend of reduction of growth parameters of vegetative organs and decrease in their mass (in the test group compared to the the main one the length of the root and shoot of a plant are less than 20.5% and 27.5%, and the weight is 32.3% and 63.8% less, respectively). The correlation analysis showed that the root length is the most reliable morphometric indicator that reacts sensitively to changes in water quality caused by microwave irradiation (r = –0.9995).

MEDIENOS KURO PELENŲ PANAUDOJIMO SUNKIŲJŲ METALŲ ŠALINIMUI IŠ TIRPALŲ TYRIMAI

Vis didėjant Europos Sąjungos įsipareigojimams aplinkosaugos srityje tiesine priklausomybe didėja ir medienos kuro / biokuro naudojimas. Šio atsinaujinančio šaltinio naudojimo skatinimas vyksta dėl to, kad siekiama sumažinti iškastinio kuro naudojimą, tačiau biokuras pasižymi ir neigiamomis savybėmis. Viena iš jų – dideli susidarantys pelenų kiekiai ir mažai išvystytas jų tvarkymas / panaudojimas. Siekiant prisidėti prie šios problemos sprendimo, straipsnyje nagrinėjama medienos kuro pelenų geba sorbuoti sunkiuosius metalus. Atlikus sorbcijos tyrimus sunkiųjų metalų koncentracijos matuotos sausame pelenų mėginyje naudojant Thermo Scientific Niton® XL2 serijos rentgeno spindulių fluorescencinį spektrometrą (RFS). Taip pat sunkiųjų metalų koncentracijos matuotos tirpale naudojant atominės absorbcijos spektrometrą AAnalyst200 (AAS). AAS tyrimus atliko atestuota UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratorija. Gauti pelenų sorbcinės gebos tyrimų rezultatai analizuojami sudarant adsorbcinės gebos kreives bei metalo jonų pašalinimo efektyvumo kreives. Taip pat lyginant rezultatus su pradine sunkiųjų metalų koncentracija pelenuose ir užsienio autorių naudotų sorbentų sorbcinėmis savybėmis. Atlikus tyrimus gautas 97,6 % sorbento–pelenų pašalinimo efektyvumas sorbuojant šviną ir 99,2 % sorbuojant cinką. Tyrimų rezultatų paklaida patikrinta lyginant išmatuotą sorbento gebą su apskaičiuotąja. Švino adsorbcinės gebos didžiausia paklaida siekia14,19 mg/kg, o cinko – 57,99 mg/kg.Atlikus išsamius sorbcijos tyrimus tiek sausame mėginyje, tiek tirpale galima įvertinti pelenų, kaip biosorbento, efektyvumą ir gebą sorbuoti sunkiuosius metalus.

ASSESSMENT OF ADVERSE METEOROLOGICAL CONDITIONS FOR DISPERSION OF POLLUTANTS IN THE ATMOSPHERIC AIR OF CHERKASSY CITY

Nowadays there is a tendency towards increasing of anthropogenic pollution in the atmospheric air in the large cities. Therefore, important measures have to be taken for the improvement of the atmospheric environment. In order to optimize the quality of air in the city and reduce emissions from stationary and mobile sources, it is important to predict of the state of the atmospheric air of the city, which is based on the analysis of the characteristics of adverse weather conditions conducive to the accumulation of harmful impurity in a lower (ground) layer of air. The paper identifies and analyzes the conditions in the Cherkassy city (Ukraine) for the period of 2011–2015, provides correlation and regression analysis of air pollution index with adverse weather conditions (the multiple correlation coefficient R = 0.55–0.87). The current research shows that the maximum number of days with adverse weather conditions is in autumn (77.20±4,96) and the lowest number is in spring (58.60±4.40), the greatest number of days matching several adverse weather conditions were found in January and October (4.80±0.20 and 4.60±0.24, respectively). Recommendations to reduce the content of harmful impurities in the atmospheric air of the city are suggested.

ACID-BASE PROPERTIES OF URBAN SOILS IN CHERKASSY

The characteristics of the soil cover of the city Cherkassy and the sources of anthropogenic changes of its acidbase properties are presented. The results of the research of soils from different functional zones of the city Cherkassy showed that its reaction is mainly alkaline. The cartographic model of experimental data was made with the program SURFER showing acid-base regime characteristics of soils in different functional zones of the city. This mapping allowed to identify the following soils: fertile (рН = 6.5–7.0) and potentially fertile (рН = 7.0–7.5), hardly suitable (рН = 7.5–8.0), moderately (рН = 8.0–8.5) and highly (рН = 8.0–8.5) toxic. It is concluded that only 60% of urban soils can be identified as fertile or potentially fertile in terms of characteristics of acid-base regime. The results of the evaluation of acid-base regime of urban soilsare correlated with the results of the previous studies of pollution of snow cover in the areas of permanent emissions and the anionic composition of soils. The analysis of the cause-effect relationships in the impact of adverse environmental factors on urban landscapes showed that the formation of acid-base regime of soils is influenced both by the natural landscape, i.e. geochemical, and anthropogenic factors.

