A possibility from every location in an urban grid to easily access a range of shops and local services that meet the everyday needs, as well as workplaces, educational institutions and places for recreation is one of the biggest advantages of living in a city. This paper considers that combining tasks of encouraging the growth of local centres and developing street network in a way to promote walking and to provide conditions for using different modes of transport is one of the most appropriate ways to achieve urban sustainability. The problem addressed in this paper is the “separate” (i.e. “non-combined”) approach to functional and compositional aspects of the analysis of urban structure. The main proposal presented in this paper is to combine the two methods for analysing spatial and functional patterns. The first method deals with spatial configuration and how it is used by people, the second is aimed at investigating the role of urban composition at a macro and a micro scale in ensuring coherence of the elements of urban structure. The aim of the paper is to introduce the method for analysing the spatial structure of local centres in Vilnius and present the results which were obtained using the proposed model for investigating the interdependence of functional and compositional structures of the city. The scope of the study is to reveal some inconsistencies in the spatial patterns of three local centres in the north-western part of Vilnius where the distribution of the pre-determined functions and urban composition are in non-corresponding relation. Using the spatial accessibility model of Vilnius city, the study focuses on spatial structure at the level of urban blocks, which constitute local centres. The linear elements of the model are overlaid on a ground plan where convex spaces are highlighted considering their artistic and visual potential. Choice (betweenness, a measure of centrality) as a critical measure for analysing local centres is used to identify movement related structural patterns. Santrauka Galimybė iš bet kurios miesto vietos patogiai pasiekti kasdienius gyventojų poreikius tenkinančias prekybos ir paslaugų įmones, darbo ir mokymo įstaigas bei laisvalaikio leidimo vietas yra neabejotinas gyvenimo mieste privalumas. Lokalių centrų stiprinimo ir gatvių tinklo plėtros, sudarant sąlygas susisiekti pėsčiomis bei naudotis įvairių rūšių transportu, uždavinių derinimas sprendžiant veiksmingos, efektyvios urbanistinės struktūros formavimo klausimus yra viena iš pagrindinių darnios plėtros užtikrinimo priemonių. Straipsnyje keliama funkcinių ir kompozicinių urbanistinės struktūros analizės aspektų sujungimo problema. Siekiant išplėsti urbanistinės struktūros analizės galimybes, šiame straipsnyje siūloma kartu taikyti space syntax – viešųjų erdvių tyrimo – metodiką ir urbanistinės kompozicijos vaidmens lokaliu ir globaliu lygmeniu, užtikrinant urbanistinės struktūros elementų funkcinį ir erdvinį sąryšį, nustatymo būdą. Straipsnio tikslas yra pristatyti remiantis sudarytu miesto funkcinės ir kompozicinės struktūrų sąveikos tyrimo modeliu atliktą Vilniaus miesto lokalių centrų urbanistinės struktūros tyrimą, atskleisti taikytą metodiką ir gautus rezultatus. Tyrimo metu siekta nustatyti struktūrų prieštaringumus, kurie pasireiškia suplanuotų funkcijų išsidėstymo ir urbanistinės kompozicijos neatitikimu. Nagrinėti trys lokalūs centrai, esantys Vilniaus miesto šiaurės vakarų dalyje. Naudojant Vilniaus miesto viešųjų erdvių pasiekiamumo modelį, plane išryškinti lokalius centrus sudarantys kvartalai ir jų urbanistinės erdvės struktūra – linijiniai modelio elementai ir juos dengiančios vizualiai atskiros urbanistinės erdvės dalys, kurių meninio ir vizualinio potencialo įvertinimai išreikšti sutartiniais žymenimis. Apskaičiuotos prognozuojamą žmonių srautų pasiskirstymą gatvių tinkle atspindinčios pasirinkimo arba matematinio pereinamumo vertės.
Spatial Analysis of the Rural-Urban Structure of the Spanish Municipalities
