scholarly journals Esophagojejunal anastomosis leakage after total gastrectomy for esophagogastric junction adenocarcinoma: options of treatment

2016 ◽  
Vol 7 (4) ◽  
pp. 515-522 ◽  
Author(s):  
Fabio Carboni ◽  
Mario Valle ◽  
Orietta Federici ◽  
Giovanni Battista Levi Sandri ◽  
Ida Camperchioli ◽  
...  
2013 ◽  
Vol 12 (1-2) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Mindaugas Kiudelis ◽  
Jonas Bernotas ◽  
Antanas Mickevičius ◽  
Žilvinas Endzinas ◽  
Almantas Maleckas

Background/AimEsophagojejunal anastomotic leakage (EJAL) after total gastrectomy is one of the most frequent life-threatening complications. The rate of EJAL after total gastrectomy is about 2–11% worlwide. The aim of this study was to identify the independent prognostic risk factors that may predict EJAL progression for patients after total gastrectomy.Materials and methodsThis retrospective study analyzed medical records of 175 patients. All these patients had underwent radical gastrectomy due to gastric cancer. The analyzed factors were: age, gender, American Society of Anaesthesiologists (ASA) funtional class, splenectomy, anastomosis technique, operative time, cancer stage, the number of dissected lymph nodes, the number of metastatic lymph nodes, resection margins. White blood cells count, C reactive protein (CRP) value, body temperature, drain output were calculated in the early postoperative period.ResultsThe average age of the patients was 63.2 ± 11.5 years. The EJAL rate was found to be 6.3%. The mortality rate among patients who developed EJAL was 9%. Postoperative laboratory and clinical findings significantly related to EJAL were the average temperature of 4 postoperative days >37.2 oC (p = 0.018), postoperative white blood cell count >16.7 x 109/l (p = 0.031), postoperative CRP level >160 mg/l (p = 0.001) and operative time >248 min (p = 0.009), although the binary logistic regression analysis revealed that none of these variables can be used as statisticaly significant predictors for EJAL.ConclusionsThe esofagojejunal anastomotic leakage rate of 6.3% was found among patients undergoing radical gastrectomy due to gastric carcinoma. Mortality rate in case of EJAL increases up to 9%. In our study, we didn’t find any independent predictors for EJAL.Key words: gastrectomy, esophagojejunal anastomosis leakage, risk factorsEzofagojejuninės jungties nesandarumo išsivystymo rizikos veiksniai po gastrektomijosĮvadasEzofagojejuninės jungties nesandarumas (EJJN) po gastrektomijos yra viena iš didžiausią grėsmę gyvybei keliančių komplikacijų. Mokslinių tyrimų duomenimis, EJJN dažnis svyruoja nuo 2 iki 11 %. Darbo tikslas – nustatyti rizikos veiksnius,darančius įtaką ezofagojejuninės jungties nesandarumo vystymuisi po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio, ir prognozuoti jų įtaką EJJN išsivystymui.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai ištirta 175 pacientų medicininė dokumentacija. Tirtiems pacientams 2006–2010 metais atlikta gastrektomija dėl skrandžio vėžio. Analizuoti veiksniai: amžius, lytis, Amerikos anesteziologų asociacijos (ASA) funkcinė klasė, splenektomija, jungties susiuvimo būdas, operacijos trukmė, naviko stadija, operacijos metu pašalintų limfmazgių skaičius, limfmazgių su mestazėmis skaičius, rezekciniai kraštai. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu vertinta leukocitų kiekis, C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija kraujyje, pooperacinė temperatūra, sekrecija pro drenus.RezultataiTirtų pacientų amžiaus vidurkis 63,2±11,5 metų. Vyrų 50,6 %, moterų 49,4 %. EJJN dažnis 6,3 %. Turėjusių EJJN pacientų mirtingumas siekė 9 %. Nustatyti rizikos veiksniai, statistiškai patikimai susiję su EJJN išsivystymu. Jų reikšmės patikslintosrandant ROC kreivės lūžio taškus: 4 parų vidutinė temperatūra 37,15oC (p=0,018), maksimalios leukocitų (11,7x109/l, p=0,031) ir C reaktyviojo baltymo reikšmės (159,95 mg/l, p=0,001), operacijos trukmė 247,5 min (p=0,009). Tačiau binarinė logistinė regresija parodė, kad šie kriterijai negali būti statistiškai patikimi prognoziniai EJJN vystymosi veiksniai.IšvadosEzofagojejuninės jungties nesandarumo dažnis po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio yra 6,3%, šią komplikaciją turėjusių pacientų mirštamumas – 9%. Savo tyrime neradome prognostiškai reikšmingų rizikos veiksnių.Reikšminiai žodžiai: gastrektomija, ezofagojejuninės jungties nesandarumas, rizikos veiksniai


