Information communication technologies are widely used to support sustainable development. As both nature and society exist and develop in the geographic space, a good decision making can hardly be imagined without a prior thorough analysis of spatio‐temporal distribution and spatial correlation of diverse ecological, economical and social parameters. Wherever such geospatial relationships are concerned, the methods of geography as of a geographic information science are commonly applied, among which cartography is the most efficient information communication method. Different levels of representation of geographic information, such as databases, geographic information systems (GIS), maps, atlases and Spatial Data Infrastructures can be easily and conveniently used for different steps of planning. More than that, maps have a hidden potential to reveal unknown spatial patterns and trends and the process does not require any specific technological skills from the user. Therefore it is very important to include geographic/cartographic dimension into regional and national sustainable development strategies, so that spatial structures, diversities, similarities and geographic determination are always taken into account. To facilitate the process of geographic decision making, we develop a uniform model of description of geographic methods that could be used online and provide suggestions on which of the known methods could be efficiently applied.
Santrauka
Tvarioji plėtra nebūtų įmanoma be informacijos komunikavimo priemonių ir technologijų. Ir gamta, ir visuomenė egzistuoja ir vystosi erdvėje, tad neįmanoma įsivaizduoti tinkamu planavimo sprendimų, kurie nebūtų pagristi išankstine išsamia dalykinės srities erdvės ir laiko ryšių analize, neįvertintų erdvinių sąsajų tarp ekologinių, ekonominių ir socialinių parametrų. Visur, kur svarbus objektų išsidėstymas ir jų tarpusavio ryšiai geografinėje erdvėje ir laike, yra taikomi geografinės informacijos mokslo (šiuolaikines geografijos) metodai. Vienas efektyviausių yra kartografinis metodas, leidžiantis intuityviai pastebėti erdvinius ryšius. Galima nagrinėti skirtingus geografines informacijos organizavimo lygmenis, tokius kaip duomenų bazes, geografines informacijos (GIS) sistemos, žemėlapiai, atlasai bei erdvinių duomenų infrastruktūros. Visas šias sistemas galima patogiai ir nesunkiai naudoti įvairiuose planavimo etapuose. Be to, žemėlapiai turi paslėpta potencialą atskleisti iš anksto nežinomus erdvinius ryšius bei tendencijas. Šis procesas yra intuityvus ir nereikalauja iš naudotojo jokiu specialių technologijų žinių ar įgūdžiu. Todėl labai svarbu į nacionalines ir regionines plėtros strategijas įtraukti ir geografini/kartografini matmenį, atsižvelgti į erdvinio išsidėstymo struktūras, skirtumus, panašumas ir galimus geografinius apribojimus. Straipsnio autoriai pasiūlė ir šiuo metu Vilniaus universitete plėtoja universalų geografinių uždavinių aprašymu modelį, kuris padėtu geografines informacijos naudotojams be specialiu žinių pasirinkti tinkama sprendimų seką ir metodus.