Raminta Šydeikienė1, Jūratė Dementavičienė2, Aurelijus Grigaliūnas11 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-2043 Vilnius,2 Vilniaus universiteto ligoninė "Santariškių klinikos",Santariškių g. 2, LT-2021 VilniusEl paštas: [email protected]
Įvadas / tikslas
Ūminio apendicito diagnozę dažniausiai galima tiksliai nustatyti pagal klinikinius požymius ir sėkmingai taikyti chirurginį gydymą. Tačiau apie 20–30% operacinių radinių nepatvirtina ūminio apendicito diagnozės – kirmėlinė atauga būna nepakitusi. Todėl neaiškiais klinikiniais atvejais turėtų būti taikomas nuodugnesnis ligonio ištyrimas prieš operaciją, kad galėtume nustatyti skausmo dešiniajame apatiniame pilvo kvadrante priežastį. Mūsų tyrimo tikslas – nustatyti ultragarso (UG) ir kompiuterinės tomografijos (KT) reikšmę diagnozuojant ūminį apendicitą.
Ligoniai ir metodai
Kiekvienais metais Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Bendrosios chirurgijos centre operuojama apie 750 ligonių, kuriems diagnozuojamas ūminis apendicitas. Nuo 2000 m. iki 2003 m. pirmojo pusmečio pabaigos 225 ligoniams, tirtiems ultragarsu, buvo nustatyta ūminio apendicito diagnozė. Mūsų ligoninėje operuoti 193 ligoniai (85,78%), iš jų 101 moteris ir 92 vyrai (amžius nuo 16 iki 80 metų).
Rezultatai
Iš 225 ligonių, kuriems ultragarsu buvo nustatyta ūminio apendicito diagnozė, mūsų ligoninėje operuoti 193 (85,78%). 32 ligoniams (14,22%) chirurginis gydymas nebuvo taikytas. Operacijos radiniai su UG nesutapo 44 atvejais (22,8%), iš kurių 20 atvejų (10,4%) buvo diagnozuotas katarinis apendicitas, 24 atvejais (12,4%) – kita patologija: divertikulitas, Krono liga, pūlinis adneksitas, aklosios ir storosios žarnų navikai ir kt. 149 ligoniams (77,20%) nustatyta ūminio apendicito diagnozė, iš jų 82 (42,49%) – flegmoninis apendicitas, 25 (12,95%) – gangreninis apendicitas, 42 (21,76%) – gangreninis perforacinis apendicitas ir apendikulinis abscesas. Kompiuterinė tomografija buvo atlikta 43 ligoniams, kuriems ūminio apendicito klinika, subjektyvūs skundai, objektyvių tyrimų duomenys ir ligos eiga buvo ne visai tipiški, o UG tyrimu diagnozė nenustatyta. Šešiolikai ligonių buvo patvirtinta ūminio ar ūminio komplikuoto apendicito diagnozė, 10 ligonių pokyčių nerasta, o 17 ligonių diagnozuotos kitos ligos.
Išvados
Pilvo dešiniojo apatinio kvadranto skausmą gali sukelti daugelis ūminių ligų. Kai klinikiniai radiniai yra abejotini, turėtų būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Tais atvejais, kai diagnozė lieka neaiški, būtina atlikti pilvo ir dubens kompiuterinę tomografiją.
Prasminiai žodžiai: ūminis apendicitas, ultragarsinis tyrimas (UG), sonoskopija, kompiuterinė tomografija (KT).
The value of ultrasonography and computed tomography in diagnosing acute appendicitis
Raminta Šydeikienė1, Jūratė Dementavičienė2, Aurelijus Grigaliūnas1
Background / objective
The purpose of our study was to determine the role of US and CT in differential diagnosis of suspected acute appendicitis. In most cases the clinical findings are reliable for correct diagnosis and emergent surgery due to acute appendictitis. Nevertheless, 20–30% of operation findings do not confirm the diagnosis of acute appendicitis (normal appendix is found). In some cases additional examinations should be done prior to surgery.
Patients and methods
Every year almost 750 patients with acute appendicitis are operated on at Vilnius University Emergency Hospital. 225 patiens were examined with US for suspected acute appendicitis in the period 2000–half 2003. In 193 cases (85.78%) patients were operated on. Sex: 101 F, 92 M. The age varied from 16 to 80 years. By CT, 43 patients were examined. In all cases helical unenhanced CT was performed, with collimation 8 mm and table feed 12 mm. In the cases when differential diagnosis was necessary, 50 ml of 300 g/ml J nonionic contrast material was injected i/v (by hand).
Results
For suspected acute appendicitis 225 patients were examined with US. In 193 cases (85.78%) patients were operated on. In 32 cases (14.22%) no emergent surgery was performed in our hospital. The disagreement of findings was in 44 cases (22.8%), where in 20 cases (10.4%) appendicitis catarrhalis and in 24 cases (12.4%) other pathology (coecum, colon tumor, Crohn’s disease, diverticulitis, adnexitis) were found. In 149 cases (77.20%) the diagnosis of acute appendicitis was confirmed, including phlegmonous in 82 cases (42.49%), gangrenous in 25 cases (12.95%), gangrenous perforated and appendiculas abscesses in 42 cases (21.76%).
CT revealed acute or acute complicated appendicitis in 16 cases, no changes were found in 10 cases, other diseases were found in 17 cases.
Conclusions
Acute clinical presentation of the diseases in the right lower quadrant could be caused by a broad spectrum of pathologies.When clinical findings are doubtful, US should be performed. In the case when all data do not confirm the diagnosis, CT is necessary for additional information and correct diagnosis.
Keywords: acute appendicitis, ultrasound (US), computed tomography (CT).
Adrenal incidentaloma. Part 1. Computed tomography of adrenal incidentaloma: the possibilities and difficulties of differential diagnosis