2013 ◽  
Vol 12 (1-2) ◽  
pp. 0-0
Author(s):  
Mindaugas Kiudelis ◽  
Jonas Bernotas ◽  
Antanas Mickevičius ◽  
Žilvinas Endzinas ◽  
Almantas Maleckas

Background/AimEsophagojejunal anastomotic leakage (EJAL) after total gastrectomy is one of the most frequent life-threatening complications. The rate of EJAL after total gastrectomy is about 2–11% worlwide. The aim of this study was to identify the independent prognostic risk factors that may predict EJAL progression for patients after total gastrectomy.Materials and methodsThis retrospective study analyzed medical records of 175 patients. All these patients had underwent radical gastrectomy due to gastric cancer. The analyzed factors were: age, gender, American Society of Anaesthesiologists (ASA) funtional class, splenectomy, anastomosis technique, operative time, cancer stage, the number of dissected lymph nodes, the number of metastatic lymph nodes, resection margins. White blood cells count, C reactive protein (CRP) value, body temperature, drain output were calculated in the early postoperative period.ResultsThe average age of the patients was 63.2 ± 11.5 years. The EJAL rate was found to be 6.3%. The mortality rate among patients who developed EJAL was 9%. Postoperative laboratory and clinical findings significantly related to EJAL were the average temperature of 4 postoperative days >37.2 oC (p = 0.018), postoperative white blood cell count >16.7 x 109/l (p = 0.031), postoperative CRP level >160 mg/l (p = 0.001) and operative time >248 min (p = 0.009), although the binary logistic regression analysis revealed that none of these variables can be used as statisticaly significant predictors for EJAL.ConclusionsThe esofagojejunal anastomotic leakage rate of 6.3% was found among patients undergoing radical gastrectomy due to gastric carcinoma. Mortality rate in case of EJAL increases up to 9%. In our study, we didn’t find any independent predictors for EJAL.Key words: gastrectomy, esophagojejunal anastomosis leakage, risk factorsEzofagojejuninės jungties nesandarumo išsivystymo rizikos veiksniai po gastrektomijosĮvadasEzofagojejuninės jungties nesandarumas (EJJN) po gastrektomijos yra viena iš didžiausią grėsmę gyvybei keliančių komplikacijų. Mokslinių tyrimų duomenimis, EJJN dažnis svyruoja nuo 2 iki 11 %. Darbo tikslas – nustatyti rizikos veiksnius,darančius įtaką ezofagojejuninės jungties nesandarumo vystymuisi po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio, ir prognozuoti jų įtaką EJJN išsivystymui.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai ištirta 175 pacientų medicininė dokumentacija. Tirtiems pacientams 2006–2010 metais atlikta gastrektomija dėl skrandžio vėžio. Analizuoti veiksniai: amžius, lytis, Amerikos anesteziologų asociacijos (ASA) funkcinė klasė, splenektomija, jungties susiuvimo būdas, operacijos trukmė, naviko stadija, operacijos metu pašalintų limfmazgių skaičius, limfmazgių su mestazėmis skaičius, rezekciniai kraštai. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu vertinta leukocitų kiekis, C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracija kraujyje, pooperacinė temperatūra, sekrecija pro drenus.RezultataiTirtų pacientų amžiaus vidurkis 63,2±11,5 metų. Vyrų 50,6 %, moterų 49,4 %. EJJN dažnis 6,3 %. Turėjusių EJJN pacientų mirtingumas siekė 9 %. Nustatyti rizikos veiksniai, statistiškai patikimai susiję su EJJN išsivystymu. Jų reikšmės patikslintosrandant ROC kreivės lūžio taškus: 4 parų vidutinė temperatūra 37,15oC (p=0,018), maksimalios leukocitų (11,7x109/l, p=0,031) ir C reaktyviojo baltymo reikšmės (159,95 mg/l, p=0,001), operacijos trukmė 247,5 min (p=0,009). Tačiau binarinė logistinė regresija parodė, kad šie kriterijai negali būti statistiškai patikimi prognoziniai EJJN vystymosi veiksniai.IšvadosEzofagojejuninės jungties nesandarumo dažnis po gastrektomijos dėl skrandžio vėžio yra 6,3%, šią komplikaciją turėjusių pacientų mirštamumas – 9%. Savo tyrime neradome prognostiškai reikšmingų rizikos veiksnių.Reikšminiai žodžiai: gastrektomija, ezofagojejuninės jungties nesandarumas, rizikos veiksniai


