620 article(s) in Knygotyra

The Forbidden Book Of The 18Th C.: Count Nikolaus Ludwig Von Zinzendorf’S „Stebuklingo Meile Warginga Griekininko=Sʒirdis“ (1752

this article studies the lithuanian treatise „stebuklingo meile warginga griekininko=szirdis priesz jezaus kruwinos ronus“, published in 1752 and currently stored in berlin, in the secret archive of prussian cultural heritage. questions are raised regarding the attribution of the original version as well as the translation of the treatise, its composition and contents are discussed. the article provides the historical context of the 18th c. as well as the penetration of the moravian movement and its attempts to consolidate within prussian lithuania. it was determined that the treatise is a lithuanian translation of a theological treatise written by count nikolaus ludwig von zinzendorf (1700–1760), leader of the moravian movement, and titled „die erstaunliche verliebtheit eines armen sünder-herzens gegen die blutigen wunden jesu“. this publication is unknown to book historians and is not registered in lithuanian bibliographical issues. the translation was most probably done by adam friedrich schimmelpfennig the younger (1699–1763), priest of papelkiai, a well-known author of prussian lithuania, editor of the lithuanian bible (1755), translator of religious hymns and compiler of the official evangelical lutheran church hymnal (1750 Show More ... ... Show Less

  • Cultural Heritage
  • Historical Context
  • Original Version
  • Lutheran Church
  • Evangelical Lutheran
Translations Of Non-Russian Soviet Literature In The Estonian Book Production (1940S-1980S

this paper explores the dynamics of publishing of non-russian soviet literatures in soviet estonia, establishing the output of titles and the most popular source literatures. the analysis follows the position of soviet national literatures during four periods in political history: the stalinist years, the thaw, stagnation, and perestroika. the study uses statistical yearbooks, bibliographies, archival material, as well as research literature as sources. the publishing of soviet literature was strongly regulated by the publishing authorities and dependent on ideological directions. the analysis demonstrates that the proportion of the non-russian soviet literatures started to increase during the thaw period, but the peak of its production was reached during the 1970s and the beginning of the 1980s due to official pressure. the total number of source literatures was 49, demonstrating the diversity of translation production, although they were represented equally. the top source literatures were latvian, lithuanian, and ukrainian. the interest of the literary circles and reading audiences in the translations was rather weak, although the top authors attracted the attention of the more intellectual segment of readers Show More ... ... Show Less

  • Soviet Literature
  • Political History
  • Research Literature
  • Book Production
  • Archival Material
The Personal Archive Of Martin Ludwig Rhesa: A Reconstruction

this article deals with materials and data on the manuscripts that were present in the personal archive of martin ludwig rhesa (or ludwig jedemin rhesa, 1776–1840) – professor at the university of königsberg, scholar of folklore, editor and researcher of the bible, church historian, publisher of kristijonas donelaitis’s “metai” and his fables. these manuscripts are traditionally referred to in lithuanian literary historiography as the rhesa archive. the history of the manuscripts’ preservation after 1840 is described: relocation to the royal secret archive in königsberg, the placing of a part of the archive in the state archive of gdańsk in 1903, and its appearance in lithuanian libraries after the second world war. the principal aim of this study is to determine the manuscripts that had belonged to rhesa’s personal archive in the 19th c., i.e., to reconstruct his previous archive. it is sought to determine the current location where it is being kept (the library or fund). in evaluating rhesa’s attempts to collect sources on the lithuanian language, literature, history, and folklore, the scholarly and cultural interests that these writings attest to are demonstrated Show More ... ... Show Less

  • Second World War
  • The State
  • State Archive
  • Language Literature
Act Of Vandalism Or Memory Communication? Some Thoughts On Polish-Lithuanian Graffiti Writing Tradition

as a form of literacy, graffiti has existed throughout the ages. many researches on epigraphy show that many examples of graffiti were left intact from the period of the polish-lithuanian commonwealth. however, the purpose of their appearance was merely disputed in the scientific community.the main aim of this research is to ascertain the motives of the habits of inscribing graffiti among polish-lithuanian commonwealths citizens. this study is a qualitative research that seeks an in-depth understanding of the phenomena of writing graffiti. basic material for the research was gathered from ego-documents that are focused on the personal lives and experiences of the writers. the research is based on a detailed contextual analysis of several cases (case study method).this article examines several cases and gives some light on how and why graffiti were made. however, for more ample and accurate results, more extensive research must be done Show More ... ... Show Less

