Klausimas apie transcendenciją šiuolaikinės fenomenologijos diskusijose susiejamas su klausimu apie jusliškumą. Jutimai tradiciškai suvokiami kaip išorybės ir vidujybės tarpininkai. Nagrinėdamas objekto duotį patirtyje Edmundas Husserlis įsteigia materijos ir formos perskyrą. Grynieji įspūdžiai pateikiami kaip tokia pirminė patyrimo medžiaga, kuri tampa prasminga tiktai per intencionalų formavimą. Michelis Henry supriešina materialią ir intencionalią fenomenologiją. Jis siekia parodyti, jog be grynųjų įspūdžių analizės nebūtų galima ir intencionali fenomenologija. Henry mano, kad Husserlis aiškiai neatsako į klausimą apie juslinės materijos ir intencionalios formos santykį. Be to, jis teigia, jog Husserlis šį santykį interpretuoja pripažindamas intencionalios formos pirmenybę. Taigi Henry siekia reabilituoti materialinę fenomenologiją, nes būtent joje t. y. juslinėje materijoje, kaip tik ir glūdi, jo manymu, bet kokios pirminės duoties paslaptis. Šis posūkis į materialiąją fenomenologiją reabilituoja „gyvenimo imanencijos“ filosofiją. Tačiau Wilhelmo Schapo, Martino Heideggerio ir Maurice’o Merleau-Ponty pateikti fenomenologiniai aprašymai parodo, kad jusliškumas yra ne imanencijos ir transcendencijos tarpininkas, bet tokia transcendentali empirijos plotmė, kurią įmanoma aprašyti tik atmetant grynųjų įspūdžių sampratą.Pagrindiniai žodžiai: hiletiniai duomenys, intencionali forma, jusliškumas, fenomenologija.Transformation of the Notion of Sensibility in Contemporary PhenomenologyDalius JonkusSummaryThe question about transcendence in the contemporary phenomenology is related to the conception of sensibility. Michel Henry and Emanuel Levinas from one side and Aron Gurwitsch and Maurice Merleau-Ponty from the other side have totaly different understandings of sensibility. Analysing sensibility, Husserl elaborates a distinction between hyletic data and animating noesis. He claims that, from one side, hyle itself means nothing without intentional morfe, and, from the other side, the intuitive presentation of an object arises only on the basis of experienced complex of sensations. Michel Henry finds striking contrast between material and intentional phenomenology. He states that without pure impressions intentional phenomenology is impossible. According to him, Husserl gives preference to the intentional morfe and leaves behind the pure impression of sensuous hyletic data. Michel Henry’s task is to rehabilitate material phenomenology, he stresses that sensuous data keeps the secret of primal experience. This turn to material phenomenology rehabilitates „immanence of life“ and creates new form of empiricism. Aron Gurwitsch criticizes construction of hyle-morfe distinction. He claims that descriptive analysis of direct experience fails to ascertain such an intermediary stratum. Also phenomenological description demonstrates that sensibility is not a mediator between immanence and transcendence, but the domain of interaction between senses which create consciousness of meaning. My purpose is to show that this refutation of the hyle in general has important consequences. Phenomenology gives not only a redefinition of the concepts of noesis and intentionality, but also reforms the concept of time.Keywords: hyletic data, intentional morfe, sensibility, phenomenology.
C. S. Peirce on the dynamic object of a sign: From ontology to semiotics and back