2018 ◽  
Vol 50 (6) ◽  
pp. 262-269
Author(s):  
Pablo Priego ◽  
Pietro Giordano ◽  
Marta Cuadrado ◽  
Araceli Ballestero ◽  
Julio Galindo ◽  
...  

2020 ◽  
Vol 3 (1) ◽  
Author(s):  
Sebastian Jeri ◽  
Alberto Pagan-Pomar ◽  
Jose Antonio Martínez-Córcoles ◽  
Alessandro Bianchi ◽  
Cristina Alvarez-Segurado ◽  
...  

2019 ◽  
Vol 2019 ◽  
pp. 1-11 ◽  
Author(s):  
Kaixuan Zhu ◽  
Yingying Xu ◽  
Jiaxin Fu ◽  
Farah Abdidahir Mohamud ◽  
Zongkui Duan ◽  
...  

Background. To determine the ideal surgical approach (total gastrectomy (TG) vs. proximal gastrectomy (PG)) for Siewert type II adenocarcinoma of the esophagogastric junction (AEG), we searched and analyzed the Surveillance, Epidemiology, and End Results (SEER) data. Methods. Patients with Siewert type II AEG treated by TG or PG were identified from the 2004–2014 SEER dataset. We obtained the patients’ overall survival (OS) and cancer-specific survival (CSS) and stratified the patients by surgical approach. We performed a propensity score 1 : 1 matching (PSM) analysis and a univariate and multivariate Cox proportional hazards model. Results. A total of 2,217 patients with 6th AJCC stage IA–IIIB Siewert type II AEG was examined: 1,584 patients (71.4%) underwent PG, and 633 patients (28.6%) underwent TG. The follow-up time was 1–131 months. OS favored total gastrectomy before the PSM analysis (χ2=3.952, p=0.047), but after this analysis, there was no significant difference between TG and PG (χ2=2.227, p=0.136). The univariate and multivariate analyses identified age as an independent factor, and an X-tail analysis revealed 70 years as a cut-off point. The patients aged≥70 years obtained a significant long-term OS benefit from PG compared to TG (χ2=8.245, p=0.004), and those aged<70 years showed no difference between TG and PG (χ2=0.167, p=0.682). Conclusions. PG showed an equivalent survival benefit to TG in both the early and locally advanced stages of Siewert type II AEG. For elderly patients, PG is strongly recommended because of its clearer OS benefit compared to TG.


Sign in / Sign up

Export Citation Format

Share Document