  • Qualitative Research
  • Contextual Analysis
  • Basic Material
  • Case Study Method
An Archivist And A Records Manager: Professional Education In Ukraine (Case Study Of The National Aviation University

 a higher education reform in ukraine, and the emergence of the new integrated program “information, library and archival studies” instead of “records management and information activity” in the educational space in particular, brought about various interpretations and sharp discussions. in general, the university community met these innovations without enthusiasm. the scientific thought of ukrainian scholars on how to develop archival education in ukraine was generally based on the tradition enshrined in the complex of the developed academic disciplines and tested in practice in conditions of intense competition among students.the approach of the department of history and records management of the national aviation university to modern training of the archivist was prompted by the needs of the labor market and the challenges of the digital society.1 it consists of finding ways to train modern specialists who possess interdisciplinary competences in the field of archival studies, records management, information activity, and socio-communicative sciences. this led to a study aimed at finding an up-to-date profile of a records manager/archivist.the research analyzes the approaches to the education of archivists in ukraine at various stages of its socio-economic development and summarizes the current experience of the national aviation university in this sphere Show More ... ... Show Less

  • Records Management
  • Archival Studies
  • Information Activity
  • Program Information
  • Current Experience
Vilnius Printers’ Ornaments In The Second Half Of The Eighteenth Century As A Source Of The History Of The Books

this article focuses on the 18th century printers’ ornaments as an important group of sources of the history of the book. until now, most studies in lithuanian had focused on the decorations of books from the 16th– 17th centuries as well as contemporary publications. the present study through several perspectives analyzes the ornaments of the institutional printing houses of vilnius from the second half of the 18th c. the importance of the chosen topic is substantiated not only with the scarcity of studies but also with the issues associated with the attribution of anonymous publications that had been disseminated during the hand-press period. the study’s sources were images of ornaments in the early printed books as well as european printers’ manuals and inventories of vilnius printing houses from the period of 18th–early 19th c. the first part of the study has found that in the late 18th c., the vilnius printers had used printers’ flowers (ornamental pieces of type) and six kinds of decorative blocks, which were carved in wood or metal (i.e., headpieces, tailpieces, vignettes, initials, factotums, and decorations of initial letters). despite the clear function of these blocks, vilnius printers freely experimented by placing them in unorthodox places within the books. in the second part of this study, based on a comparison of the printers’ ornaments, the ways of interaction between the vilnius printing houses are disclosed and interpreted: ornament inheritance, division of labor, the renewal of publications in another printing house, and the falsification of publications. also, the article discusses cases of ornaments migrating and being copied, which complicates the attribution of anonymous publications. despite the exploratory nature of the study, it reveals new facts from the operations of 18th c. vilnius printing houses and allows us to perceive some peculiarities of late gdl culture Show More ... ... Show Less

  • Eighteenth Century
  • Division Of Labor
  • 18Th Century
  • Important Group
Interview With Longterm Editor-In-Chief Of Knygotyra, Professor Domas Kaunas (Full Member Of The Lithuanian Academy Of Sciences

knygotyra (“book science”) is one of the longest existing scholarly journals among the periodicals published by vilnius university. it has been in print since 1961. until 1969, it was published under the title bibliotekininkystės ir bibliografijos klausimai (“issues of librarianship and bibliography”). during 1981–1991, as part of the series “research work of the higher education institutions of the lithuanian ssr,” it appeared in two volumes: one devoted to the problems of book history, publishing and distribution, and the other – to issues of libraries, bibliography, and information science. in 1990, the first volumes were turned into knygotyra, a serial published by vilnius university, while the second volumes were published independently under the title informacijos mokslai (“information sciences”). since 2003, knygotyra has been regularly published twice a year as a scholarly journal. for decades, it has been referred to in lithuanian and international databases as an open access, peer-reviewed journal and, since 2018, it is included into the elsevier scopus database. domas kaunas is the most experienced member of the editorial board and has been an editor-in-chief till 2019. docent genovaitė raguotienė had been in this position for three years (1970‒1973), professor levas vladimirovas – for fifteen years (1974‒1989), when domas kaunas subsequently joined the editorial board in 1979 and served as the editor-in-chief for three decades Show More ... ... Show Less