KIETŲJŲ DALELIŲ POVEIKIS ARTERINĖS HIPERTENZIJOS PAŪMĖJIMUI

Aplinkos oro tarša kietosiomis dalelėmis yra aktuali ir vis didėjanti šių dienų problema, tikėtina, susijusi su arterinio kraujo spaudimo padidėjimu bei arterinės hipertenzijos išsivystymu. Tyrimas atliktas Kaune 2009–2011 m., analizei naudota paros kietųjų dalelių ≤10 μm koncentracijos, meteorologiniai rodiklių bei Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos iškvietimų į namus dėl arterinės hipertenzijos paūmėjimo duomenys. Paros kietųjų dalelių vidurkiai buvo nustatyti naudojant Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ir miesto savivaldybės ekologinio monitoringo stočių duomenis. Tyrimo tikslas buvo įvertinti aplinkos oro taršos poveikį kietosiomis dalelėmis arterinės hipertenzijos paūmėjimui, atsižvelgiant į iškvietimo laiką. Naudojome daugiaveiksnę Puasono regresiją, kietųjų dalelių poveikis vertintas standartizuotu rizikos santykiu su 95 % pasikliautinaisiais intervalais, kontroliuojant sezoniškumo, savaitės dienos, oro temperatūros, drėgmės, slėgio ir, vėjo greičio įtaką. Padidėjus vidutinei praėjusios savaitės po iškvietimo kietųjų dalelių koncentracijai 17 μ/m3 (interkvartiliniu rangu), iškvietimo dėl arterinės hipertenzijos paūmėjimo popietinėmis valandomis rizika padidėjo 1,04 karto (RS = 1,04, 95 % PI 1,00-1,08 p = 0,047). Esant dviejų parų vidutinei kietųjų dalelių koncentracijai virš 25 μ/m3, minėtos koncentracijos padidėjimas 17 μ/m3 sietinas su iškvietimo dėl arterinės hipertenzijos paūmėjimo naktį rizikos padidėjimu 1,05 karto (RS = 1,05, 95 % PI 1,01-1,09).

UŽTERŠTUMO SUNKIAISIAIS METALAIS VILNIOS UPĖS DUGNO NUOSĖDŲ TYRIMAI

Straipsnyje išnagrinėta Vilnios upės dugno nuosėdų tarša sunkiaisiais metalais. Tiriamasis objektas yra Vilniuje, Vilnios upėje, 7 kilometrų ruože. Nagrinėta sunkiųjų metalų koncentracija upės dugno nuosėdose. Tyrimai atlikti abiejuose upės krantuose, atsižvelgiant į šalia esančius taršos objektus. Nuosėdų tyrimui naudotas rentgeno fluorescencinis spektrometras. Gauti rezultatai apdoroti ir palyginti su didžiausiomis leistinomis sunkiųjų metalų koncentracijomis (DLK) Lietuvos upėse. Nustatomos ėmimo vietos užterštumo kategorijos (laipsniai) pagal Zd rodiklį (HN 60:2004) taip įvertinant didžiausias taršos susitelkimo vietas. Tirtajame Vilnios upės ruože, viename mėginių paėmimo taške, yra nustatytas didelis suminis rodiklis (Zd), kuris siekia 118, o tai sudaro apie 9 % visų tirtųjų mėginių paėmimo vietų Vilnios upės tirtajame ruože.

UŽDARYTO SĄVARTYNO POVEIKIO PAVIRŠINIAMS VANDENIMS TYRIMAS

Straipsnyje nagrinėjama šalia uždaryto buvusio pagrindinio Biržų rajono Ožkiniškio sąvartyno esančios upės Gavėnupio užterštumas sunkiaisiais metalais. Metodas paremtas sunkiųjų metalų koncentracijos nustatymu liepsnos arba elektroterminės atomizacijos (grafitinė krosnelė) atominės absorbcinės spektroskopijos metodu. Pateikiami ir aptariami tyrimų duomenys, kurie gauti išanalizavus paimtus vandens mėginius trimis metų laikais: rudenį, žiemą ir pavasarį. Mėginiai imti iš 3 skirtingų vietų, po 3 kartus skirtingais metų laikais (Iš viso – 27 mėginiai). Pasirinkta 1,5 metrų ilgio upės atkarpa. Įvertinta uždaryto sąvartyno įtaka šalia esantiems paviršiniams vandenims. Pastebėta, jog Gavėnupio upėje gausu tokių sunkiųjų metalų, kaip varis, kadmis švinas. Nustatytos sunkiųjų metalų koncentracijos, jos palygintos su ribinėmis vertėmis.

