Tomas Poškus1, Kęstutis Strupas21 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo 3-iasis pilvo chirurgijos skyrius,Žygimantų g. 3, LT-01102 Vilnius2 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos,nefrourologijos ir chirurgijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08660 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Palyginti konservatyvaus ir mažai invazinio I–II laipsnio hemorojaus gydymą.
Ligoniai ir metodai
Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 25 d. buvo gydyta 40 asmenų, sergančių I ir II laipsnio hemorojumi, t. y. tokie, kurių hemorojaus mazgai neiškrinta arba iškrinta tuštinantis ir savaime grįžta. Tiriamajam buvo siūloma dalyvauti tyrime, o jam sutikus išankstinės atsitiktinės atrankos būdu buvo priskirtas perrišimo guminiais žiedais arba konservatyvaus gydymo grupei. Po keturių savaičių nuo paskutinės perrišimo procedūros ligonis buvo apklausiamas ir apžiūrimas. Konservatyvaus gydymo grupės ligoniams buvo skiriamas standartinis konservatyvus gydymas – skaidulų turinti dieta, žvakutės Posterisan Forte, Detralex tabletės. Po keturių savaičių ligoniai atvyko pakartotinei apžiūrai. Po keturių savaičių nuo vaistų vartojimo pabaigos ligonis buvo apklausiamas ir apžiūrimas. Duomenys apdorojami EpiInfo programa (www.cdc.gov/epiinfo). Skirtumas tarp grupių buvo vertinamas kaip statistiškai reikšmingas, kai p vertė buvo mažesnė už 0,05.
Rezultatai
Tyrime dalyvavo 40 asmenų (23 moterys ir 17 vyrų, vidutinis amžius 45,8 metų (nuo 28 iki 73 m.), sirgusių I laipsnio (n = 13, 32,5%) ir II laipsnio (n = 27, 77,5%) hemorojumi. Demografinių ir ligos simptomų skirtumų tarp gydymo grupių nebuvo. Vertindami gydymo metodų poveikį kraujavimui nustatėme, kad perrišimas guminiais žiedais sėkmingiau panaikino kraujavimo simptomus, taip pat pastebėjome tendenciją, kad efektyviau sumažinamas ar panaikinamas iškritimas (14 ligonių po gydymo guminiais žiedais ir 9 ligoniai po konservatyvaus gydymo, p = 0,1). Mūsų tyrime gydymas guminiais žiedais dažniau sukeldavo nedidelių komplikacijų (p < 0,001) – greitai praeinantį silpnumą, neintensyvų skausmą, trunkantį vidutiniškai 2 dienas (nuo 1 iki 4 dienų). Pasitaikė viena pavojinga komplikacija po gydymo guminiais žiedais – praėjus 8 paroms po procedūros ligonis pradėjo gausiai tuštintis krauju ir krešuliais, išsivystė kolapsas ir ligonį teko operuoti – persiūti kraujuojančią vietą. Abu gydymo metodus ligoniai vertino vienodai ir taip pat vienodai rinktųsi tuos pačius gydymo būdus.
Išvada
Hemorojaus gydymas perrišant guminiais žiedais yra veiksmingesnis negu konservatyvus gydymas flavonoidais, vietiniais preparatais ir skaidulomis, tačiau sukeliantis daugiau komplikacijų. Būtina tirti vėlesnius šios studijos rezultatus, kad būtų nustatytas ilgalaikis abiejų gydymo metodų, ypač konservatyvaus gydymo, efektyvumas. Pacientus informavus apie nemalonius pojūčius gydant hemorojų guminiais žiedais, pasitenkinimas gydymu yra geras.
Pagrindiniai žodžiai: hemorojus
Randomized controlled trial of rubber band ligation vs. conservative treatment for first and second degree haemorrhoids
Tomas Poškus1, Kęstutis Strupas21 Vilnius University Hospital "Santariškių Clinics", Central Branch,III Department of Abdominal Surgery, Žygimantų str. 3, LT-01102 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Hospital "Santariškių Clinics", Clinic of Gastroenterology,Nefrourology and Surgery, Santariškių str. 2, LT-08660 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
To compare the conservative treatment and invasive treatment in 1st and 2nd degree haemorrhoids.
Patients and methods
40 patients with first and second degree haemorrhoids were treated from January 1 to July 25, 2007. They complained of either non-prolapsing or prolapsing and spontaneously reducing haemorrhoids. The patients were offered to participate in the study, and with their approval they were randomized to the rubber band ligation or the conservative treatment groups. Four weeks following the last treatment the patients were investigated. Patients in the conservative treatment group were prescribed a standard conservative treatment: fiber addition with wheat, Posterisan Forte suppositories, and Detralex tablets. Four weeks after the end of treatment the patients were investigated and the last questionnaire was filled in. Statistical analysis was performed using Epi Info software (www.cdc.gov/epiinfo). The differences between the groups were statistically significant when the p value was less than 0.05.
Results
40 patients (23 female and 17 male) were included in the study, mean age 45.8 years (28–73) with first degree (n = 13, 32.5%) and second degree (n = 27, 77.5%) haemorrhoids. There were no differences between the groups as regards the demographic and clinical data. Rubber band ligation, in our experience, was more effective than conservative treatment in treating bleeding, and we also noted the tendency to better abolish prolapse (14 patients after rubber band ligation and 9 patients after conservative treatment had the disappearance of prolapse, (p = 0.1). Rubber band ligation gave more minor, self-limiting complications (p < 0,001) – minor pain for on average two (1–4) days, vasovagal effects. We encountered one severe complication: 8 days after rubber band ligation, the patient presented hypotensive with massive rectal bleeding; he was admitted to the hospital and operated on, with oversewing the bleeding site. Both treatment methods were evaluated by the patients equally, and both methods would be repeated by the patients, if necessary.
Conclusion
Rubber band ligation is more effective than conservative treatment with flavonoids, suppositories and fibre, however, it is associated with more complications. Long-term results of both treatment methods, especially after conservative tratment, should be evaluated. When the patients are informed adequately before the procedure, satisfaction with both methods of treatment is equal.
Key words: haemorrhoids
HEMORRHOIDECTOMY VS RUBBER BAND