  • Editorial Board
  • Vilnius University
  • Higher Education
  • Open Access
  • Scopus Database
Images Of Klaipėda: Paintings Traveling Across The Flow Of Time

pluhařová-grigienė, eva. die migration der bilder. das memelgebiet in fotografisch illustrierten büchern (1889–1991). böhlau verlag köln weimar wien, 2017. 495 p. isbn 978-3-412-50585-1 Show More ... ... Show Less

  • Flow Of Time
Diffusion Of The Discourse On Love Of Reading In Europe From The 18Th Till The 20Th Century

when reading in the 18th century became an activity common among an ever growing part of the european population and thereby a socially more visible cultural phenomenon, a need arose to create concepts and linguistic terms to refer to the new types of reading behavior. the new masses of readers did not seemingly have a rational goal for their reading, they just read for the sake of reading itself. therefore, an explanation for their behavior was that they had a love of reading. to speak about people’s love of reading became a recurrent feature of the discourse on reading, a sub-discourse of its own, the discourse on the love of reading. the birthplace of the discourse may have been in 17th century france, wherefrom it was mediated into other countries and language areas. even the contemporaries believed that the reading mania was contagious, and expected, feared, or hoped that something similar would happen in their own country. this caused debate and the use, even invention, of words and phrases that belong to the discourse on love of reading. even the words and phrases used for speaking about reading migrated over linguistic, political, and social borders. the initiation, growth, and diffusion of the discourse can be followed by searching the typical words and phrases that indicate the presence of the discourse. data were obtained from google books ngram viewer and national full-text databases of books and newspapers. a map representing the geographical diffusion of the discourse in europe until the 20th century is constructed. the historical conditions for the diffusion of the discourse are discussed. methodological problems are discussed and future research is outlined Show More ... ... Show Less

  • 20Th Century
  • Full Text
  • Future Research
  • Text Databases
  • And Diffusion
The Symbolic And Propaganda Message Of The Heraldic Programmes In Two 17Th-Century Marriage Prints (Epithalamia) Of The Pacas Family

this article presents two printed epithalamia from the 17th c. related to marriages contracted in the pacas family. each of them was adorned with a graphic decoration conforming with the allegoric meaning of the gozdawa coat-of-arms. this determined not only individual virtues but also, together with the relevant quotations and symbols, became a prognostic of a satisfactory marital life. it also demonstrated the connections of the pacas family, which were crucial in terms of strengthening the position of both the family and its individuals against public and family issues Show More ... ... Show Less

  • 17Th Century
  • The Family
  • Family Issues
Eduards Volters And The Institutionalization Of Book Science In The Early 20Th Century

eduardas volteris (1856‒1941) is one of the first book theorists in the eastern european region and developer of the most important memory and higher education institutions of independent lithuania. this article analyzes the early 20th c. phenomenon of the institutionalization of book science. it attempts to answer the question of how eduardas volteris contributed to establishing the very first eastern european societies of book researchers, to consolidating the sciences of bibliography, bibliology and book science within the realm of academia, and to professionalising of book scholarship. the sources for examination of the social aspects of book science are: documents belonging to the russian society of bibliology, which was active in st. petersburg in 1899–1931, materials in scholarly serial publications on book science of the early 20th c., theoretical papers published by e. volteris, and the results of the historical studies on the history of european book science Show More ... ... Show Less

  • Eastern European
  • Higher Education
  • Early 20Th Century
  • Russian Society
The Library Of Ignace Oginski (1755–1786): A Reflection Of Geneological And Religious Identity