CHEMINĖS EKSTRAKCIJOS METODO TAIKYMAS SUNKIAISIAIS METALAIS UŽTERŠTO DIRVOŽEMIO VALYMUI

Straipsnyje nagrinėjamas cheminės ekstrakcijos metodo taikymas sunkiaisiais metalais užteršto dirvožemio valymui įvairiose pasaulio šalyse. Taip pat analizuojami dirvožemio parametrai, lemiantys sunkiųjų metalų akumuliacijos ir migracijos procesus. Cheminės ekstrakcijos metodas pasaulyje taikomas tik labai užterštoms teritorijoms valyti. Pateikiami Kinijos ir Prancūzijos mokslininkų atlikti cheminės ekstrakcijos metodo taikymo sunkiaisiais metalais užteršto dirvožemio valymui tyrimų rezultatai. Daugelis atliktų studijų atskleidžia, jog cheminė sunkiųjų metalų ekstrakcija yra vienas efektyviausių dirvožemio valymo būdų. Naudojant šį metodą, sunkieji metalai yra ištraukiami iš dirvožemio, taip tiesiogiai sumažinamos dirvožemyje esančios sunkiųjų metalų koncentracijos. Šis metodas taikomas ex-situ principu, todėl jo kaina yra aukštesnė, lyginant su in-situ (didžiąją kainos dalį sudaro ne cheminiai reagentai, bet grunto nukasimo, pervežimo ir sandėliavimo darbai). Nepaisant didesnės kainos, šis dirvožemio valymo būdas yra ne tik efektyvus, bet ir greitas – >50 % išvalymo efektyvumą galima pasiekti per kelias savaites. Nepaisant aukšto metodo efektyvumo, Lietuvoje sunkiaisiais metalais užteršto dirvožemio valymui cheminė ekstrakcija iki šiol nebuvo taikyta.

ALYTAUS MIESTO TARŠOS ĮTAKOS NEMUNO VERTINIMAS UPĖS HIDROCHEMIJAI VERTINIMAS

Straipsnyje pateikiamas hidrocheminis Nemuno upės vertinimas 2006–2015 m. laikotarpiu. Analizuojami ir aptariami hidrocheminių tyrimų duomenys (biocheminis deguonies suvartojimas, bendrasis azotas ir bendrasis fosforas), lyginama upės būklės ekologinės klasės kaita. Tyrimais nustatyta, jog 70 % vidutinių metinių bendrojo azoto koncentracijų atitinka labai gerą ekologinę upės būklę. Bandrojo fosforo kaitos linijinis trendas aukščiau ir žemiau Alytaus turi tendenciją mažėti. Fosforo koncentracija aukščiau Alytaus kinta nuo 0,08 iki 0,14 mg/l, o žemiau Alytaus tarša fosforo junginiais išauga ir koncentracija siekia nuo 0,09 iki 0,17 mg/l. Norint pagerinti Nemuno upės vandens kokybę reikia mažinti taršą azoto ir fosforo junginiais ne tik iš Alytaus miesto, bet ir iš pramonės įmonių, gerinti bendrą Alytaus miesto vandentvarkos infrastruktūrą.

INFRASTRUCTURE AND COMMUNITY RESILIENCE METRICS: APPLICATION OF THE HOLISTIC METHOD WITHIN THE LATVIAN CONTEXT

Enhancing and building resilient cities represent a contemporary approach on which scientists and policy makers are strengthening cooperation; however, so far quantitative metrics and standards for measuring resilience are still open issues. This must be aimed toward diminishing society’s vulnerability and reducing the likelihood of disasters (both manmade and natural) and their possible effects. The evaluation of metrics within the crisis management should be able to provide a useful tool and enable stakeholders to assess the effectiveness of resilience strategies and their added value is a key factor for building resilient sound communities and infrastructures. Several frameworks and models have been created and proposed to assess and evaluate the resilience of critical infrastructures (CIs) as well as the evaluation of community resilience. Nevertheless, their application is limited to specific case studies, thus showing lack of a robust link with the decision making dimensions. This study examines infrastructure and community resilience to natural hazards in six regions of Latvia: Riga, around Riga region, Kurzeme, Vidzeme, Latgale and Zemgale. The aim of this study is to create a Community disaster resilience index (CDRI) with the application of a holistic indicatorbased model. Based on the literature-based research an initial total list of 86 indicators has been selected for a model representing social, economic, physical, human and environment capital (or resources to be potentially mobilized) and linked by their relevance to the main phases of the disaster resilience dynamics: mitigation, preparedness, response and recovery.