this article examines the development and the contents of the library of ignacy oginski, appointed elder of the darsūniškis and vaiguva communities; his collection of books is discussed with an emphasis on how the sense of self as well as geneological and religious identity are expressed. the library of i.oginski is discussed within the context of the history of his family and closest relatives as well as his connections with the bernardines of trakai. the bibliographical and provenance analysis is founded on i. oginski’s books, which are stored in vilnius university library (10 specimens); also published at the end of this paper is a list of books bestowed by i. oginski to the trakai bernardine monastery, which itself was added into the 1787 catalogue of the monastery’s library. it was determined that i. oginski belonged to the third order of the franciscan tertiaries and was a financial affairs trustee (i.e., a syndic, lat. sindicus apostolicus) of the trakai bernardine monastery, which he, together with his mother antonina oginska, had amply sponsored and to which he bequeathed upon death a sum of 7 thousand lithuanian zloty. i. oginski bestowed his personal library, which consisted of 201 volume, to the bernardines on march 29, 1786 based on a testament written in kruonis. it contained not only the more traditional printed materials but also some sheet music characteristic of courtly culture, ledgers, and silva rerum manuscripts. noteworthy is the prayer “on the appeal for a fulfilling life” (pol. o uproszenie stanu życia przyzwoitego), handwritten by i. oginski himself. a large part of the library consisted of ascetic lectures, spiritual exercises, and sermons typical of the bernardine monks, but the collection was not limited in this aspect, as it also had some secular french works from the enlightenment period and textbooks printed by the publishing house of the vilnius piarists. the considerable number of historical works and books containing dedications with references to the merits of the oginskis to the state and the church shows that i. oginski was particularly attentive of his family history. generally, the library demonstrates quite clearly a promotional-religious aspect of i. oginski’s genealogical sense of self and identity. and here, too, the ascetic literature supplements the data from other sources regarding i. oginski’s piety and his belonging to the tertiary community. the carried out study of i. oginski’s identity and his personal library’s development and the relevant associations confirms the available possibilities of using the approaches and methodologies of cultural anthropology and social communication in book science studies Show More ... ... Show Less

  • Religious Identity
  • Sense Of Self
  • Family History
  • Religious Aspect
  • The Church
Ignoto Oginskio (1755–1786) Biblioteka: Genealoginio Ir Religinio Tapatumo Atspindys

straipsnyje taikant šaltiniotyrinį, biografinį, bibliografinį, proveniencinį ir kt. metodus nagrinėjamos darsūniškio ir vaiguvos seniūno ignoto oginskio (1755–1786) asmeninės bibliotekos (201 vienetas) perdavimo 1787 m. trakų bernardinų vienuolynui aplinkybės, bendrais bruožais aptariama dovanotojo biografija ir bibliotekos sudėtis, pristatomi veikalai, žadinę istorinę atmintį apie oginskių giminę ir teikiantys nuorodų apie i. oginskio pamaldumą, ryšius su bernardinų vienuolija. nustatyta, kad i. oginskio, sirgusio nežinoma liga ir anksti mirusio, šeima ir giminė rėmė trakų bernardinų vienuolyną, užrašė jam nemažas sumas. i. oginskis, be kita ko, buvo tretininkas ir – galimai – minėto vienuolyno finansinių reikalų patikėtinis (sindikas), o asmeninę biblioteką bernardinams skyrė 1786 m. kovo 29 d. kruonyje sudarytu testamentu. bibliotekos didesnę dalį sudarė bernardinams, ypač tretininkams, būdinga asketinė lektūra, dvasinės pratybos, pamokslai, nors yra ir apšvietos epochos pasaulietinių veikalų prancūzų kalba, vilniaus pijorų spaustuvėje leistų vadovėlių, teikiančių nuorodų į i. oginskio studijas. istorijos veikalų, taip pat knygų, kurių dedikacijose minimi oginskių nuopelnai valstybei ir bažnyčiai, gausa rodo i. oginskį puoselėjus ldk istorinę atmintį ir vertinus priklausymą kilmingai giminei. o štai asketinė literatūra patvirtina šaltinių duomenis apie tai, kad i. oginskis buvo įstojęs į pranciškonų observantų (bernardinų) trečiąjį (tretininkų) ordiną Show More ... ... Show Less

Rygoje Saugomos Martyno Liudviko Rėzos Abrahamui Jakobui Penzeliui Siųstos Knygos

straipsnyje pristatoma ir aprašoma su dviem martyno liudviko rėzos siuntomis abrahamui jakobui penzeliui susijusi problematika. daugiausia dėmesio jame skiriama pirmajai siuntai (1818), kurios egzempliorių yra žinoma de visu. straipsnio tikslas – apžvelgti latvijos universiteto akademinėje bibliotekoje rygoje saugomas rėzos 1818 m. penzeliui siųstas knygas, objektas – jose esantys įrašai. akstinas tyrimui buvo nauji užtikti įrašai, leidžiantys teigti, kad rygoje saugomos ne dvi ar trys lietuviškos rėzos siųstos knygos, bet yra pagrindo manyti, kad penkios. straipsnyje pateikiama naujos ir aktualios informacijos, papildančios ankstesnių rėzos veiklos tyrėjų įžvalgas, tačiau klausimas dėl baigtinio siųstų knygų sąrašo vis dar lieka atviras ateities tyrimams Show More ... ... Show Less

Europoje Išleisti Lietuviški Ir Lituanistiniai Leidiniai JAV Lietuvių Spaudoje (Iki 1904 M

straipsnyje analizuojama informavimo apie naujus leidinius situacija jav lietuvių spaudoje lietuviškos spaudos draudimo metais iki 1904 m., pagrindinį dėmesį skiriant pranešimams apie naujus europos lietuvių spaudinius bei kitakalbę lituanistinę literatūrą. tyrimas buvo atliktas remiantis tokių leidinių sąrašu, sudarytu peržiūrėjus to meto lietuvišką periodinę spaudą. jo pagrindu rekonstruojama informavimo apie naujus leidinius lietuvių literatūros augimo metu kylant tautiniam judėjimui sistema jav lietuvių spaudoje, dėmesys europos lietuvių spaudai ir kitakalbei lituanistinei literatūrai, informacijos pateikimo specifika, pristatytų leidinių repertuaras, kur dominavo pasaulietinė literatūra Show More ... ... Show Less

Naujoji Ar Nenaujoji Knygos Enciklopedija

encyklopedia książki. t. 1: eseje, a-j. t. 2: k-z, pod red. anny żbikowskiej-migoń i marty skalskiej-zlat, wrocław: wydawnictwo uniwersytetu wrocławskiego, 2017, 776, 770, [2] s., faksymilia, fotografie, errata, isbn 978-83-229-3543-9 Show More ... ... Show Less

Rankraštinė Jano Heve­Lijaus Selenografija Vilniuje

straipsnyje nagrinėjama abiejų tautų respublikos astronomo jano hevelijaus (1611–1687) veikalo selenografija (1647), skirto mėnulio stebėjimams, vertimo nuorašo kirilika istorija. tyrimo objektu tapo lmavb saugomas rankraštinis kodeksas (lmavb rs f19–318), o lyginamai analizei buvo naudojama ciuricho mokslo ir technikos universiteto eth bibliotekoje saugomo egzemplioriaus skaitmeninė kopija. pasitelkus literatūros analizę, trumpai aptariama astronomijos mokslo istorija xvii a. europoje, lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje bei j. hevelijaus veikalo vieta joje. kodikologinė vieneto analizė leido atidžiau pažvelgti į kodekso sukūrimo būdą, o kartu ir pabandyti tikslinti jo gamybos vietą bei funkcionavimo istoriją. pirminiai tyrimo duomenys patvirtina, kad tai pasiuntinių tarnyboje dirbusio stepano čižinskio vertimo nuorašas. tačiau kodekso gamybos vieta ir paskirtis nėra iki galo aiškios, nes knygos parengimas nėra išbaigtas (trūksta daugelio iliustracijų, lentelių). pavieniai požymiai leidžia jį priskirti pasiuntinių tarnybos „leidyklai“, o knygos blokui panaudotas popierius turi bendrų bruožų su ldk perrašytomis knygomis. atskleista kodekso patekimo į vilniaus viešąją biblioteką istorija leistų patikslinti tiek kodekso paskirtį, tiek funkcionavimo istoriją Show More ... ... Show Less

Iš Vrublevskių Bibliotekos Istorijos: Platerių Pustinios Dvaro Knygų Rinkinio Įsigijimo Atvejis

lietuvos mokslų akademijos vrublevskių bibliotekos fundatorius tadas stanislovas vrublevskis (1858–1925), 1891 m. iš tėvų paveldėjęs biblioteką, toliau pats ją ėmė pildyti, įsigydamas knygų, rankraščių, periodinių leidinių, ikonografinių dokumentų kolekcijų ir kitų vertybių iš asmeninių to meto bibliotekų, sukauptų aristokratų dvaruose ar mokslininkų namuose. vienas iš tokių knygų rinkinių 1907 m. buvo pasiūlytas nupirkti iš grafo henriko de broel-platerio (1868 – po 1926 m.) pustinios dvaro, buvusio netoli kraslavos miestelio tuometinėje vitebsko gubernijoje (kraslava – dab. to paties pavadinimo savivaldybės centras, esantis latvijos respublikoje, daugpilio apskrityje, šalia sienos su rusijos federacija). straipsnyje, remiantis lietuvos mokslų akademijos vrublevskių bibliotekoje saugoma archyvine medžiaga ir surinktais duomenimis apie šiuo metu identifikuotus leidinius su pustinios dvaro bibliotekos prove­niencija (apie 350 egzempliorių), aptariamos grafo henriko platerio knygų rinkinio įsigijimo aplinkybės, apžvelgiami bibliotekos raidos bruožai, apibūdinamas jos turinys Show More ... ... Show Less

LDK 1613 M. Žemėla­Pio Laidos: Istoriografinis Aspektas

mikalojaus kristupo radvilos našlaitėlio (1549–1616) suburto profesionalų kolektyvo parengtas ir 1613 m. amsterdame išspausdintas ldk žemėlapis jau yra nagrinėtas kartografijos, kultūros, meno istorikų, semiotikų ir kitų sričių specialistų lietuvoje ir užsienyje. straipsnyje šis žemėlapis analizuojamas knygotyriniu žvilgsniu – pateikiama ldk 1613 m. žemėlapiui skirtų publikacijų analizė jo leidybos (laidų) aspektu. nesiekiama išsamaus ir visa apimančio ldk 1613 m. žemėlapio istoriografinio tyrimo. istoriografinėje retrospekcijoje chronologine tvarka nagrinėjant užsienio ir lietuvos autorių darbus ryškinama, kaip įvairūs autoriai, rašę apie šį žemėlapį, traktavo žemėlapio bibliografinę informaciją, kaip kito požiūris į šio žemėlapio sandarą ir pan. istoriografinė publikacijų apie ldk 1613 m. žemėlapį analizė parodė, kad ldk 1613 m. žemėlapio kaip spaudos objekto formalieji radimosi dalykai (kokios vario plokštės buvo parengtos sieniniam žemėlapiui, kaip ir kokios sandaros žemėlapis naudotas williamo janszoono blaeu leidyklos atlasuose ir pan.) yra svarbūs žemėlapio funkcionavimo raidai nustatyti Show More ... ... Show Less

Martyno Liudviko Rėzos Susirašinėjimas Su Lietuvių Dainų Rinkėjais Provincijoje

karaliaučiaus universiteto profesorius martynas liudvikas rėza (rhesa, 1776–1840) kreipimesi į lietuvių literatūros bičiulius (1817) ragino rinkti prūsijos lietuvių dainas ir siųsti jam į karaliaučių. apie 1937 m. kauno universiteto profesorius juozas eretas rėzos archyve karaliaučiuje surado keletą dainų siuntėjų laiškų – brėdausių dvaro mokyklos mokytojo endrikio budriaus (1783–1852) ir pamario žvejybos vyriausiojo inspektoriaus ernsto vilhelmo berbomo (beerbohm, 1786–1865) – ir juos nusirašė, deja, su kupiūromis. po antrojo pasaulinio karo pervežtame į vilnių rėzos archyve kai kurių laiškų jau nebebuvo. išlikę trys budriaus ir keturi berbomo laiškai, dabar saugomi lmavb rankraščių skyriuje. 1964 m. juos paskelbė albinas jovaišas, tačiau nepublikavo gausių laiškų priedų, tai – dainos ir regioninė leksika, žvejų frazeologija, pamario augalų ir marių žuvų lietuviški pavadinimai ir kt. berbomo atsiųsti vytinių valčių bei poledinės žūklės proceso brėžiniai ir schemos su lietuviškais terminais yra pirmieji lietuviški aiškinamieji ir vaizduojamieji žodynėliai. šiame straipsnyje plačiau pristatomi respondentai, pateikiamas platesnis susirašinėjimo kontekstas, publikuojamas ereto kupiūruotas budriaus laiško fragmentas ir keletas berbomo laiškų priedų fragmentų. rėzos laiškų nerasta, tačiau galima teigti, kad šiems respondentams jis parašė mažiausiai keturis–penkis laiškus Show More ... ... Show Less

Sūduvių Knygelės Autorystės Problema

remiantis tipologiniu ir analitiniu aprašomuoju metodais bei gematrijos numerologine grafinių žymenų dešifravimo sistema, straipsnyje įvardijami sūduvių knygelės, arba der vnglaubigen ‖ sudauen ihrer bockheiligung mit sambt andern ceremonien, so sie tzu brauchen gepflegeth, – jotvingių genties bene išsamiausio ir svarbiausio etnokultūrinės tradicijos, užfiksuotos reformacijos laikotarpiu, aprašo iki šiol nenustatyto autoriaus identifikavimo kriterijai. taip pat pateikiama šio šaltinio mitonimų sekos latentiniu akrostichu užkoduoto autonimo analizė. iškeliama hipotezė, kad šio rankraštinio xvi a. pradžios veikalo kūrėjas – johannesas poliandras, arba johannas graumannas, hebrajišką savo tapatybės įvardijimą – išmǝrai sābā bēn āḏām – nurodęs ne tik skaitmenine, bet ir grafemų retrogradine avgaḏ seka Show More ... ... Show Less

Tarptautinių Daugiakalbių Lietuviškųjų Periodinių Leidinių Leidyba (1904–1940

straipsnyje analizuojama daugiakalbių tarptautinių leidinių, kuriuose buvo spausdinami ir lietuviški tekstai, leidyba. 1904–1940 m. iš viso tokių leidinių leista 26. jų poreikis subrendo dėl xx a. pirmojoje pusėje susidariusių naujų kultūrinių, ekonominių ir politinių sąlygų. daugiakalbė periodinė spauda startavo kultūrinio bendradarbiavimo plotmėje, bet, po pirmojo pasaulinio karo pabaltijyje susikūrus nepriklausomoms valstybėms, dėmesys šiai sričiai sumenko, labiau plėtoti ekonominiai ir politiniai ryšiai. lietuvos, vokietijos, latvijos, lenkijos ir kt. šalių leidėjams buvo aktualesnė ekonominių ryšių plėtotė. svarbos įgavo ir baltijos šalių (estija, latvija ir lietuva) politinis bendradarbiavimas. propagandos tikslais nemažai daugiakalbių leidinių pirmojo pasaulinio karo metais leido vokietija. daugiakalbiuose leidiniuose šalia lietuvių kalbos buvo pasitelkiamos vokiečių, lenkų, prancūzų, latvių, rusų ir kitos užsienio kalbos. daugiakalbės periodinės spaudos atsiradimas ir lietuvių kalbos pasirodymas juose atspindėjo lietuvių tautos ir lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą, savitų poreikių suvokimą, politinį, ekonominį ir kultūrinį dialogą Show More ... ... Show Less

Knygos Ir Visuomenė Latvijoje Iki 1945 M

grāmata un sabiedrība latvijā līdz 1945. gadam: rakstu krājums. latvijas nacionālā bibliotēka; galvenais redaktors andris vilks; atbildīgā redaktore sanita briežkalne. rīga: latvijas nacionālā bibliotēka, 2019. 367 p.: diagramma, faksimili, ilustrācijas, portreti, shēmas. issn 1691-5941. (zinātniskie raksti, 4 (xxiv Show More ... ... Show Less

On The Time And Place Of The Printing Of Francysk Skaryna’S Little Traveler’S Book

as we continue to solve the issues of book science of the 16th century, we have to be very guarded in questions of terminology. this is of particular importance when we talk about the little traveler’s book, which begins the history of typography in the grand duchy of lithuania. there is a widespread belief that the abovementioned book was printed in vilnius approximately in 1522. it would be more correct to say that the little traveler’s book was completed in vilnius. one of its parts – a set of eight akathists and eight canons – could have been printed earlier in prague. this hypothesis can be supported with several arguments. in contrast with the acts and epistles of the apostles (the apostle, 1525), the little traveler’s book is not dated anywhere and in terms of content, it is a heterogeneous (composite) publication. considering the content of the little traveler’s book, the elements that particularly stand out are the akathists and canons that contain unique wood engravings, endpieces, vignettes, borders, and initials. two wood engravings were made by one “master of the new testament,” whose works were published in the prague book of psalms (1517). the autonomy of an akathist as a particular publication is accented by the publisher’s acrostic colophon, written in the last akathist via initials. the akathists housed in wroclaw (wroclaw university library, no. 305071) can represent the prague period of typography. e. nemirovkij’s “evidence” regarding the vilnius origin of the akathist is incorrect Show More ... ... Show Less

  • 16Th Century
  • Widespread Belief
  • The New Testament
  • Grand Duchy
Knygos Muziejus: Kai Kurie Probleminiai Teoriniai Ir Istoriniai Aspektai

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] straipsnyje svarstomi probleminiai teoriniai knygos muziejų aspektai (jų funkcijos, rūšys, specifika kitų muziejų kontekste, panašumai ir skirtumai lyginant su bibliotekų dokumentinio paveldo padaliniais), nagrinėjami knygos muziejų steigties, raidos, registracijos, paplitimo europoje xx a. antrojoje pusėje klausimai. išsiaiškinta, kad nors knygos muziejaus ir bibliotekų specialiųjų padalinių (retų spaudinių, rankraščių skyrių) funkcijos labai panašios arba net sutampa (saugoti, tirti, aktualinti dokumentinį paveldą) ir skirtis tarp šių institucijų yra minimali, funkcijų reikšmingumo lygis yra knygos muziejaus ir bibliotekų paveldo skyrių skiriamasis požymis. knygos muziejų raidai nustatyti buvo išanalizuotas istoriografiniu požiūriu vertingas 1987 m. paskelbtas „knygos ir knygininkystės muziejų sąvadas“, jame pateikta informacija apie universaliuosius europos knygos muziejus lyginta su šiandienos situacija. prieita prie išvados, kad susidomėjimas knygos muziejais xx a. antrojoje pusėje buvo dėsningas to meto knygotyros raidos rezultatas. knygos muziejų steigties sparta xx a. 7–9-ajame dešimtmečiais buvo tiesiogiai susijusi su to meto knygotyros, kaip perspektyvios mokslo disciplinos, suaktyvėjimu europos ir pasaulio moksle. iš dešimties tuomet europoje veikusių universaliųjų knygos muziejų šiuo metu tokie tėra tik penki, kiti arba buvo uždaryti,arba savo veiklą susiaurino, keitė savo profilį. kai kurie liko itin tradicinio akademinio pobūdžio, jų padėtis šiandienos moderniosios muziejininkystės kontekste, kai visas dėmesys telkiamas į lankytoją, o ne į pačius muziejinius objektus, problemiška Show More ... ... Show Less

Žydų Muziejus Vilniuje: Pirmieji Bandymai Įprasminti Trauminę Patirtį Ir Skatinti Tvarią Atmintį

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] žydų muziejus vilniuje, įkurtas 1944 m. rudenį holokaustą išgyvenusiųjų pastangomis ir jų vadintas „mūsų luvru“, užėmė ypatingą vietą kolektyvinėje litvakų atmintyje. tai buvo pirmasis ir unikalus bandymas rytų europoje pristatyti nacių ir vietinių kolaborantų vykdytą masinį žydų naikinimą kulkomis ir nacių koncentracijos stovyklų dujų kamerose, kultūrinių ir dvasinių vertybių grobstymą bei išgyvenusiųjų pastangas surinkti ir išsaugoti žydiško paveldo likučius. muziejus buvo tas savotiškas genius loci – gyva, tiek materialiai, tiek mentališkai įprasminta bendruomenės dalis, kelianti emocijas, teikianti savotišką saugumo jausmą ir skatinanti dialogą. deja, sovietinė valdžia, neįžvelgusi muziejaus unikalumo ir neįvertinusi jo veiklos svarbos, antisemitinės kampanijos įkarštyje 1949 m. birželį šią atminties instituciją uždarė, o sukauptus rinkinius ir eksponatus išdalijo lietuvos muziejams ir archyvams, bibliotekoms. taip žydų istorija, kultūra ir tradicijos, masinio žydų naikinimo tema buvo nustumta į istorijos užribį 40-čiai metų. (de)koduojama dvigubos atminties standartais buvo palaikoma vadinamoji virtuvinių bendruomenių kontratmintis ar gana nykiai viešumoje pasirodanti perdirbta atmintis kaip atsvara hegemoniniam naratyvui. būtent veikiant pastarajai, 1989 m. rugsėjį buvo atkurtas lietuvos valstybinis žydų muziejus, kurio pirmoji paroda „katastrofa“ buvo vienintelė holokausto paroda buvusiose sovietinio bloko šalyse. vėliau įgavusi atskiro muziejaus filialo, pavadinto holokausto ekspozicija, statusą, 2010 m. renovuota, tačiau išlaikiusi pokarinio žydų muziejaus parodos gaires, ji sulaukia didelio lankytojų dėmesio ir skatina tvarią atmintį Show More ... ... Show Less